Žemės mokestis yra svarbus vietos biudžeto pajamų šaltinis, o jo tarifai tiesiogiai veikia tiek gyventojus, tiek verslą. Kauno miesto savivaldybė, kaip ir kitos šalies savivaldybės, turi teisę nustatyti žemės mokesčio tarifus savo teritorijoje. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie žemės mokesčio tarifai galioja Kaune, kaip jie nustatomi ir kokios lengvatos taikomos.
Žemės Mokesčio Tarifų Nustatymo Tvarka Kaune
Kauno miesto savivaldybės taryba priima sprendimus dėl žemės mokesčio tarifų kiekvienais metais. Šie sprendimai grindžiami Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu ir kitais teisės aktais.
Kauno miesto savivaldybės taryba kovą patvirtino valstybinės žemės nuomos mokesčio metinius tarifus. Sprendime pažymima, kad asmenims, kurie nuo 2009 m. sausio 1d. yra sudarę valstybinės žemės nuomos sutartis arba kuriems tokios sutartys buvo pakeistos, žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo žemės sklypo vertės, nurodytos valstybinės žemės nuomos sutartyje ar pakeistoje valstybinės žemės nuomos sutartyje.
Asmenims, kurie naudojasi valstybinės žemės sklypais (nėra sudarę valstybinės žemės nuomos sutarčių), žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo sklypo vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius.
Išties, skaičiuojant kasmet mokamą žemės mokestį, kertinę formulės dalį sudaro ne rečiau kaip kas penkerius metus visuotinio vertinimo metu nustatoma žemės vertė, tačiau tikslią žemės mokesčio sumą galima sužinoti tik tuomet, kai žemės mokesčio vertė padauginama iš tarifo, kurį nustato kiekviena savivaldybė.
Savivaldybių tarybos iki gruodžio 1 dienos turi nustatyti 0,1-1% tarifą pagrindiniam būstui. To nepadarius nuo 2026-ųjų jose galios 0,1 proc.
2024 m. Žemės Mokesčio Tarifai Kaune
Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė, kad kitais metais gyvenamosiose teritorijose esantys sklypai bus apmokestinti 0,3 proc. žemės mokesčio tarifu, o komercinės paskirties teritorijoms nustatytas 0,45 proc. tarifas. Šie tarifai yra mažesni nei nustatyti šiems metams, tačiau jie gyventojus ir verslininkus kąs ne mažiau, o kai kuriais atvejais net skaudžiau nei kituose Lietuvos miestuose.
Už žemės ūkio paskirties žemę Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino 0,1 proc. tarifą, už miškų ūkio paskirties ne miškų ūkio veiklai žemę - 2 proc. tarifą.
Kitos paskirties žemės atvejais nustatyti tokie mokesčių tarifai:
- Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoms - 0,3 proc.
- Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijoms - 0,2 proc.
- Visuomeninės, rekreacinės paskirties, taip pat ir komercinės paskirties objektų teritorijoms - 0,8 proc.
- Pramonės ir sandėliavimo, inžinerinės infrastruktūros objektų teritorijoms, išskyrus individualių garažų ir garažų bendrijų teritorijas, - 1,8 proc.
- Individualių garažų ir garažų bendrijų teritorijų savininkams ar naudotojams numatytas 0,6 proc. tarifas.
- Už kitos (anksčiau nepaminėtos) pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo žemę - 0,8 proc. mokesčio tarifas.
Tad ir miesto tarybos naujausiame sprendime, susijusiame su mokesčiais, pasakyta: „asmenims už nenaudojamą žemę, kuri įrašyta į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą einamųjų metų nenaudojamos valstybinės žemės sklypų sąrašą, patvirtinti 4 proc. tarifą.“
Tarifų palyginimas su kitais miestais
Palyginimui, Vilniuje komercinės paskirties objektų teritorijos bus apmokestintos mažesniu 0,4 proc. tarifu, o Klaipėdoje - vos 0,28 proc. Dar labiau, lyginant su kauniečiais, pasisekė Klaipėdos ir Vilniaus verslininkams, kurie valdo pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas. Klaipėdos miesto savivaldybė jiems nustatė 0,38 proc.
Kaip apskaičiuoti nekilnojamojo turto mokesčius (atskleista).
