Žemės mokestis yra svarbi valstybinės mokesčių sistemos dalis, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Šio mokesčio tikslas - užtikrinti, kad žemės nuosavybė būtų tinkamai administruojama, naudojama ir, jei įmanoma, atneštų naudą visuomenei. Kokie asmenys gali būti atleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo? Tai ir aptarsime šiame straipsnyje.
Žemės mokesčio pagrindai
Pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą - žemės mokesčio mokėtojais laikomi visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso, Lietuvos teritorijoje esanti, privati žemė. Tai apima tiek pavienius piliečius, kurie turi savo sklypus, tiek ir įmones, kurios valdo komercinę žemę.
Žemės mokesčio tarifai
Žemės mokesčio dydis priklauso nuo konkrečios žemės mokestinės vertės, kurią nustato atsakingos institucijos. Tarifo ribos yra gana plačios ir svyruoja nuo 0,01% iki 4% žemės mokestinės vertės. Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti konkrečius tarifus savo administracinėje teritorijoje, todėl jie gali skirtis, atsižvelgiant į vietovę.
Žemės mokestis žemės ūkio paskirties žemei mokamas nuo kadastrinės vertės 0,25-0,75%. Žemės mokestis priklauso nuo žemės ūkio paskirties žemės ploto ir taikomo mokesčio tarifo bei vietovės.
Žemės mokesčio mokėjimo terminai
Visi žemės savininkai privalo deklaruoti žemės mokestį, o deklaracijos pateikiamos iki lapkričio 1 dienos einamaisiais mokestiniais metais. Pats mokėjimas turi būti atliktas ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos. Jei asmuo pavėluoja sumokėti, gali būti pradėti skaičiuoti delspinigiai, atsirasti kitos sankcijos.
Pirmadienis yra paskutinė diena susimokėti žemės mokestį už 2024 metus. Vėluojant jau nuo antradienio bus skaičiuojami delspinigiai.
Žemės mokestį įmonėms ir gyventojams reikėtų sumokėti iki lapkričio vidurio, bet jis sutaps su savaitgaliu, tad galutinis terminas šiek tiek prasitęs.
Žemės mokesčio mokėjimo būdai
Siekiant užtikrinti paprastą ir patogų mokėjimo procesą - žemės mokestį galima sumokėti keliais būdais. Tai leidžia kiekvienam savininkui pasirinkti jam tinkamiausią metodą.
Elektroniniu būdu
Šiuolaikinės technologijos leidžia mokesčius mokėti internetu, naudojantis interneto bankininkyste arba mokesčių mokėjimo platformomis - tokiomis, kaip VMI Elektroninio deklaravimo sistema (EDS). Šis metodas yra greitas, patogus ir sumažina administracines išlaidas.
Apmokėkite žemės mokestį paštu
Žmonės, kurie neturi prieigos prie interneto, gali sumokėti mokesčius paštu. Šiuo atveju reikia užpildyti ir išsiųsti mokesčio mokėjimo dokumentus pagal pateiktas deklaracijas.
Per banko skyrius
Žemės mokestį galima sumokėti ir tiesiogiai banko skyriuje.
Alternatyvūs metodai
Kai kurios savivaldybės ar institucijos gali pasiūlyti kitus būdus, kaip mokėti mokesčius, pavyzdžiui, per specialius paslaugų teikimo terminalus.
Mokėjimas yra privalomas visiems, nebent žemės savininkas atitinka teisės aktuose numatytas išimtis.
Žemės mokesčio (nuosavybės teise) lengvatos ir išimtys
Nors žemės mokestis yra privalomas daugeliui - įstatymai numato tam tikras lengvatas ir atleidimus nuo šio mokesčio, kurie gali būti taikomi tam tikrais atvejais (patikslinta VMI). Vietos savivaldybių tarybos gali sumažinti žemės mokestį arba visiškai nuo jo atleisti tam tikrus žemės savininkus, taikydamos specialias mokesčių lengvatas.
