Žemės mokestis yra svarbus pajamų šaltinis savivaldybių biudžetams Lietuvoje. Šios pajamos naudojamos finansuoti įvairias vietos reikmėms skirtas programas ir išlaikyti savivaldybių įstaigas.
Nauja Žemės Mokesčio Tvarka
Savivaldybių biudžetams tenkantį žemės mokestį pagal naują tvarką gyventojai ir įmonės jau turėjo sumokėti iki šių metų lapkričio 15 dienos. Nuo šiol mokestine verte laikoma sklypo vidutinė rinkos vertė, o atskirais atvejais - individualaus žemės vertinimo būdu nustatyta jos vertė.
Mokesčio Tarifai ir Pajamos
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, praėjusiais metais apskaičiuota žemės mokesčio suma siekė 62 mln. Lt. Šiais metais žemės mokesčio mokėtojai į savivaldybių biudžetus turėtų sumokėti apie 64,5 mln. Lt žemės mokesčio, iš jų 55 mln. Lt sumokės gyventojai, o įmonės - 9 mln. Lt.
Penkių didžiųjų šalies miestų savivaldybės pateikė duomenis, kurie taip pat rodo, kad pajamos iš žemės mokesčio beveik nepasikeis. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų savivaldybės tvirtina, kad pradėjusios žemės mokestį skaičiuoti nuo vidutinės sklypų rinkos vertės, tarifus nustatė tokius, kad mokesčio našta liktų panaši į buvusią 2012 m.
„Kadangi mokestinė bazė gerokai padidėjo, siekiame, kad mokestis būtų panašaus lygio kaip 2012 m., tai yra norime sumažinti padidėjusią mokestinę naštą šio mokesčio mokėtojams“, - teigia Marijana Jermalavičienė, Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus specialistė.
Dalis savivaldybių dėl senkančio pereinamojo laikotarpio didėjančią žemės vertę kompensuoja mažindamos tarifus - 2014 metams skirtingos savivaldybės skirtingos paskirties sklypams nustatė nuo 10% iki 40% mažesnius mokesčio tarifus, nei buvo šiemet.
Žemės Mokesčio Tarifų Mažinimas
Dalis sumažino tarifusVŽ jau yra rašiusi, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, praėjusiais metais apskaičiuota žemės mokesčio suma siekė 62 mln. Lt.
Apibendrinant, žemės mokestis yra svarbi savivaldybių biudžetų pajamų dalis, o savivaldybės stengiasi sureguliuoti tarifus, kad mokesčio našta gyventojams ir įmonėms būtų subalansuota.
Biudžeto Sandara ir Pajamų Šaltiniai
Biudžetas paprastai sudaromas vieniems metams (biudžetiniai metai), kai kuriose šalyse ilgesniam laikotarpiui. Paprastai yra valstybės biudžetas ir kiekvieno administracinio vieneto biudžetai. Valstybių biudžeto sistemą, arba biudžeto sandarą, lemia valstybės administracinė teritorinė struktūra.
Pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų biudžeto sistemą sudaro federalinis, valstijų ir vietiniai biudžetai, Vokietijos - federalinis, žemių ir municipalinių bendruomenių biudžetai, Japonijos - valstybės ir vietiniai (prefektūrų, apimančių miestus, rajonus ir gyvenvietes) biudžetai, Lietuvos - valstybės ir savivaldybių biudžetai.
Kiekvienam biudžetui įstatymais priskiriamos pajamos (mokesčiai ir kiti šaltiniai) ir išlaidos (švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos, krašto apsaugos ir kitiems poreikiams).
Biudžeto Pajamos ir Išlaidos
Sudarant bet kurio biudžeto projektą stengiamasi, kad pajamos ir išlaidos būtų lygios (subalansuotas biudžetas) arba pajamos viršytų išlaidas (biudžeto perteklius). Biudžeto perteklius gali būti panaudojamas įvairiems tikslams: valstybės skoloms dengti, kompensaciniams fondams sudaryti, socialiniams poreikiams tenkinti ir kita.
Dėl nesurenkamų planuotų mokesčių biudžeto išlaidos dažnai viršija pajamas - susidaro biudžeto deficitas, neigiamai veikiantis šalies ekonomiką. Tai būdinga daugeliui, net ir ekonomiškai stiprių, valstybių. Leidžiamas ir nelaikomas katastrofišku biudžeto deficitas, kurio dydis neviršija 20 % biudžeto pajamų, arba 7-8 % bendrojo nacionalinio produkto. Biudžeto deficitui padengti valstybė paprastai naudoja vidaus ir užsienio paskolas.
Pagal Biudžeto sandaros įstatymą yra savarankiškas valstybės biudžetas ir savarankiški savivaldybių biudžetai, sudaromi vieniems metams. Valstybės biudžete sukaupiama ir perskirstoma dalis šalies nacionalinių pajamų. Savivaldybių biudžetuose sukaupiamos lėšos socialinėms, ekonominėms ir kitoms vietinės reikšmės programoms finansuoti ir savivaldybių įstaigoms išlaikyti.
