Žemės Įsigijimo Užsieniečiams Ribojimai Lietuvoje

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) dažnai sulaukia klausimų apie tai, kokie užsienio subjektai gali Lietuvoje įsigyti žemės. NŽT primena, kad užsienio subjektų teisę įsigyti žemės Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas (Konstitucinis įstatymas).

Žemės ūkio paskirties žemė Lietuvoje - tai žemės plotai, skirti ūkininkavimui, augalininkystei, gyvulininkystei ar kitai žemės ūkio veiklai. Nors tai viena pigiausių nekilnojamojo turto rūšių, jos pardavimas - ne toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pardavimo procesą reglamentuoja ne tik Civilinis kodeksas, bet ir specialūs įstatymai, apribojantys pirkėjų ratą bei numatantys tam tikrus reikalavimus.

Pagrindiniai žemės ūkio paskirties žemės bruožai:

• Naudojama ūkininkavimui ar su žemės ūkiu susijusiai veiklai.
• Turi būti tinkamai prižiūrima ir neapleista.
• Gali būti ribojama pagal plotą ar subjektus, turinčius teisę įsigyti (ypač užsieniečiai).
• Gali būti keičiama į kitą paskirtį, tačiau tai reikalauja papildomų derinimų ir leidimų.

Šaltinis: Žemės įstatymas, 3 str.

Pagal galiojančius teisės aktus žemės ūkio paskirties žemę gali įsigyti:

• Fiziniai asmenys, jei jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, yra ūkininkai arba turintys žemės ūkio veiklos patirties ir įsipareigoja dirbti įsigytą žemę 5 metus nuo įsigijimo.
• Juridiniai asmenys, jei jų pagrindinė veikla - žemės ūkis ir jie vykdo veiklą Lietuvoje ne mažiau kaip 3 metus.
• Užsieniečiai gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę tik ribotais atvejais - priklausomai nuo tarptautinių sutarčių ir Europos Sąjungos teisės.

Šaltinis: Konstitucinio Teismo nutarimas 2003-03-11

Nuo gegužės 1 d. užsieniečiai iš šalių, priklausančių ES, NATO, taip pat kai kurių kitų gali Lietuvoje įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės tokiomis pat sąlygomis, kaip ir Lietuvos piliečiai. Palengvėjo ši procedūra ir minėtų šalių įmonėms.

Užsieniečių Teisė Įsigyti Žemę Lietuvoje

Konstitucinio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus gali būti leidžiama užsienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.

Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka užsienio juridiniai asmenys, taip pat kitos užsienio organizacijos, kurios yra bent vienos iš šių sąjungų, susitarimų ar organizacijų narės: Europos ekonominės erdvės susitarimo (Europos Sąjungos narės, Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija).

Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybių piliečiai ir šių užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės.

Taigi Lietuvoje žemę, vidaus vandenis ir miškus gali įsigyti tie užsienio subjektai (užsienio juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, užsienio valstybių piliečiai ir šių užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės), kurie atitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.

Papildomi Reikalavimai

• Visiems, norintiems įsigyti daugiau kaip 10 ha, reikia trejų metų ūkininkavimo patirties.
• Jie taip pat privalo gauti leidimus Nacionalinėje žemės tarnyboje.

Pasak Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vyriausiosios specialistės D., „Per paskutinius 10 metų užsienietis turėtų būti vykdęs praktinę ūkininkavimo veiklą Lietuvoje ne mažiau kaip trejus metus, jeigu žemę nori įsigyti pats vienas. Vadinasi, jis turėjo atvykti į šalį prieš mažiausiai trejus metus, čia įsiregistruoti ūkininko ūkį, gauti ūkininko pažymėjimą ir deklaruoti pasėlius.

D. Aleksandravičienės tvirtinimu, Ukmergės rajone tokių užsieniečių nebuvo.

Apribojimai Taikomi Žemės Pirkimui

Pagal Žemės įstatymą:

• Didžiausias leidžiamas plotas: fizinis ar juridinis asmuo gali turėti ne daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės.
• Jei pirkėjas jau yra įsigijęs žemės ūkio paskirties žemės, būtina įvertinti bendrą visos turimos žemės plotą.
• Prieš parduodant sklypą, būtina įsitikinti, kad jis nėra nacionalizuotas, apribotas specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis (pvz., draustiniai, sanitarinės apsaugos zonos).

Šaltinis: Žemės įstatymas, 21 str.

Pirkėjo Pirmumo Teisė

Svarbu žinoti, kad žemės ūkio paskirties žemės pirkimui dažnai taikoma pirmumo teisė:

• Gretimų sklypų savininkai turi teisę įsigyti žemę pirmenybės tvarka.
• Privaloma apie planuojamą pardavimą pranešti savivaldybei, kuri informuoja pirmumo teisę turinčius asmenis.
• Jei per 30 kalendorinių dienų jie neišreiškia noro pirkti - sklypą galima parduoti laisvai.

Šaltinis: LR Civilinis kodeksas, 4.79 str.

