Mokestis už valstybinius gamtos išteklius aktualus iš aplinkos išgaunantiems smėlį, žvyrą, kitas naudingąsias iškasenas, požeminį, mineralinį, paviršinį vandenį, statybinį gruntą bei medžiojantiems laukinius gyvūnus. Daugiausia dėmesio skiriant pagrindiniams pelno, gyventojų pajamų, pridėtinės vertės mokesčiams, paraštėse dažnai paliekamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius.
Šiame straipsnyje aptarsime gamtinių išteklių mokestį Lietuvoje, jo svarbą ir įtaką valstybės ekonomikai bei aplinkosaugai.
Lietuvos geologinis žemėlapis
Valstybinių gamtinių išteklių svarba ir apibrėžimas
Pagal vertę ir naudojimo kiekį pačios svarbiausios pasaulyje naudingos iškasenos yra žvyras ir smėlis, durpės, geležies rūda skirtos statybos pramonei bei kelių tiesimui, o cemento pramonei ir žemės ūkiui - molis, akmens druska. Lietuvoje žemės gelmėse šiandienai svarbių mineralinių išteklių yra pakankamai daug, tačiau galima teigti, kad pakankamai turima svarbiausių statybos pramonei reikalingų išteklių - žvyro ir smėlio, skaldai gaminti dolomito, cemento ir kalkių, pramonei tinkamos klinties, molio bei anhidrido.
Žemės gelmių įstatymas nustato keletą išlygų, kuomet leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes yra nereikalingas. Tai, pavyzdžiui, gėlo požeminio vandens išgavimas, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai išgauna iš požeminio vandens vandenvietės mažiau kaip 10 kub. m. gėlo vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį. Taip pat jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės mažiau kaip 100 kub.
Mokesčio mokėtojai ir mokėjimo tvarka
Valstybinius gamtos išteklius reikia deklaruoti ir mokesčius sumokėti pasibaigus ketvirčiui - keturiskart per metus: iki gegužės 15 d., rugpjūčio 15 d., lapkričio 15 d. ir vasario 15 d. Valstybinių gamtos išteklių deklaravimas tuo nesibaigia, mat atsiskaityti taip pat reikia ir Geologijos tarnybai: pateikti kietųjų naudingųjų iškasenų (smėlio ar žvyro) arba durpių išteklių kasybos ataskaitą ne vėliau kaip 20-ą dieną pasibaigus ketvirčiui. Už vandenį ataskaitas reikia teikti pasibaigus metams iki vasario 1 d.
Prievolę deklaruoti valstybinius gamtos išteklius ir mokėti už juos mokesčius turintys subjektai dažnai skundžiasi, kad šie mokesčiai tarsi paliekami nuošaly, nesistengiant apie juos priminti ar informuoti. Mokesčių mokėtojai paliekami savarankiškai išsiaiškinti prievoles, o suklydimo ar nežinojimo atveju yra baudžiami pinigine bauda. Tai būtų smulkmena, jei ne baudų dydžiai.
Pagrindinė problema - kad numatytas tik vienas koeficiento dydis baudai apskaičiuoti. Kitų mokesčių mokėtojams gali būti taikomas baudų intervalas nuo 10 iki 200 proc., atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį. Pavyzdžiui, jei mokesčių mokėtojas netiksliai apskaičiavo mokestį ir sumokėjo 10 tūkst. eurų mažiau, nei derėjo, jam apskaičiuojama dešimteriopa, 100 tūkst. eurų dydžio, mokestinė prievolė. Be to, iš praktikos matome, kad net ir tuo atveju, jeigu mokesčių mokėtojas pateikė mokesčio deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai po nustatyto termino, tačiau iki patikrinimo dienos, jam vis tiek priskaičiuojamas papildomas mokestis. Tas pats vyksta ir tais atvejais, kai mokesčių mokėtojai pavėluotai gauna leidimą išgauti išteklius, patikslina deklaracijų duomenis, pavėluotai sumoka mokestį į valstybės biudžetą.
O kur dar nepraktiškas teisinis reguliavimas? Kaip minėta, leidimo nereikia, jeigu vykdant žemės ūkio veiklą iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgaunama mažiau kaip 100 kub. m vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį. Gali būti, kad įmonė daugiausia vandens išgauna gegužę-rugsėjį ir tuomet viršija minėtą limitą, tačiau likusiais mėnesiais šios ribos nepasiekia. Logiška būtų nuspręsti, ar reikia išsiimti leidimą metams pasibaigus, kai jau žinomi suvartojimo rezultatai.
Išgautų naudingųjų iškasenų palyginimas 2013 - 2015 metais:
| Naudingoji iškasena | 2013 m. | 2014 m. | 2015 m. |
|---|---|---|---|
| Nafta | ... | ... | ... |
| Gydomosios durpės | ... | 0 | 4,6 tūkst. tonų |
| Durpės (naudojimui) | ... | ... | ... |
| Klintis | ... | ... | ... |
| Dolomitas | ... | ... | ... |
| Molis | ... | ... | ... |
| Smėlis ir žvyras | ... | ... | ... |
Lyginant 2013 - 2014 metus matome, kas naftos isgaunamumas sumažėjo 15,1 tūkst. tonų, gydomųjų durpių per šiuos metus nebuvo išgaunama, tačiau durpių skirtų naudokimui buvo išgauta 2014 metais 121,6 tūkst. tonų daugiau, klinčių bei dolomito kiekiai taip pat didėjo, molio išgaunamumas taip pat padidėjo 2 tūkst. tonų, smėlio ir žvyro kiekiai taip pat ženkliai pasikeitė padidėjo net 1608 tūkst. tonų.
Lyginant 2014 -2015 metus, matoma, kad naftos kiekis vėl padidėjo, gydomųjų durpių 2015 metais jau buvo išgauta 4,6 tūkst. tonų, durpių skirtų naudojimui kiekis taip pat dar labiau išaugo, tačiau klinties kiekis sumažėjo 24,2 tūkst. tonų, dolomito kiekis išaugo 2015 metais, tačiau molio kiekis taip pat sumažėjo 8 tūkst. tonų, smėlio ir žvyro kiekis taip pat išaugo 487 tūkst, tonų.
Pagal pateiktą lentelę galima daryti išvadą, kad 2014 metais didžiausia dalis Aplinkos ministerijos administruojamų mokesčių surinkto kiekio teko atskaitymams nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą 24808 tūkst. Eur (44%), o mažiausia dalis teko, mokesčiui už valstybinius gamtinius išteklius 13% tai yra 7201 tūkst. Eur
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2007 m. surinkti mokesčiai už naudingųjų išteklių naudojimą sudarė 2,75 mln. eurų, o pastaruosius penkerius metus - nuo 24 iki 29 mln. eurų. Tai reiškia, kad per pastaruosius 17 metų įplaukos į biudžetą iš žemės gelmių iškastų išteklių padidėjo apie 10 kartų.