Žemės įstatymo įtaka nekilnojamam turtui Lietuvoje

Lietuvos Respublikos Žemės įstatymas yra svarbus teisės aktas, reguliuojantis žemės naudojimą ir disponavimą ja. Šis įstatymas patyrė nemažai pakeitimų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai veikia nekilnojamojo turto rinką. Aptarsime, kaip Žemės įstatymo pakeitimai atsispindi nekilnojamojo turto sektoriuje.

2006 m. liepos 18 d. buvo priimtas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 5, 7, 10 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 11 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS Nr.

Pagrindiniai Žemės įstatymo pakeitimai

Šis įstatymas įsigaliojo nuo 2007 m.

Svarbūs pakeitimai:

• 5 straipsnio pakeitimas: Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
• 7 straipsnio 1 dalies pakeitimas: Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra apskričių viršininkai, valstybės turto privatizavimo institucijos, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius, kiti įstatymų nustatyti subjektai bei šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti subjektai.
• 10 straipsnio 1 ir 8 dalių pakeitimas: Valstybinę žemę, išskyrus žemės sklypus, pagal teritorijų planavimo dokumentus priskirtus privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams bei valstybės nekilnojamajam turtui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise, ir ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn, parduoda ar kitaip privačion nuosavybėn perleidžia apskričių viršininkai Civilinio kodekso, kitų įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.
• 11 straipsnio pripažinimas netekusiu galios.
• 32 straipsnio 3 dalies 2 punkto pakeitimas: Parduoda ar kitaip perleidžia savivaldybių ir privačion nuosavybėn valstybinę žemę, išskyrus privatizavimo objektams bei valstybės nekilnojamajam turtui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise, priskirtus žemės sklypus ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn, veikia valstybės vardu valstybei paveldint žemę ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, kai privati žemė įsigyjama valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais.

Įstatymo pakeitimai, kurie numato nepagrįstus mokesčius už leidimą statyti valstybinėje žemėje, įsigaliojo nuo šių metų kovo 1 dienos, tačiau praktiškai negali būti pritaikyti.

Poįstatyminiai teisės aktai, būtini įstatymo veikimui, iki šiol nėra patvirtinti: valstybė nežino nei kaip mokestis turėtų būti apskaičiuojamas, nei kas turėtų tą mokestį apskaičiuoti.

Verslo asociacijų pozicija

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, asociacijos Investor`s forum ir Lietuvos verslo konfederacijos inicijuotame prašyme vardinami pagrindiniai argumentai, kodėl Žemės įstatymo pataisų įsigaliojimas turi būti atidėtas bent metams, iki 2023 m. kovo 1 d.

Argumentai:

• Iki šiol nepriimti būtini poįstatyminiai teisės aktai.
• Žemės įstatymo pakeitimai buvo priimti praeitų metų lapkričio mėnesį, įsigaliojimo data - 2022-03-01.
• Per šį laikotarpį nebuvo priimti jokie poįstatyminiai teisės aktai, kurių pagrindu turėtų būti įgyvendinami įstatymo pakeitimai.
• Žemės įstatymo pakeitimas iš esmės keičia iki tol buvusį reguliavimą.
• Nesant poįstatyminio reguliavimo kyla išduodamų statybos leidimų teisėtumo klausimai, galimybės realizuoti statytojo teisę abejonės.
• Verslo subjektai bei vystytojai yra valstybės institucijų neveiklumo įkaitai, kurių kaina siekiama išbandyti naujo, tik būsiančio reguliavimo galimybes.
• Žemės įstatymas yra neįgyvendinamas, jau ilgiau nei pusę mėnesio verslo subjektai yra neapibrėžtoje situacijoje.
• Įstatymas priimtas be jokių išsamių diskusijų, mokestis trukdo realizuoti ne tik privačių objektų statybą, bet ir būtų taikomas viešiesiems objektams, net ir su krašto gynyba susijusiems objektams ar pabėgėlių priėmimu atsiradusių statybų poreikio tenkinimu.

