Šiame straipsnyje aptarsime skundo teismui dėl neteisėtų veiksmų pavyzdį, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo civiline byla Nr. 2-521-450/2020. Šis atvejis iliustruoja, kaip kreditoriai ir akcininkai gali ginčyti kreditorių susirinkimo sprendimus bankroto bylose.

I. Ginčo Esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi UAB „Neapolis“ buvo iškelta bankroto byla, o bankroto administratore paskirta UAB „Valeksa“. Vėliau, 2013 m. spalio 8 d., UAB „Valeksa“ buvo atstatydinta, o administratore paskirta UAB „Verslo valdymo centras“.
2017 m. kovo 17 d. UAB „Omega Capital“ pateikė skundą dėl BUAB „Neapolis“ 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto darbotvarkės 2, 5 ir 7 punktais, panaikinimo. Ginčas kilo dėl 5-ojo darbotvarkės punkto, kuriuo buvo sprendžiamas klausimas dėl būtinų remonto darbų atlikimo.
Vienintelis kreditorius UAB „Statega“, kuris 2017 m. vasario 10 d. įsigijo verslo centrą, 2017 m. vasario 9 d. balsavo „už“ būtinų darbų atlikimą pagal UAB „Nerstata“ pateiktą sąmatą - 169 827,87 Eur sumai. UAB „Omega Capital“ teigė, kad tokie veiksmai pažeidžia bankrutavusios įmonės interesus ir akcininko teises.
Kreditorių susirinkimo protokolo 5 punkte nurodyta, kad pastato trūkumų šalinimui buvo gauti pasiūlymai iš UAB „Klaisvita“ 180 129,05 Eur sumai, UAB „Tonas“ 191 728,80 Eur, bei UAB „Nerstata“ 169 827,87 Eur sumai (kuris atliko ir pastato apžiūrą). Tačiau nebuvo pateikta duomenų, kaip šie pasiūlymai buvo gauti. Be to, didžioji dalis UAB „Nerstata“ sąmatoje numatytų darbų nebuvo susiję su statinio trūkumais.
BUAB „Neapolis“ bankroto administratorė teigė, kad privalėjo vykdyti pastato techninę priežiūrą ir nustatė eilę statinio defektų, kuriuos reikėjo pašalinti. Nors bendra darbų sąmata buvo 169 827,87 Eur, atsakovė priėmė darbų už 70 035,86 Eur (įskaitant PVM).
Kreditorė UAB „Statega“ nesutiko su skundo reikalavimais, teigdama, kad Klaipėdos apygardos teismas dar 2012 m. vasario 23 d. nutartimi pripažino pastato priežiūros, remonto ir kitų išlaidų būtinumą.
II. Pirmosios Instancijos Teismo Nutarties Esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi trečiojo asmens UAB „Omega Capital“ skundą tenkino iš dalies - panaikino 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 5 darbotvarkės klausimu. Teismas nustatė, kad nutarimas yra neteisėtas, nes pažeidžia bankrutavusios įmonės interesus ir akcininko teises.
Teismas pažymėjo, kad tiek kreditorius, tiek administratorė žinojo, jog turtas bus parduodamas tam pačiam kreditoriui, kuris balsavo už turto remontą. Teismas vertino tai kaip nesąžiningą elgesį, siekiant neteisėtai atlikti paties kreditoriaus turto remontą už bankrutavusios įmonės lėšas.
Teismas konstatavo, kad pats kreditorių susirinkimo nutarimas, skirti bankrutavusios įmonės lėšas pastato remontui likus vienai dienai iki jo pardavimo, prieštarauja bankrutavusios įmonės tikslams ir jos savininko teisėtiems interesams bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
III. Atskirųjų Skundų ir Atsiliepimų Į Atskiruosius Skundus Argumentai
Kreditorė UAB „Statega“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutarties dalį dėl 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo. Argumentai buvo šie:
- Teismas nepagrįstai vadovavosi akcininko teisėtais lūkesčiais, o ne kreditorių teisėmis.
- Teismas nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų.
- Teismas ignoravo faktą, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 5 d. paliko galioti kreditorių sprendimą - parduoti BUAB „Neapolis“ pastatą vieninteliam kreditoriui UAB „Statega“.
- Teismas nedetalizavo, kokie įmonės tikslai ir interesai buvo pažeisti.
Atsakovė BUAB „Neapolis“ atskiruoju skundu taip pat prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalį, teigdama, kad teismas neteisingai nustatė momentą, kada trečiasis asmuo sužinojo apie ginčijamo nutarimo priėmimą. Kiti argumentai:
- Pagal teisės aktų reikalavimus BUAB „Neapolis“ privalėjo vykdyti pastato techninę priežiūrą.
- Kreditorės UAB „Statega“ pasiūlymas nupirkti pastatą negarantavo, kad jis bus parduotas už pasiūlytą kainą.
- Kreditoriaus sprendimas skirti lėšas pastato priežiūrai bei sprendimas pirkti šį pastatą negali būti laikomi nesąžiningais.
Trečiasis asmuo UAB „Omega Capital“ pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, prašydamas juos atmesti, teigdamas, kad teismas pagrįstai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą ir tinkamai įvertino aplinkybes bei įrodymus.
