Šiame straipsnyje nagrinėjamas žemės mokesčio taikymas ir jo surinkimas Lietuvoje. Darbo tikslas - išnagrinėti žemės mokesčio taikymą ir jo surinkimą Lietuvoje.
Lietuvos teritorija
Žemės Mokesčio Raida Lietuvoje ir Teisinis Reglamentavimas
Žemės mokestis buvo priskiriamas tiesioginiams mokesčiams. Išnagrinėjus žemės mokesčio raidą Lietuvoje išsiaiškinta, kokios yra žemės mokesčio teorijos okupacijų metu ir žemės vykusios Lietuvos istorijoje reformos.
Žemės Mokestis Okupacijų Metu
Rusijos okupacijos metu žemės mokestį reikėjo mokėti Rusijos imperijos nustatyta tvarka. Panaikinus baudžiavą, mokesčiai buvo suskirstyti į valstybinius ir vietinius. Buvę baudžiauninkai turėjo mokėti išpirkos mokestį už laisvę ir gaunamą žemę.
1875 m. buvo įvestas valstybinės žemės mokestis. Šio mokesčio bendra suma gubernijoms buvo nustatyta įvertinus žemės kainą. Tuo tarpu apskritims ir valdoms žemės mokestis būdavo nustatomas vietinių įstaigų atsižvelgiant į žemės rūšį. Tačiau šiuo laikotarpiu žemės mokestis nebuvo toks svarbus kaip ir kiti tiesioginiai mokesčiai.
1915 m. vokiečiai Lietuvoje tarp kitų daugybės naujų mokesčių įveda proporcinį žemės mokestį bei pramonininkų ir laisvų profesijų žmonių už žemės sklypus, esančius miesto vietovėse. Būtent iš žemės mokesčio buvo surenkama daugiausiai pajamų. Bendroje tiesioginiais mokesčiais surinktoje pajamų sumoje žemės mokestis 1916 metų duomenimis sudarė apie 38 proc. visų tiesioginių mokesčių pajamų sumos. Šiuo laikotarpiu Lietuvai buvo tikrai nelengva.
Mokestis buvo skaičiuojamas proporcingai, nustatomas atsižvelgiant į žemės rūšį. Taip pat tuo metu buvo mokamas žemės mokesčio priedas valsčių ir apskričių savivaldybėms.
1944 m. - 1945 m. Lietuvą užėmė Raudonoji armija ir Lietuvos finansai vėl pateko į Sovietų Sąjungos finansų sistemą. Pokario laikotarpiu Sovietų Sąjungoje mokesčiai buvo mažinami. Nuo 1981 m. buvo keičiami tokie vietiniai mokesčiai, tarp jų ir žemės mokestis. Mokesčiai buvo imami iš kooperatinių organizacijų, įmonių ir gyventojų.
Žemės Mokesčio Teisinis Reglamentavimas
Remiantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu nusako kas yra žemės mokesčio mokėtojai, kokios yra taikomos mokesčio lengvatos ir kokie taikomi mokesčio tarifai. Taip pat išnagrinėta mokesčio apskaičiavimo reikalavimai bei sumokėjimo terminai.
Žemės Įstatymo 6 straipsnyje nurodyta Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė. Kita įstatymų nustatytais pagrindais savivaldybių ir į privačią nuosavybę neįgyta žemė.
Žemės Mokesčio Surinkimo Analizė
Žemės mokestis yra lyginamas su kitais mokesčiais. Išsiaiškinama kokią svarbą turi žemės mokestis Nacionaliniam ir Savivaldybės biudžetui. Analizuojami ankstesnių metų žemes surinkti pinigai, bei prognozuojamos būsimos, surinktos sumos.
2011-2014 metais pajamos didėja ir iki 2014 metų faktiškai įplaukė 78613 tūkst. litų. 56098 tūkt. litų,. daugiau nei buvo planuota.
Kadangi nuo 2013 metais situacija yra panaši su 2014 metais, ši analizė parodė, kad 2014 metais surenkama mažiausiai paveldimo turto mokestį - 4596 tūkst Lt. Lyginant žemės mokestį su nekilnojamojo turto mokestį akivaizdžiai matosi, kad daugiausiai surenkama nekilnojamojo turto mokestį - 28490 tūkst. Lt nei žemės mokestį.
| Mokestis | Suma (tūkst. Lt) |
|---|---|
| Paveldimo turto mokestis | 4596 |
| Nekilnojamojo turto mokestis | 28490 |
Mokesčių sistema Lietuvoje