Žemės mokestis Lietuvoje: Viskas, ką reikia žinoti

Ar esate žemės savininkas Lietuvoje? Jei taip, svarbu žinoti apie žemės mokestį - metinę prievolę, taikomą privatiems žemės sklypams. Šiame straipsnyje rasite visą reikalingą informaciją apie tai, kas turi mokėti žemės mokestį, kaip jis apskaičiuojamas, kokios lengvatos taikomos ir kaip išvengti klaidų mokant šį mokestį.

Kas yra žemės mokestis?

Žemės mokestis - tai metinis mokestis, kurį moka žemės savininkai už jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Šį mokestį moką tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Pagrindiniai teisės aktai

  • Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas.

Kas turi mokėti žemės mokestį?

Žemės mokesčio mokėtojai yra:

  • Žemės savininkas - fizinis asmuo ir juridinis asmuo.
  • Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė (kai kolektyvinio investavimo subjektas nėra juridinis asmuo).

Mokesčio objektas

Fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Kaip apskaičiuojamas žemės mokestis?

Žemės mokestis Lietuvoje apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą (ŽMĮ). Jo dydis priklauso nuo žemės mokestinės vertės bei savivaldybės nustatytų mokesčių tarifų. Pati žemės mokestinė vertė nustatoma pagal masinį vertinimą, atliekamą Registrų centro.

Žemės mokestis priklauso nuo:

  • Žemės mokestinės vertės, kurią kas penkerius metus nustato Registrų centras.
  • Tarifų, kuriuos iki liepos 1 d. nustato savivaldybių tarybos.
  • Lengvatų, kurias taikant yra apskaičiuojamas galutinis žemės savininkui priskirtas žemės mokestis.

Mokesčio tarifai

Nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai.

Svarbu žinoti, kad savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai ir lengvatos galioja tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nenustatė naujų mokesčio tarifų, todėl 2026 m. mokestinį laikotarpį galioja tie patys kaip ir 2020-2025 m. nustatyti mokesčio tarifai.

Kada ir kaip sumokėti žemės mokestį?

Mokestinis laikotarpis - kalendoriniai metai.

Svarbu! Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti:

  • jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus;
  • jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų.

Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai:

  • žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, - tais pačiais metais;
  • žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, - nuo kitų metų.

Žemės mokesčio sumokėjimas:

  1. Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos.
  2. Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.

Kaip sumokėti žemės mokestį?

Mokestį paprasčiausia sumokėti per „Mano VMI“, mokėjimą taip pat galima atlikti bankiniu pavedimu, naudojant žemės mokesčio įmokos kodą 3011, arba apsilankius mokėjimų įstaigose: pašto skyriuose, „MAXIMA LT“ kasose, „Perlo“ terminaluose, spaudos kioskuose.

Svarbu! Jei mokestį už kitą asmenį atlieka kitas žmogus, būtina nurodyti žemės savininko vardą, pavardę, asmens ir įmokos kodus.

Lengvatos ir išimtys

Įstatymas numato išimtis, kai žemės mokesčio visai nereikia mokėti. Štai pagrindinės lengvatos ir išimtys:

Žemės mokesčio nemoka:
  • užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės,
  • bankrutavusios įmonės, įmonės (t. y. teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, tai kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė), taip pat likviduojamos dėl bankroto;
  • Lietuvos bankas,
  • žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.
Žemės mokesčiu neapmokestinama:
  • bendro naudojimo kelių užimta žemė;
  • mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė;
  • fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai, esantys tos pačios savivaldybės teritorijos vietovėse (vietovėje), kurioms (kuriai) nustatytas vienodas neapmokestinamasis žemės sklypo dydis, šiuo atveju laikomi vienu žemės sklypu. Jeigu fizinis asmuo turi teisę į mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui. Taikant šią nuostatą, šeima laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai, posūniai, podukros), iki jiems sukaks 18 metų, o prie darbingų asmenų nepriskiriami mokyklų mokiniai ir aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal dieninės ir nuolatinės studijų formų programas;
  • valstybinių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę;
  • paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė;
  • gamtos paminklų žemė, išskyrus užstatytų teritorijų ir kelių užimtą žemę;
  • į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) ir memorialinių (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančių užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę;
  • į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė;
  • ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo. Tokio pobūdžio lengvata, įskaitant iki šio įstatymo įsigaliojimo taikytą, tam pačiam asmeniui taikoma tik vieną kartą;
  • žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams;
  • žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus). Ši nuostata netaikoma, jeigu, pakeitus nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą, žemės savininkas galėtų naudoti žemės sklypą pagal iš naujo nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą.