Nuostolių atlyginimo reikalavimas
Ieškovės UAB „Autovelda“ ir UAB Širvintų autobusų parkas kreipėsi į teismą prašydamos priteisti joms iš atsakovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos 124 560,14 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. UAB Širvintų autobusų parkas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, šis pareiškimas teismo 2022 m. sausio 24 d.
Ieškovės vertinimu, atsakovė pažeidė ieškovės ir atsakovės 2006 m. gruodžio 15 d. sudaryta Koncesijos sutartimi Nr. 1 prisiimtus įsipareigojimus ne rečiau kaip kartą per metus derinti vietinio susisiekimo maršrutus (Koncesijos sutarties 5.4 punktą) ir nustatyti tokį tarifo dydį, kuris nebūtų nuostolingas koncesininkui (ieškovei) (Koncesijos sutarties 10.4 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pirmą kartą, 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad tik savivaldybės tarybos kompetencija yra priimti sprendimus dėl keleivių vežimo tarifų nustatymo, todėl teismas nesutiko, jog atsakovė galėjo ar turėjo teisę priimti sprendimus, susijusius su išimtine savivaldybės tarybos kompetencija.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutartį, todėl nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė neturi sutartinės prievolės vykdant sutartį tam tikromis sąlygomis derinti galimus naujus maršrutus ir tarifus, pritarti jų pakeitimui.
Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu, išnagrinėjęs bylą iš naujo, ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės ieškovei 309 245,31 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m.
Teismas byloje nustatė, kad nors laikotarpiu nuo Koncesijos sutarties sudarymo 2006 m. iš esmės iki pat 2015 m., nuo 2010 m. iki šiol Širvintų rajono savivaldybėje galiojant tam pačiam keleivių vežimo tarifui - 0,08 Eur/km, trečiojo asmens UAB Širvintų autobusų parko veikla nebuvo nuostolinga, tačiau 2015 m. buvo patirtas 6245,40 Eur, 2016 metais - 55 073,29 Eur, 2017 m. - 63 711,39 Eur nuostolis, 2018 metais - 116 258 Eur, 2019 metais - 149 842 Eur, 2020 metais - 100 807 Eur, o 2021 metais - 227 609,34 Eur nuostolis.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovė, nesutikdama su prašoma priteisti nuostolių atlyginimo suma ir pačiu nuostolių skaičiavimo metodu (principu), nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kurie leistų suabejoti ieškovės atliktu skaičiavimu, jo teisingumu (nepasiūlė savo nuostolių skaičiavimo tvarkos, neprašė teismo skirti ekspertizę nuostolių dydžiui nustatyti ir pan.).
Teismas taip pat nurodė neturįs pagrindo byloje padaryti išvados, kad ieškovės patirti nuostoliai ar jų dalis kilo dėl neefektyvios ieškovės bei trečiojo asmens vykdytos ūkinės veiklos ar dėl nepagrįstai didelių administracinių sąnaudų, ar dėl akivaizdžiai neprotingos ūkinės komercinės rizikos ir netinkamo jos valdymo ginčo laikotarpiu, ar dėl kokių nors kitų ieškovės ir (ar) trečiojo asmens veiksmų, priklausančių išimtinai nuo jų ir prisidėjusių prie nuostolių susidarymo.
Teismas nustatė, kad Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 29 d. sprendimu nustatytas nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais tarifas - 0,08 Eur/km (su PVM) buvo pats žemiausias visoje Lietuvoje, o šiame sprendime nebuvo nieko nepasisakoma dėl keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutų keitimo.
Teismas nusprendė, kad jeigu atsakovė būtų tinkamai įgyvendinusi šalių bendradarbiavimo pareigą, sprendžiant klausimus tiek dėl keleivių vežimo maršrutų, tiek dėl keleivių vežimo tarifų korekcijos ir pakeitimų per visus šiuos metus, diskutavusi ir derėjusis su ieškove, reagavusi į jos prašymus keisti keleivių vežimo maršrutus ir (ar) tarifus, dėl to priėmusi motyvuotus ir objektyviai pagrįstus sprendimus, itin tikėtina, jog tiek trečiasis asmuo, tiek ir ieškovė, kaip jį valdanti koncesininkė, ginčo laikotarpiu galiojant didesniems keleivių vežimo tarifams ir (ar) nevykdant tam tikrų nuostolingų maršrutų, nebūtų patyrę tokių nuostolių, kokius per šiuos metus realiai patyrė, ir iš ginčo veiklos gautos, tarifo dydžio tiesiogiai veikiamos keleivių vežimo veiklos pajamos būtų padengusios (visiškai ar bent iš dalies) tokios veiklos sąnaudas.
Apibendrinant, ši byla iliustruoja, kaip svarbu teisingai įvertinti kreditorių susirinkimų sprendimus bankroto bylose ir kaip akcininkai gali ginti savo teises, jei mano, kad sprendimai yra neteisėti. Taip pat, svarbu atsižvelgti į koncesijos sutartis ir šalių bendradarbiavimo pareigas, nustatant nuostolių atlyginimo dydį.

Žemiau pateikiama lentelė su apibendrintais nuostoliais, patirtais UAB Širvintų autobusų parko:
| Metai | Nuostoliai (Eur) |
|---|---|
| 2015 | 6 245,40 |
| 2016 | 55 073,29 |
| 2017 | 63 711,39 |
| 2018 | 116 258 |
| 2019 | 149 842 |
| 2020 | 100 807 |
| 2021 | 227 609,34 |