Pardavimo Procesas Žingsnis Po Žingsnio

1. Dokumentų paruošimas:
   • Žemės nuosavybės dokumentai.
   • Kadastriniai matavimai (jei reikia).
   • Žemės vertinimo pažyma (neprivaloma, bet naudinga).
2. Pirkėjo paieška ir pirmumo teisės procedūros.
3. Notarinės sutarties sudarymas:
   • Būtina pateikti visus dokumentus.
   • Jei parduodamas tik dalis sklypo - reikia kadastrinių duomenų atnaujinimo.
4. Registracija Registrų centre:
   • Naujas savininkas turi per 30 dienų įregistruoti sandorį.
   • Galima naudotis eRegistru sistema.

Valstybinės Žemės Pirkimas

Atsiradus galimybei įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, agrarininkai nesnaudžia - per sausį pateikta daugiau nei pusantro tūkstančio prašymų. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) paskelbė, kad per pirmąjį šių metų mėnesį jau gavo 1 559 prašymus įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Tokia galimybė atsirado nuo sausio 1 d. įsigaliojus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisoms.

NŽT duomenimis, šiuo metu išnuomotos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės bendras plotas - 203 461 ha, iš kurio maždaug pusė (101 317 ha) sudaro plotai, siekiantys iki 3 ha, tai yra maksimalus leistinas įsigyti sklypo dydis. Taigi, valstybė nori parduoti apie pusę valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ploto, kartu tikisi nemažų įplaukų į biudžetą - iki 1 mlrd. Eur.

Valstybinė žemės ūkio paskirties žemė parduodama už rinkos vertę, pridedant 25 proc.

Pagal įsigaliojusias Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nebus galima įsigyti išsimokėtinai - ji turės būti perkama iš karto.

Statistika ir Tendencijos

Registrų centro duomenimis, nuo praėjusių metų gegužės 1 d. pirkimo sandoriais dirbamą žemę įsigijo 67 kitų valstybių piliečiai. Pasak Registrų centro atstovo Aido Petrošiaus, bendras jų nupirktos žemės plotas sudaro 134 ha.

Registrų centro duomenimis, nuo praėjusių metų gegužės 1 d. iš viso nuosavybės teisę į žemės ūkio paskirties žemę įgijo 216 užsienio valstybių piliečių. Bendras jų įsigytos žemės plotas siekia apie 750 ha.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras spalį apibendrino 2014 m. žemės pirkimo-pardavimo ir žemės nuomos rinkos kainų statistinį tyrimą žemės ūkio bendrovėse, įmonėse ir ūkininkų ūkiuose. Lietuvos dirbamosios žemės prekybos sektoriui 2014-ieji buvo išskirtiniai: įsigaliojo vadinamasis „saugiklių" įstatymas, pasibaigė draudimas užsieniečiams pirkti žemės ūkio paskirties žemę, vyko pasirengimas euro įvedimui, įtakos turėjo ir Rusijos sankcijos.

Remiantis ŽŪIKVC duomenimis, 2014 m. vidutinė žemės ūkio paskirties žemės pirkimo kaina siekė 2 171 Eur/ ha, arba 11 proc. daugiau negu 2013 m.

Žemės ūkio paskirties žemės nuomos vidutinė kaina 2014 m. buvo 80 Eur/ha, t. y. 3 proc. didesnė negu 2013 m. ir 8,3 karto didesnė negu 2000 m.

Žemės ūkio paskirties žemės kainų pokyčiai 2000-2014 m.

Ekspertų Nuomonės

Pasak Žemės savininkų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininko K. Mozerio, vadinamasis saugiklių, apribojimų įstatymas buvo taikomas, kad užsieniečiai būtų atgrasyti nuo Lietuvos žemės pirkimo. Jo nuomone, šis tikslas pasiektas, bet jis buvo pasiektas ir anksčiau.

Korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis atkreipia dėmesį, kad iki įstatymo priėmimo daugelis buvo linkę prognozuoti, jog visa Europa ir Amerika nupirks visą Lietuvos žemė, bet, K. Kristinaičio teigimu, taip nevyko ir neįvyko.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas J. Kraujelis pastebi, kad dabar sunkiau įsigyti žemės, tačiau Lietuvos žemdirbiai turi turėti pirmenybę prieš užsieniečius.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas S. Bucevičius mano, jog esminių Žemės įsigijimo įstatymo pakeitimų nereikia.

Dažniausiai Užduodami Klausimai (DUK)

Ar galiu parduoti žemę užsieniečiui?

Tik tuo atveju, jei pirkėjas atitinka reikalavimus (ES pilietis, ūkininkas, dirbęs žemę Lietuvoje). Užsieniečiams taikomi papildomi apribojimai.

Kiek kainuoja pardavimas?

Kainą sudaro: notaro mokesčiai (apie 0,4-0,7 % nuo sumos); Registrų centro mokestis (nuo 17,40 €); jei taikomas NT mokestis ar pelno mokestis - reikia deklaruoti VMI.

Ar galiu pakeisti žemės paskirtį prieš parduodant?

Taip, bet tai ilgas ir sudėtingas procesas, kuris reikalauja: detalaus plano; viešo svarstymo; savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos leidimo.

Rekomendacijos prieš parduodant:

• Pasitikrinkite, ar žemė neturi juridinių ar aplinkosauginių apribojimų.
• Jei žemė nuomojama - patikrinkite sutarties sąlygas, nes nuomininkas gali turėti pirmumo teisę.
• Įsivertinkite galimą mokestinę naštą, ypač jei žemė parduodama su pelnu (deklaruojamas GPM).

tags: #zemes #isigijimo #uzsienieciams #ribojimai