Naujas mokestis dar labiau destabilizuoja rinką, kuri buvo sutrikdyta pandemijos:

• Dar 2020 metais, dėl pasaulinės pandemijos pradėjo strigti statybinių medžiagų tiekimas, augo tiek medžiagų kaina, tiek gamybos bei pristatymo terminai.
• 2021 metais padėtis nesistabilizavo.
• Šiuo metu vis dar nepavyksta sustabdyti kainų augimo - dalis projektų stoja dėl išaugusių biudžetų.
• Statybinių medžiagų kainų ryškus padidėjimas bei trikdžiai tiekimo grandinėje ženkliai prisidėjo ir prie nekilnojamojo turto kainų išaugimo.
• Šiuo metu nekilnojamojo turto rinka nėra stabili, Lietuvos ekonomika nėra sveikame stovyje po pasaulio ekonomiką sukrėtusios pandemijos.
• Žemės įstatymo pakeitimai, numatantys papildomas mokestines prievoles nekilnojamajam turtui didina nestabilumą bei papildomai augins turto kainas - dalis įmonių gali tapti nemokios.

Dėl karo prognozuojama nekilnojamojo turto rinkos, kuri sudaro žymią ekonomikos dalį, neapibrėžtumas:

• 2022-02-24 Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą.
• Statybų sektorius, buvo vienas iš pirmųjų, kuris tiesiogiai pajuto karo daromą įtaką - nuo kovo 4 d. buvo sustabdyti 125 sertifikatai įvairiems statybos produktams, kurie buvo pagaminti Rusijoje ar Baltarusijoje.
• Rinkoje jau dabar neįmanoma nusipirkto metalų produkcijos (pagrindinės šalys, iš kurių buvo importuota - Rusija, Baltarusija, Ukraina).
• Ne tik metalų, bet ir plastiko produktų statybinių medžiagų kainos per savaitę padvigubėjo.
• Dėl pradėto karo juntamas vartotojų pasyvumas.

Be to, nestabilumas ir aiškumo nekilnojamojo turto plėtros sektoriuje atgraso užsienio investuotojus.

Papildomas mokestis, kurio net tvarka nėra aiški, tik smukdo investuotojų pasitikėjimą ir dar labiau prisideda prie kainų kilimo, kas veda rinką į didelį neapbrėžtumą.

Prašomas atidėjimas atitiktų Vyriausybės poziciją dėl mokestinių prievolių atidėjimo.

Viešai prieinamoje informacijoje matyti, kad šiuo nestabiliu metu, nebus atliekami jokie mokestiniai pokyčiai.

Tokia pozicija leidžia daryti prielaidą, kad šiuo metu neturėtų būti numatoma papildomų mokesčių - Žemės įstatymu numatytų mokestinių prievolių.

Teisinė sistema Lietuvoje grindžiama teisinių santykių stabilumo principu.

Nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas informuoti subjektus apie privalomas elgesio taisykles, tokiu būdu nesudarant pakankamai laiko susipažinti su tokiomis taisyklėmis, siekiant sudaryti verslo planą, išsikelti tikslus, suplanuoti biudžetą, nėra pateisinami teisinėje valstybėje.

Kontraversiškai vertinamos Žemės įstatymo pataisos numato, kad keičiant žemės naudojimo būdą ir statant statinį, kuris didėja daugiau nei 50 procentų palyginus su buvusiu jame, vienkartinis mokestis viršija žemės sklypo vertę ir yra lygus 75 procentams vidutinės žemės sklypo vertės, o nuosavybės teisė į jį jokia forma nėra įgyjama.

Įgyjamas tik leidimas statyti.

Nekilnojamojo turto mokestis

Pagrindinis teisės aktas - Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau - NTMĮ).

Mokesčio mokėtojai - Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.

Mokesčio objektas:

Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:

• nebaigtas statyti ir faktiškai nenaudojamas nekilnojamasis turtas, kai:
  • nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 10 metų ir
  • per 5 metus nuo nebaigto statyti nekilnojamojo turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje dienos statybos metu pasikeitę kadastro duomenys yra patikslinti Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje, kaip tai nustatyta Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje;
• nekilnojamasis turtas, sukurtas ar įgytas valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatyta paskirtį.

