Žemės Mokestis Lietuvoje: Faktai ir Svarbi Informacija

Žemės mokestis yra svarbi vietos savivaldos finansų dalis, skirta užtikrinti bendruomenių plėtrą ir infrastruktūros gerinimą. Jeigu turite privačios žemės, turėtumėte žinoti, kad šis mokestis yra neatsiejama jūsų finansinės atsakomybės dalis. Šiame straipsnyje rasite visą reikalingą informaciją apie žemės mokestį, įskaitant kas yra mokesčio mokėtojai, kokie yra tarifai, lengvatos ir mokėjimo terminai. Žemės mokestis dažniausiai mokamas kartą per metus į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemė, biudžetą.

Pagrindiniai Žemės Mokesčio Aspektai

Mokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas.

Teisės Aktas

Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis žemės mokesčio taikymą ir administravimą Lietuvoje. Šis įstatymas nustato visus mokesčio aspektus, įskaitant mokėtojus, tarifus ir mokėjimo terminus.

Mokesčio Mokėtojai

Žemės mokesčio mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie nuosavybės teise valdo privačią žemę, esančią Lietuvos Respublikoje. Tai apima tiek namų ūkius, tiek verslo subjektus turinčius žemės sklypus.

Mokesčio tarifai

Žemės mokesčio tarifai svyruoja nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Tarifas priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių kaip žemės naudojimo paskirtis, geografinė vieta ir kiti kriterijai. Svarbu atminti, kad skirtingoms žemės rūšims gali būti taikomi skirtingi tarifai. Tarifus nustato ne valstybė, o savivaldybės, kiekvienais metais savivaldybės taryba nustato tarifus pagal žemės paskirtį, naudojimą ir kitus kriterijus.

Mokestinis Laikotarpis

Mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Tai reiškia, kad visi mokesčiai turi būti apskaičiuojami ir mokami už visus kalendorinius metus.

Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti, jeigu žemė įsigyta:

• Pirmąjį pusmetį - už visus metus.
• Antrąjį pusmetį - nuo kitų kalendorinių metų.

Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai:

• Žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį - tais pačiais metais.
• Žemė perleidžiama antrąjį pusmetį - nuo kitų metų.

Mokėjimo Terminai

Žemės mokesčio mokėtojai privalo sumokėti mokesčius iki lapkričio 15 d. Šis terminas yra svarbus norint užtikrinti, kad mokesčiai būtų sumokėti laiku ir išvengti papildomų baudų ar palūkanų. Rekomenduojama planuoti mokėjimus iš anksto, kad būtų išvengta netikėtumų.

Mokestinė Vertė

Žemės mokestis skaičiuojamas nuo žemės mokestinės vertės, kuri nustatoma pagal masinio vertinimo metodiką (Registrų centras ją nustato kas 5 metus arba dažniau).

Gali būti laikoma ir žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, jeigu:

• Registrų centro nustatyta žemės vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės daugiau kaip 20 procentų.
• Registrų centro nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės ir individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės skirtumas susidarė ne dėl žemės naudojimo ne pagal numatytą paskirtį, būdą, disponavimo ja suvaržymų dėl hipotekos ar kitų savininko prievolių.
• Individualaus žemės vertinimo ataskaita atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus.

Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35.

Lengvatos Ir Išimtys

Žemės mokesčio nemoka:

• Užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės.
• Bankrutavusios įmonės, įmonės (t. y. teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, tai kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė), taip pat likviduojamos dėl bankroto.
• Lietuvos bankas.
• Žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.

Žemės mokesčiu neapmokestinama:

• Bendro naudojimo kelių užimta žemė.
• Mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė.
• Fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.
• Valstybinių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę.
• Paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė.
• Gamtos paminklų žemė, išskyrus užstatytų teritorijų ir kelių užimtą žemę.
• Į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) ir memorialinių (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančių užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę.
• Į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė.
• Ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo.
• Žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams.
• Žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus).

Svarbu atkreipti dėmesį, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Žemės Mokesčio Sumokėjimas

Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos.

Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.

VMI Mokėjimų Duomenys

Informaciją apie įmokų kodus ir biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas galite rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) interneto svetainėje.

Kiti Ypatumai

Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Žemės Mokesčio Administravimas Ir Kontrolė

Žemės mokesčio administravimas ir kontrolė Lietuvoje yra atliekama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (VMI). VMI yra atsakinga už žemės mokesčio surinkimą, mokesčių mokėtojų registravimą, mokesčio apskaičiavimą ir kontrolę, taip pat už informacijos teikimą mokesčių mokėtojams. Mokesčių mokėtojai gali lengvai gauti aktualią informaciją per oficialią VMI interneto svetainę arba kreipdamiesi tiesiogiai į inspekciją.

Inspekcija teikia konsultacijas, padeda spręsti iškilusias problemas ir suteikia reikiamą informaciją apie mokesčių įstatymus, procedūras ir dokumentus. Tai leidžia mokesčių mokėtojams gauti aiškias instrukcijas ir išvengti galimų nesusipratimų.

Teisė Apeliuoti

Žemės mokesčio mokėtojai turi teisę apeliuoti VMI sprendimus, jei mano, kad mokesčio apskaičiavimas arba taikomos taisyklės buvo neteisingos. Apeliacijos procesas yra numatytas įstatyme ir mokesčių mokėtojai turi teisę ginti savo interesus.

Žemės mokesčio pokyčiai Lietuvoje 2015-2023 m.