Biudžeto Pajamų Šaltiniai
Biudžeto pajamas sudaro mokestinės pajamos ir nemokestinės pajamos. Mokesčius į biudžetą nustato atitinkami kiekvieno mokesčio įstatymai.
Valstybės Biudžeto Mokestinės Pajamos:
- Gyventojų pajamų mokestis
- Juridinių asmenų pelno mokestis
- Pridėtinės vertės mokestis
- Akcizai
- Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai
- Žyminis mokestis
- Mokestis už valstybinius gamtos išteklius
- Mokestis už aplinkos teršimą
- Transporto priemonių mokestis
- Azartinių lošimų mokestis
Savivaldybių Biudžetų Mokestinės Pajamos:
- Gyventojų pajamų mokestis
- Žemės mokestis
- Valstybinės žemės ir vandens telkinių nuomos mokestis
- Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis
- Žyminis mokestis
- Paveldimo arba dovanojamo turto mokestis
Valstybės Biudžeto Nemokestinės Pajamos:
- Pajamos iš valstybinės nuosavybės
- Lietuvos banko likutinis pelnas
- Palūkanos už valstybinio kapitalo naudojimą
- Palūkanos už paskolas ūkio subjektams
- Dividendai už akcijas
- Konsulinis mokestis
- Baudų ir konfiskacijos pajamos
Savivaldybių Biudžetų Nemokestinės Pajamos:
- Pajamos iš savivaldybių turto (nuosavybės)
- Baudų ir konfiskacijos pajamos
- Vietinės rinkliavos
- Savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas
Biudžeto Išlaidos (Asignavimai)
Biudžeto išlaidos naudojamos numatytoms reikmėms finansuoti. Valstybės biudžeto išlaidos (asignavimai) skiriamos švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos ir sporto bei socialinės apsaugos programoms finansuoti, mokslui ir technikos pažangai, gamtos apsaugai, ūkio plėtrai, krašto apsaugai, valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms bei teisėtvarkos įstaigoms išlaikyti, dotacijoms savivaldybių biudžetams, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai, valstybės skoloms grąžinti ir jų tvarkymo išlaidoms padengti bei kitiems numatytiems poreikiams.
Savivaldybių biudžetų asignavimai skiriami vietos savivaldos institucijų vykdomoms švietimo, kultūros, sveikatos bei socialinės apsaugos programoms finansuoti, savivaldybių ūkiui plėtoti, savivaldybių institucijoms išlaikyti bei kitiems numatytiems poreikiams.
Biudžeto Rezervai
Biudžeto rezervai apima nacionalinio biudžeto fondus, skiriamus naujiems poreikiams tenkinti ir (kartais) numatytų poreikių nepertraukiamam finansavimui garantuoti.
Yra dviejų rūšių skirtingos paskirties fondai: rezervo fondai ir apyvartos lėšos. Vyriausybės rezervo fondas, sudaromas valstybės biudžete, negali viršyti 1 % valstybės biudžeto išlaidų, savivaldybės valdybos (mero) - gali būti sudaromas savivaldybių biudžetuose, negali viršyti 1 % savivaldybės biudžeto išlaidų.
Biudžeto Projekto Rengimas ir Tvirtinimas
Biudžetų pajamų ir išlaidų biudžetiniams metams nustatymas apima valstybės ir savivaldybių biudžetų projektų sudarymą, svarstymą ir tvirtinimą. Valstybės biudžeto projektą rengia Finansų ministerija, remdamasi valstybės įstatymais, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, socialinėmis ir ekonominėmis programomis, mokslinėmis ir techninėmis prognozėmis.
Savivaldybių biudžetų projektus rengia savivaldybių vykdomosios institucijos ir teikia juos savivaldybių taryboms svarstyti ir tvirtinti. Savivaldybių biudžetų turinys analogiškas valstybės biudžetui: nurodoma bendroji pajamų suma ir jų pasiskirstymas pagal mokesčių (pajamų) rūšis; bendroji asignavimų suma ir jų paskirstymas savivaldybės įstaigoms ir įmonėms, išskiriant socialines ir ekonomines programas.
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų projektus svarsto Vyriausybė ir ne vėliau kaip likus 75 dienoms iki biudžetinių metų pabaigos teikia Seimui, kuris jį patvirtina Lietuvos Respublikos įstatymu ne vėliau kaip likus 14 dienų iki biudžetinių metų pabaigos.
Jeigu valstybės arba savivaldybių biudžetai laiku nepatvirtinami, išlaidos iki biudžeto patvirtinimo kiekvieną mėnesį negali viršyti vienos dvyliktosios praėjusių metų biudžeto išlaidų.
Valstybės biudžeto vykdymą organizuoja Finansų ministerija, jai pavaldi Valstybinė mokesčių inspekcija, asignavimus naudojančios ministerijos ir žinybos, savivaldybių biudžetų vykdymą - savivaldybės, jų finansų padaliniai, asignavimus naudojančios įstaigos ir įmonės.
Valstybės biudžeto vykdymą kontroliuoja Valstybės kontrolė, savivaldybių biudžetų - Valstybės kontrolė ir savivaldybių kontrolieriai.