Žemės savininkai gali būti atleisti nuo žemės mokesčio visai arba gauti mokesčio lengvatų, ypač esant finansiniams sunkumams ar išskirtinėms situacijoms, pavyzdžiui, stichinėms nelaimėms, paveikusioms žemės ūkio sąlygas. Savivaldybių tarybos turi teisę, savo biudžeto sąskaita, sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti gyventojus. Tai atspindi finansinius žemės apmokestinimo aspektus ir vietos valdžios gebėjimą suteikti mokesčių lengvatas žemės savininkams.
Žemės savininkai gali būti visiškai atleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo, ypač ekonominių iššūkių akivaizdoje.
Savivaldybių tarybų sprendimai
Kiekvienos savivaldybės taryba turi teisę sumažinti savo teritorijoje taikomą žemės mokestį arba atleisti nuo jo tam tikras žemės savininkų grupes. Šios lengvatos dažniausiai taikomos iš savivaldybių biudžeto lėšų.
Žemės ūkio paskirties žemė
Viena reikšmingiausių išimčių taikoma ūkio paskirties žemei, kuomet neretai yra visiškai atleidžiama nuo mokesčio, taip remiant žemės ūkio veiklą ir stiprinant vietos ūkininkų konkurencingumą.
Žemės mokesčio lengvatos gali būti skiriamos tam tikroms fizinių asmenų grupėms, pavyzdžiui, pensininkams, negalią turintiems ar socialiai remtiniems gyventojams. Tokie atleidimai padeda užtikrinti socialinį teisingumą.
Žemės ūkio subjektams
Specialios lengvatos gali būti suteikiamos ir juridiniams asmenims, kurie vykdo žemės ūkio veiklą. Tokios lengvatos padeda sumažinti veiklos kaštus ir skatina investicijas į žemės ūkio sektorių.
Kiti atvejai
Teisės aktuose numatytos ir kitos išimtys, kurios priklauso nuo žemės naudojimo paskirties ar savininko statuso.
Žemės savininkams - ūkininkams nuo 1995 06 28 taikoma žemės mokesčio lengvata - už ūkininko ūkiui steigti arba plėsti grąžintą ar pirktą žemę žemės mokestį ūkininkai pradeda mokėti praėjus 3 metams nuo privačios žemės teisinio įregistravimo (ši žemės mokesčio lengvata teikiama tik vieną kartą per trejus metus).
Žemės mokestis yra svarbus finansinis įsipareigojimas, kuriuo siekiama skatinti efektyvų žemės naudojimą ir užtikrinti valstybei reikalingas pajamas. Tačiau lengvatų ir išimčių taikymas rodo, kad šis mokestis yra lankstus ir prisitaiko prie visuomenės poreikių. Svarbu, kad visi žemės savininkai laikytųsi nustatytų terminų, tinkamai deklaruotų savo žemę ir pasinaudotų galimomis lengvatomis, jei jos jiems priklauso.
Žemės mokestį moka visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie nuosavybės teise turi žemės sklypą Lietuvoje. Nuo mokesčio gali būti atleidžiami tam tikros socialinės grupės, tokios kaip senatvės pensininkai, neįgalieji ar nepilnamečių vaikų turintys asmenys, jei tokį lengvatų taikymą yra numačiusi savivaldybė. Mokestis apskaičiuojamas taikant savivaldybės nustatytą tarifą (paprastai nuo 0,01 % iki 4 %) žemės mokestinei vertei. Tiksli suma priklauso nuo žemės paskirties, vertės ir savivaldybėje nustatyto tarifo. Mokestį moka savininkas, net jei žemė yra išnuomota kitam asmeniui. Tačiau nuomos sutartyje galima susitarti, kad mokestį kompensuoja nuomininkas.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) komentuoja, kad daugelis mokėtojų sulauks laiškų, šiuo metu dar formuojamos deklaracijos.
2024 metais žemės savininkų Lietuvoje sulaukė kai kuriais atvejais net kelis kartus didesnio mokesčio už žemę. Tai įvyko atlikus naują masinį žemės vertinimą. Ūkininkai susigriebė už galvos. Gera žinia ta, kad, bent jau teoriškai, būdas kaip sumažinti šį mokestį yra.