Lengvatos ir Išimtys
Naujajame (2024-ųjų kovą priimtame) tarybos sprendime išvardinti ne tik mokesčių tarifai ir jų laikytis privalantys asmenys, - minimos ir lengvatos. Tiesa, kai kuriais sprendimo papunkčiuose nustatytais atvejais mokestinės lengvatos priklauso nuo valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo senumo bei tuomet galiojusių mokesčių dydžių.
Savivaldybė gali atleisti nuo valstybinės žemės mokesčio šiuos nuomininkus (naudotojus):
- Fizinius asmenis, kuriems nustatytas 0-40 proc. dalyvumo lygis.
- Senatvės pensininkus ir nepilnamečius asmenis. Tačiau ši lengvata netaikoma nuomojamoms (naudojamoms) pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms ir komercinės paskirties objektų teritorijoms.
- Jeigu asmeniui paskaičiuotas žemės nuomos mokėtinas mokestis neviršija 1 euro, jo mokėti neprivalu.
- Nuo prievolės mokėti valstybei žemės mokesčius, atleidžiamos ir valstybines mokslo, mokymo įstaigos, nuomojančios ar naudojančios valstybinę žemę (išskyrus sklypus, naudojamus komercinei ir (ar) ūkinei veiklai).
Tokiomis pat sąlygomis žemės mokesčių gali nemokėti ir valstybės bei Kauno miesto savivaldybės viešosios sveikatos priežiūros įstaigos. Taip pat - biudžetinės įstaigos, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymą, religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai.
Politikų patvirtinta nuostata, kad nuo mokesčio galima atleisti ir regioninių parkų, kraštovaizdžio bei zoologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemės nuomininkus ar naudotojus (išskyrus žemės ūkio naudmenų, taip pat pastatų, kiemų, kelių ir tvenkinių užimtą žemę ir žemę, naudojamą komercinei ir (ar) ūkinei veiklai).
Tokia pati lengvata taikoma ir vandenviečių sanitarinės apsaugos griežto režimo zonų, miesto nuotekų valymo įrenginių teritorijų su prie jų esančiomis dumblo laikymo aikštelėmis, nuotekų pumpavimo stočių bei šių objektų sanitarinių zonų žemės nuomininkams ar naudotojams (išskyrus žemės sklypus, naudojamus komercinei ir (ar) ūkinei veiklai).
Lengvata taikoma ir pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą veikiantiems juridiniams bei fiziniams asmenims, nuomojantiems ar naudojantiems valstybinę žemę pagrindinei veiklai, taip pat - pagal Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymą veikiančias socialinėms įmonėms ir neįgaliųjų socialinėms įmonėms, neįgaliųjų draugijoms, pagal LR labdaros ir paramos fondų įstatymą veikiantiems labdaros ir paramos fondams, sporto aikštynams ir sporto bazėms skirtos valstybinės žemės nuomininkams ar naudotojams, nuomojantiems ar naudojantiems valstybinę žemę pagrindinei veiklai.
Pokyčiai ir Perspektyvos
Kaune nuo 2026 metų bus taikomas minimalus visiems vienodas 0,5 proc. komercinio nekilnojamojo turto (NT) mokestis. Miesto politikai taip pat pritarė savivaldybės pateiktai pataisai, pagal kurią apleistam NT kitąmet bus taikomas maksimalus 5 proc.
Pažymėtina, jog siekdama į Kauną daugiau pritraukti verslininkų (nors paties miesto mero Visvaldo Matijošaičio šeimos įmonė įkurdinta kitos savivaldybės teritorijoje, Kauno rajone, Laisvojoje ekonominėje zonoje), miesto savivaldybė Kaune naujai įsteigtiems arba registracijos buveinę perkėlusiems į Kauno miesto savivaldybės teritoriją juridiniams asmenims pirmaisiais metais už komercinės paskirties objektų ir pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas patvirtino 0,1 proc.
Taryba palaikė mūsų frakcijos siūlymą, kad naujai įsikuriančioms arba savo veiklą į Kauną perkeliančioms įmonėms būtų taikomas mažiausias įstatyme numatytas Žemės mokesčio tarifas - 0,01 proc. nuo sklypo vertės. Tačiau toks sprendimas tik kosmetinis, labai svarbu neužmiršti ir jau Kaune esančio verslo.
Į mokesčių politiką žiūrima biurokratiškai, galvojama tik kaip pratempti artimiausius metus, nesuprantant, kad tinkami sprendimai per ilgesnį laikotarpį atneštų kur kas daugiau naudos ir stabilumo.
Mokesčiai lemia tiek žmonių, tiek verslo pasirinkimus ir elgesį.