Mokesčio tarifai

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale: nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, mokestinę vertę, technines savybes, įskaitant energinį naudingumą, mokesčio mokėtojų kategorijas, juridinio asmens teisinę formą, dydį, darbuotojų skaičių ar apyvartą arba fizinio asmens ekonominę, socialinę padėtį, nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą, pagal teritorijos teisinį statusą (ar statiniui eksploatuoti suformuotas žemės sklypas ar ne) arba pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą prioritetą.

• Apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui - nuo 1 iki 5 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės.
• Pagrindiniam gyvenamajam būstui (NTMĮ 6 straipsnio 5 dalis) - nuo 0,1 iki 1 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės (viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000, kurį nustato savivaldybės), nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto mokestinę vertę, fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.

Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.

Pagal NTMĮ 6 straipsnio 6 dalį, fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai:

1. neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas;
2. viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;
3. viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,4 procento mokesčio tarifas;
4. viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,6 procento mokesčio tarifas;
5. viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 0,8 procento mokesčio tarifas;
6. viršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.

Papildomas 0,2 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus, mokestinei vertei.

Nekilnojamojo turto mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys:

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų nuosavybės ar jų įsigyjamas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis):

• naudojamas socialinei globai ir socialiniai priežiūrai;
• naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti);
• kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos;
• naudojamas švietimo darbui;
• esantis kapinių teritorijoje;
• fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai.

Neapmokestinamas juridinių asmenų nuosavybės teise priklausantis, jų įsigyjamas ar iš fizinių asmenų perimtas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis):

• užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių;
• valstybės ar savivaldybių, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, nekilnojamasis turtas, esantis laisvojoje ekonominėje zonoje;
• bankrutavusių įmonių;
• tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų - nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai;
• aplinkos apsaugai ir priešgaisrinei apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas ir bendros paskirties objektai pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą;
• esantis kapinių teritorijoje;
• asmenų su negalia asociacijų, įmonių ir įstaigų, kurių dalyviai yra tik asmenų su negalia asociacijos;
• juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, kuris visas ar kurio dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti);
• kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos;
• Daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;
• labdaros ir paramos fondų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;
• mokslo ir studijų institucijų;
• švietimo įstaigų;
• socialines paslaugas teikiančių įstaigų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą;
• profesinių sąjungų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei profesinių sąjungų įstatuose numatytai veiklai;
• juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;
• Lietuvos banko nekilnojamasis turtas;
• juridinių asmenų, veikiančių pagal Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą;
• nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.

Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti.

Nekilnojamojo turto mokesčio mokėti nereikia, kai jos suma neviršija 5 eurų.

Deklaravimas ir sumokėjimas:

Už 2026 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius:

Fiziniams asmenims už nuosavybės teise priklausantį arba jų įsigyjamą nekilnojamąjį turtą apskaičiuos, nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT719 formą užpildys ir pateiks mokesčių administratorius iki kitų kalendorinių metų kovo 1 dienos.

Fizinis asmuo sumokėti apskaičiuotą nekilnojamojo turto mokesčio sumą turės iki kovo 15 dienos.

Juridiniai asmenys už nuosavybės teise priklausantį ar jų įsigyjamą nekilnojamąjį turtą bei už neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perimtą naudotis nekilnojamąjį turtą, kuris nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui (asmenims) arba jo (jų) įsigyjamą, nekilnojamojo turto mokestį turi apskaičiuoti, deklaruoti (deklaracijos KIT719 formoje) bei sumokėti iki kitų metų vasario 15 d.

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.

Juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų.

Be to, jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią mokestinę vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę.

Už 2025 m. ir ankstesnius mokestinius laikotarpius:

Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą (2 versija), kuri patvirtinta VMI prie FM viršininko 2012-05-10 įsakymu Nr. VA-47) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.

Žemiau pateikta lentelė apibendrina pagrindinius nekilnojamojo turto mokesčio tarifus fiziniams asmenims:

tags: #zemes #istatymo #itaka #nekilnojamajam #turtui