Žemės mokestį reglamentuoja LR žemės mokesčio įstatymas, priimtas 1992 m. birželio 25 d. ir vėlesni jo pakeitimai bei papildymai. Žemės mokesčio tarifas metams - 1,5 proc. žemės kainos. Apskaičiuojant šį mokestį žemės kainai taikomi koeficientai.
Nuo žemės mokesčio atleidžiami 1 ir 2 grupės invalidai, senatvės pensininkai ir nepilnamečiai vaikai, kai jų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje nėra darbinių asmenų. Šiems asmenims priklausančios žemės sklypo dydis turi neviršyti savivaldybių tarybų nustatytų neapmokestinamųjų dydžių.
Žemės mokestis neimamas:
- už privačių miškų žemę;
- parkų, draustinių zonose esančią žemę (išskyrus ž. ū. naudmenas, pastatų, kiemų, kelių ir tvenkinių užimtą žemę);
- gamtos paminklų žemę.
Žemės mokesčiu neapmokestinama ir valstybinė žemė.
Žemės nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja leisti nuomininkui sutartą laiką ir sutartomis sąlygomis naudotis žeme pagal tikslinę paskirtį ir disponuoti iš jos gautais produktais ir pajamomis. Nuompinigių už valstybinę žemę dydis nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka. Savavališkai naudojantis valstybine žeme, ji apmokestinama už visą žemės naudojimo laiką pagal maksimalią tos gyvenamosios vietovės žemės kainą ir trigubą mokesčio tarifą.
Kasmet spalio pabaigoje dauguma gyventojų gauna pranešimus apie mokėtiną mokestį už žemę. Tokiu atveju svarbu tiksliai žinoti, koks mokestis yra mokamas - žemės mokestis ar žemės nuomos mokestis.
Žemės ir žemės nuomos mokesčiai - visai skirtingi mokesčiai. Žemės mokestį moka žemės savininkai ir jis apskaičiuojamas ir sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
Valstybinės žemės naudotojai moka ne žemės mokestį, o žemės nuomos mokestį. Valstybinės žemės nuomos mokestį administruoja ir apskaičiuoja savivaldybė, kurios teritorijoje yra nuomojamas žemės sklypas. Šiai savivaldybei ir turi būti sumokėtas šis mokestis.
Mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Deklaracija turi būti pateikiama iki einamųjų metų lapkričio 1 d. ir mokestis sumokamas iki einamųjų metų lapkričio mėn. 15 d.
Mokesčio mokėtojai yra ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, kurie yra sudarę valstybinės žemės nuomos sutartis. Mokesčio tarifas svyruoja nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės, o konkrečius tarifus nustato savivaldybės savo sprendimuose.
Valstybinės žemės nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio, kai buvo tapta žemės naudotoju, pirmos dienos. Nuomininkas moka mokestį nuo apmokestinamosios vertės, kuri nustatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje.
Savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti valstybinės žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti. Nuomojant žemę iš fizinio asmens, žemės mokestį moka žemės savininkas.
Tačiau gali atsirasti prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį (toliau - GPM) nuo žemės nuomos pajamų. Šis mokestis mokamas ir su juo susijusios deklaracijos teikiamos Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - VMI).
GPM tarifas nuo žemės nuomos mokesčio pajamų - 15 proc., o jei fizinio asmens nuomos pajamų suma kartu su kitomis su darbu nesusijusiomis pajamomis viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių, pradedamas taikyti 20 proc. tarifas.
Nustatant, kas turi mokėti ir deklaruoti GPM nuo žemės nuomos pajamų, svarbu įvertinti nuomotojo ir nuomininko mokesčio mokėtojo tipus - fizinis asmuo, fizinis asmuo, įregistravęs individualią veiklą (pvz. ūkininkas) ar juridinis asmuo.
Jei nuomotojas yra fizinis asmuo ir nuomininkas yra fizinis asmuo, neįregistravęs individualios veiklos, tuomet mokestį moka ir metinę deklaraciją GPM311 teikia pats nuomotojas iki kitų metų gegužės 1 d.