Savivaldybių teisės

Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos mokant žemės mokestį

Dažniausiai gyventojai suklysta nurodydami neteisingą įmokos kodą (žemės mokesčio kodas - 3011) ar mokėtojo duomenis, ypač kai moka už kitą asmenį. Pasitaiko ir atvejų, kai sumokama neteisinga suma, vadovaujantis senu pranešimu. Dar viena klaida - mokėjimas paskutinę dieną, kai dėl vėlavimo gali būti skaičiuojami delspinigiai.

Svarbu! Jei žemė parduota po birželio 30 d., mokestį už visus metus turi sumokėti pardavėjas.

Ką daryti, jei žemės mokestis nesumokamas laiku?

Praleidus žemės mokesčio mokėjimo terminą, nuo kitos dienos skaičiuojami 0,026 proc. delspinigiai už dieną. Tačiau jei gyventojas ar įmonė susiduria su finansiniais sunkumais ir skola viršija 125 eurus, galima kreiptis į VMI ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį, leidžiančią skolą išdėstyti dalimis. Tokiu atveju mokamos 0,007 proc. palūkanos už kiekvieną dieną.

Kaip pasitikrinti, ar sumokėjau žemės mokestį?

Rekomenduojama mokėjimus pasitikrinti praėjus 1-2 darbo dienoms po atlikto mokėjimo. Prisijunkite prie Mano VMI sistemos ir ieškokite skilčių: Mokesčiai ir baudos; Permokos ir grąžinimai.

Informacijos šaltiniai

  • Mokesčių žinynas: Dažniausiai kylantys klausimai ir atsakymai.
  • VĮ Registrų centras: Informacija apie Žemės mokestinės vertės tikslinimą.
  • Žemės informacinės sistemos svetainė: Informacija apie apleistų žemės ūkio naudmenų plotus (iki kalendorinių metų gegužės 20 d.).
  • Interneto svetainė REGIA: Informacija apie apleistas žemės ūkio naudmenas (nuo gegužės 27 d. iki liepos 1 d.).
  • VMI: Visą aktualią informaciją rasite www.vmi.lt > Žemės mokestis.

Informacija mokesčių klausimais teikiama telefonu +370 5 260 5060. Paskambinę identifikuoti Mano VMI naudojai, pasirinkę žemės mokesčio temą, mokėtiną sumą sužinos automatiniu pranešimu, t. y. nelaukiant skambučio eilėje ir nedarbo metu.

VMI autobusiukas seniūnijose

Žemės mokesčio mokėjimo laikotarpiu Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskričių seniūnijose gyventojai galės pasinaudoti proga ir pagalbą mokant žemės mokestį gauti savo seniūnijose. Į dalį seniūnijų, kurios to pageidauja, atvyks VMI autobusiukas.

Norint pasinaudoti autobusiuko paslaugomis registruotis nereikia, tačiau gyventojai turėtų atsinešti asmens dokumentą ir e. bankininkystės rekvizitus, kad galėtų prisijungti prie VMI sistemų - Mano VMI ar Elektroninio deklaravimo sistemos.

2025 metų žemės mokestis: ką svarbu žinoti

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė, kad jau galima sumokėti žemės mokestį. Šiemet šį mokestį turės sumokėti 790 tūkst. visos šalies gyventojų ir per 17 tūkst. įmonių, žemės mokesčio mokėtojų.

Šiais metais gyventojai žemės mokestį turi sumokėti iki lapkričio 17 d.

Apskaičiuotos sumos pagal apskritis

Šių apskričių savininkams apskaičiuota apie 19 mln. eurų žemės mokesčio - 16 mln. gyventojams ir 3 mln. įmonėms.

Peržvelgus regionų statistiką:

  • Klaipėdos apskrityje - 87,7 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės apie 5,6 mln. eurų;
  • Tauragės apskrityje - 28,9 tūkst. žemės savininkų į savivaldybių biudžetus sumokės apie 2,11 mln. eurų;
  • Telšių apskrityje - 35,5 tūkst. žemės savininkų sumokės beveik 2,2 mln. eurų.

Klaipėdos miesto savivaldybės nustatyti žemės mokesčio tarifai

Vadovaudamasi 2019-06-13 priimto Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatomis, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nenustatė naujų mokesčio tarifų, todėl 2021-2026 m. mokestinį laikotarpį galioja tie patys kaip ir 2020 m. nustatyti mokesčio tarifai.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. T2-27 atleido savivaldybės biudžeto sąskaita mokesčių mokėtojus, patenkančius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. sudarytą pandemijos paveiktų įmonių sąrašą (toliau - Sąrašas), nuo 10 proc. žemės mokesčio už 2021 m. mokėjimo, o įmones, į Sąrašą įtrauktas pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 55.10 klasę „Viešbučių ir panašių laikinų buveinių veikla“ ir 56 skyrių „Maitinimo ir gėrimų teikimo veikla“ - nuo 40 proc. žemės mokesčio už 2021 m.

tags: #zemes #mokestis #apklausa