Žemės gelmių naudojimo planai Lietuvoje yra svarbi priemonė užtikrinant racionalų ir aplinkai draugišką gamtos išteklių naudojimą. Šiame straipsnyje aptariamos žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklės, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus ir naujausius pokyčius.
Teisinis Reglamentavimas
Žemės gelmių naudojimo planų rengimą reglamentuoja šie teisės aktai:
- Teritorijų planavimo įstatymas
- Žemės gelmių įstatymas
- Aplinkos ministro patvirtintos Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklės
Šios taisyklės nustato žemės gelmių naudojimo planų organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką.
Žemės Gelmių Naudojimo Plano Rengimo Etapai
15 straipsnis Žemės gelmių naudojimo planas rengiamas:
- Aprobavus naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius ir žemės gelmių ertmes, kuriuos planuojama naudoti.
- Po aprobavimo atlikus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras.
- Priėmus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, arba priėmus sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus.
Žemės gelmių naudojimo plano organizatorius - juridinis ir fizinis asmuo bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu atlikę planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir turintys žemės savininko ar valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą vykdyti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas.
Valstybinės žemės patikėtinis neduoda sutikimo vykdyti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas, jeigu jo prašantis asmuo neatliko Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytų procedūrų ir (ar) priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Kai leidimas naudoti naudingųjų iškasenų, išskyrus angliavandenilius, išteklius ar leidimas naudoti žemės gelmių ertmes išduodamas konkurso būdu, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir žemės gelmių naudojimo plano rengimo procedūros pradedamos po leidimo išdavimo.
Žemės gelmių naudojimo planą gali rengti fizinis ar juridinis asmuo ar šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turintys leidimą atlikti atitinkamos rūšies naudingųjų iškasenų ar žemės gelmių ertmių paiešką ir žvalgybą.
Prieš pradedant rengti žemės gelmių naudojimo planą, Lietuvos geologijos tarnyba turi priimti sprendimą dėl žemės gelmių naudojimo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Sprendimas galioja iki jame nurodyto objekto žemės gelmių naudojimo plano patvirtinimo. Sprendimas gali būti priimamas, jei tam pačiam objektui nėra galiojančio sprendimo arba patvirtinto žemės gelmių naudojimo plano.
Lietuvos Geologijos Tarnyba
Žemės gelmių naudojimo planą tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba.
Aplinkos Ministro Įsakymo Pakeitimai ir Potencialios Pasekmės
2022 m. birželio 14 d. LR Aplinkos ministras pasirašė įsakymą dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“ kai kurių punktų pakeitimo. Po pakeitimo numatyta atsisakyti privalomų projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų planuojant vieno ir dviejų buto namus, pagalbinių ūkio paskirties pastatų, šiltnamių statybą ir atliekant visų neypatingųjų pastatų rekonstrukciją.
Ministerija tokiu savo sprendimu praktiškai nubloškia Lietuvą beveik 100 metų atgal, kai pagrindo patikimumo ir pamatų tipo sprendimus priimdavo statybos rangovas paspardęs gruntą arba daugeliu atveju niekas nepriimdavo tik „ponas atsitiktinumas“.
Svarbiausia, kad nelabai bus pas ką ir pasiskųsti. Pats gi statei, centą, eurą skaičiavai, su motinos pienu negavai supratimo, kad bet ką gyvenime rimtesnio veikiant , reikia pagrindą patikimą turėti, o kai statyti savo svajonių namą pradėjai, niekas nepriminė pasitikrinti, o kaip tas pagrindas?
Iš pirmo žvilgsnio taip, bet bėdai atsitikus tuos „specus“ tik kitam naujam statybos kvartale besidarbuojančius gali surasti. Nors veidai kaip ir matyti, bet jie sako mes čia nė prie ko - ten buvo kita firma, jei dar yra kreipkis į ten. Bet anie pasirodo prieš metus jau užsidarė ar tai bankrutavo - rezultatas tas pats.
Tokie pakeitimai gali turėti įtakos statybos kokybei ir saugumui, ypač atsižvelgiant į tai, kad grunto sąlygos Lietuvoje gali būti labai įvairios. Dėl to svarbu užtikrinti, kad net ir atsisakius privalomų tyrimų, statytojai ir projektuotojai tinkamai įvertintų grunto sąlygas ir priimtų pagrįstus sprendimus.
Savivaldybių ir Valdžios Įstaigų Darbas
Valdžia nori, kad rinkėjai juos mylėtų, ypač kai rinkimai artėja. O kaip tas rinkėjas valdžią mėgs. Yra visokiausiu būdų, bet geriausias kai ką nors už dyką gauni. Na pavyzdžiui paasfaltuota gatvė, ar net visas kelias iki namų. Tai valdžia ir stengiasi- pinigų tam ar iš Vilniaus prisiprašo, dar iš vietinių sukrapšto. Bet pinigų mažai, o rinkėjų ir kelių daug. Reikia sukti galva, kaip čia daugiau patenkinus. O čia dar taip paprastai asfalto nepaklosi. Reikia ir projekto ir tyrėjai visokių nesuprantamų dalykų prirašo. Pagal jų prirašymus ekspertai kabinėjasi, kad asfaltą ant „nieko“ dedam. Kol tą „nieką“ padarai pagrindu ir asfaltui mažai lieka, o tuo pačiu ir patenkintų rinkėjų.
Užtat dabar po birželio bus gerai. Pagrindų niekas nebetikrins, tai gal ir ekspertai nesikabinės. Bus galima daugiau rinkėjų nudžiuginti, ir ačiū Vilniaus valdžiai pasakyti, po tokių patvarkymų. Na gal tas asfaltas po 5-10 metų ir sulūš, vėl bus duobėtas ir dulkėti pradės, bet ten jau bus kiti laikai ir vadai.