Jei nuomotojas yra fizinis asmuo, o nuomininkas yra fizinis asmuo, įregistravęs individualią veiklą, arba juridinis asmuo, mokestį apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka nuomininkas. Mokestis turi būti sumokėtas tą patį mėnesį, kai buvo išmokėta nuoma, jei nuoma sumokėta iki 15 mėnesio dienos, mokestis sumokamas irgi iki 15 d., jei sumokama po 15 d., mokestis sumokamas iki mėnesio paskutinės dienos.
Kartu nuomininkas turi pateikti mėnesinę deklaraciją GPM313 iki kito mėnesio po nuomos išmokėjimo 15 d. ir metinę deklaraciją GPM312 iki kitų metų vasario 15 d. Jei gyventojas gauna tik žemės nuomos pajamas ir jokių kitų pajamų negauna, nėra prievolės teikti GPM311 deklaracijos.
Pažymėtina, kad pajamoms iš žemės nuomos netaikomas neapmokestinamas pajamų dydis (toliau - NPD). Todėl galima situacija, kad gyventojas, gaunantis pajamas iš nuomos, gauna ir kitas pajamas, pvz. darbo užmokestį, ir jam jau pritaikytas NPD darbo užmokesčiui, metams pasibaigus ir susumavus kartu visas pajamas, gali tekti grąžinti GPM į biudžetą.
Dėl šios priežasties asmeniui, gaunančiam daugiau nei vienos rūšies pajamų, reikia teikti metinę deklaraciją GPM311. Taip pat svarbu žinoti, kad pagal GPM komentaro 23 str. Nuomojant žemę iš juridinio asmens, žemės mokestį moka žemės savininkas - šiuo atveju nuomotojas juridinis asmuo.
Nuomininkas atsiskaito už žemės nuomą pagal nuomotojo pateiktą sąskaitą faktūrą arba PVM sąskaitą faktūrą, priklausomai nuo to, ar nuomotojas yra PVM mokėtojas, ar ne. Todėl šioje situacijoje svarbu įvertinti PVM apskaičiavimo niuansus.
Pažymėtina, kad pati žemės nuoma yra PVM neapmokestinama pagal LR PVM įstatymo 31 str. Tačiau, jei nuomotojas yra PVM mokėtojas, jis turi teisę pasirinkti už žemės nuomą skaičiuoti PVM, jeigu ir nuomininkas yra PVM mokėtojas juridinis asmuo.
Tokiu atveju, šis pasirinkimas turi galioti ne trumpiau kaip 24 mėnesius visiems tokio tipo sandoriams ir apie šį pasirinkimą reikia deklaruoti VMI nustatyta tvarka. Jei nuomininkas, PVM mokėtojas, vykdo PVM apmokestinamąją veiklą, tuomet jis gali traukti PVM į atskaitą.
Apibendrinant, žemės ir žemės nuomos mokesčiai Lietuvoje turi skirtingus mokėtojus ir administravimo tvarką. Fiziniams asmenims, nuomojantiems žemę, svarbu žinoti apie GPM prievoles ir deklaravimo terminus. Juridiniams asmenims ir PVM mokėtojams aktualūs PVM apskaičiavimo niuansai. Tikslus mokesčių įstatymų laikymasis padės išvengti nesklandumų ir užtikrins skaidrų verslą.
Žemiau esančioje lentelėje pateikiama pagrindinė informacija apie mokesčius, susijusius su žemės nuoma:
| Mokestis | Mokėtojas | Administravimo institucija | Tarifai | Mokėjimo terminai |
|---|---|---|---|---|
| Žemės mokestis | Žemės savininkas | VMI | Priklauso nuo savivaldybės sprendimų | Iki lapkričio 15 d. |
| Žemės nuomos mokestis | Valstybinės žemės naudotojas | Savivaldybė | 0,01% - 4% žemės mokestinės vertės | Iki lapkričio 15 d. |
| GPM (nuo žemės nuomos pajamų) | Fizinis asmuo (nuomotojas) Nuomininkas (įregistravęs individualią veiklą arba juridinis asmuo) | VMI | 15% arba 20% (priklauso nuo pajamų sumos) | Priklauso nuo nuomos išmokėjimo datos |
| PVM (jei nuomotojas PVM mokėtojas) | Nuomotojas (juridinis asmuo) | VMI | Standartinis PVM tarifas | Pagal PVM įstatymą |
Ši lentelė suteikia aiškų supratimą apie mokesčius, kurie gali būti susiję su žemės nuoma, ir padeda tinkamai planuoti finansus bei laikytis įstatymų.