Remiantis lietuvosfinansai.lt skelbiamais atviraisiais duomenimis panagrinėsiu kaip keitėsi mokestis už žemę 2015-2023 m. Ir kaip savivaldybėms sekėsi vykdyti šio mokesčio surinkimo planus. Lietuvos savivaldybių biudžete pajamos iš žemės mokesčio sudarydavo apie 1 proc. visų tais metais gautų pajamų. 2015 m. surinkta 27 mln. eurų, o jau 2023 m. daugiau nei 2 kartus daugiau, 60 mln. eurų. Mokestis už žemę kas kelis metus didėdavo dėl keičiamos žemės rinkos vertės. Šiuo metu galioja 2023-2027 m.

Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis:

• 2023 m. mokestį už žemę privalėjo mokėti 1 234 916 fizinių asmenų. Jie valdė 2 141 566 sklypus, kurių bendras plotas 2 922 879 ha, o vertė 13 598 406 084 Eur.
• 2015 m. mokestį už žemę privalėjo mokėti 1 103 136 fiziniai asmenys. Jie valdė 1 983 382 sklypus, kurių bendras plotas 3 129 244 ha, o vertė 4 961 091 817 Eur.

Taip pat mokestį už žemę:

• 2023 m. turėjo mokėti 29 498 juridiniai asmenys. Jie valdė 144 197 sklypus, kurių bendras plotas 271 252 ha, o vertė 2 864 907 028 Eur.
• 2015 m. mokestį už žemę turėjo mokėti 17 692 juridiniai asmenys. Jie valdė 81 883 sklypus, kurių bendras plotas 222 298 ha, o vertė 832 780 580 Eur.

Didžiausia dalis mokesčio už žemę būdavo surenkama metų 4 ketvirtyje, kai Lietuvos gyventojams reikėdavo sumokėti šį mokestį. 2015-2023 m. lapkritį būdavo surenkama 92-96 proc.

Nagrinėdamas duomenis pastebėjau, kad dauguma savivaldybių žemės mokesčio surinkdavo daugiau nei suplanuodavo.

Savivaldybės, gavusios daugiausia žemės mokesčio:

2015 m.:

• Vilniaus m. sav.
• Kauno m. sav.
• Vilniaus raj. sav.
• Kauno raj. sav.
• Palangos m. sav.
• Neringos m. sav.
• Visagino m. sav.
• Birštono m. sav.
• Kazlų Rūdos sav.
• Rietavo sav.

Šiaulių raj. sav. - gavo 715 750 eurų, suplanuota 41 984 eurai. Visagino m. sav. - gavo 5495 eurus, suplanuota 580 eurų. Šalčininkų raj. sav. - gavo 178 858 eurus, suplanuota 18 970 eurų. Vilniaus raj. sav. - gavo 1 217 596 eurus, suplanuota 180 220 eurų. Anykščių raj. sav. - gavo 336 607 eurus, suplanuota 66 541 euras. Pakruojo raj. sav. - gavo 453 692 eurus, suplanuota 521 297 eurai. Kauno m. sav. - gavo 1 439 378 eurus, suplanuota 1 478 513 eurų.

2023 m.:

• Vilniaus m. sav.
• Kauno m. sav.
• Vilniaus raj. sav.
• Kauno raj. sav.
• Radviliškio raj. sav.
• Visagino m. sav.
• Birštono m. sav.
• Pagėgių sav.
• Rietavo sav.
• Druskininkų m. sav.
• Neringos m. sav. (duomenų nėra)

Vilniaus raj. sav. - gavo 3 087 500 eurų, suplanuota 220 600 eurų. Šalčininkų raj. sav. - gavo 533 900 eurų, suplanuota 75 000 eurų. Alytaus raj. sav. - gavo 1 044 500 eurų, suplanuota 257 700 eurų. Anykščių raj. sav. - gavo 651 100 eurų, suplanuota 206 400 eurų. Varėnos raj. sav. - gavo 280 700 eurų, suplanuota 110 500 eurų. Jurbarko raj. sav. - gavo 537 000 eurų, suplanuota 659 500 eurų. Rietavo sav. - gavo 174 600 eurų, suplanuota 186 000 eurų. Druskininkų m. sav. - gavo 191 500 eurų, suplanuota 202 000 eurų. Švenčionių raj. sav.

Nagrinėjant 2023 m. duomenis į akis krito gražūs biudžeto vykdymo skaičiai, suapvalinti iki 100 ar 1000 vienetų.

Paveldėjus senelių žemę man irgi teko prievolė mokėti žemės mokestį. Ir nuo 2017 m., 78 Eur, jis kilo kas kelis metus. 2023 m. už žemę jau reikėjo mokėti 178 Eur. Tvarkant paveldėtą sodybą radau 1927-1943 m. senelio mokėtus mokesčių kvitus.

Žemės mokestis istorija Lietuvoje

Lietuvoje žemės mokestis žinomas nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų.

1918-1940 m. valstybinis žemės mokestis (dalis jo pajamų ėjo savivaldybėms) buvo pagrindinis tiesioginis mokestis, jo dydis priklausė nuo žemės rūšies:

21 a. pradžioje žemės mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą reglamentuoja Žemės mokesčio įstatymas (1992, nauja redakcija 2013).

Aktuali informacija apie žemės mokestį

• Informaciją apie Žemės mokestinės vertės tikslinimą galite rasti VĮ Registru centras tinklalapyje.
• Informacija apie apleistų žemės ūkio naudmenų plotus paskelbiama:
  • Žemės informacinės sistemos svetainėje iki kalendorinių metų gegužės 20 d.
  • Interneto svetainėje REGIA nuo gegužės 27 d. iki liepos 1 d.

tags: #zemes #mokestis #faktai