Žemės mokestis ir žemės nuomos mokestis yra du skirtingi mokesčiai, kuriuos reikia atskirti. Pirmąjį moka žemės savininkai, o antrąjį - valstybinės žemės nuomininkai. Svarbu žinoti, kam ir kada reikia mokėti šiuos mokesčius, kad išvengtumėte nesusipratimų ir baudų.
Ūkininkams, kurie nuomojasi žemę iš fizinių asmenų, svarbu atsiminti, kad jie gali tapti atsakingi už GPM sumokėjimą ir deklaravimą.
Kiekvienų metų pabaigoje žemės savininkai turi prievolę sumokėti žemės mokestį. Šis mokestis - vienas iš Lietuvoje taikomų turto mokesčių. Mokesčio tarifai yra nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Žemė yra didžiausias ūkininkų turtas. Todėl žemės mokestis turi didelį poveikį jų veiklos rezultatams. Dėl to beveik visose EBPO šalyse ūkininkams taikomos šio mokesčio lengvatos. Siekiant spręsti struktūrines problemas, susijusias su pradėjimu ūkininkauti ir pasitraukimu iš ūkininkavimo, taip pat taikomos specialios mokesčių lengvatos, kai žemės ūkio paskirties žemė parduodama arba paveldima šeimos narių.
Užsienio šalyse žemės mokesčius paprastai nustato ir renka savivaldybių administracijos, neviršydamos centrinės valdžios nustatytų ribų. Lietuvoje savivaldybės taip pat nustato žemės mokesčio tarifus, neviršijant numatytųjų žemės mokesčio teisės aktuose. Žemės ūkio paskirties žemės vieta gali turėti įtakos savivaldybės taikomam žemės ūkio paskirties žemės mokesčiui. Todėl šiam sektoriui taikomi mokesčių tarifai ir taisyklės skiriasi įvairiose šalyse ir regionuose.
Kai kuriose šalyse ūkininkams taikomi lengvatiniai mokesčio tarifai žemės ūkio paskirties žemei. Čilėje žemės ūkio paskirties žemei taikomas 20 % mažesnis mokestis. Siekiant paskatinti pažangias ūkininkavimo praktikas, kai kuriose šalyse taikomos žemės mokesčių lengvatos už dirvožemio tausojimo praktikos taikymą žemės ūkio versle. Kosta Rikos ūkininkai dėl to gauna 40 proc. žemės mokesčio lengvatą, Čekijoje penkerius metus nemokami žemės mokesčiai už rekultivuotą žemės ūkio paskirties žemę ir 25 metus už rekultivuotą miško žemę.
Jauniesiems ūkininkams, kol jie pradeda veiklą, tam tikrą laiką gali būti taikomi lengvatiniai žemės mokesčio mokesčiai. Prancūzijoje jaunieji ūkininkai pirmuosius penkerius metus gali gauti 50 proc. žemės mokesčio nuolaidą už neužstatytą žemę.
Lietuvoje šiais metais žemės mokesčiui apskaičiuoti taikoma naujos žemės mokestinės vertės. Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė Registrų centro pranešime teigia: „bendra visų įvertintų žemės sklypų mokestinių verčių suma yra apie 36 mlrd. eurų. Per pastaruosius 5 metus žemės sklypų mokestinė vertė padidėjo 43 procentais. Didžiausias - net 77 proc. Pasak Registrų centro informacijos, nustatant žemės sklypų vidutines rinkos vertes įtakos turi žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis ir būdas, kadastriniais matavimais užfiksuoti ir Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti kadastro duomenys bei kiti veiksniai.
Apmokestina tik žemė, kuri nenaudojama žemės ūkio tikslais.
