Islandijos Žemėlapiai ir Kraštovaizdis: Kelionė Po Ugnies ir Ledo Šalį

Islandija - Šiaurės Atlanto vandenyne tarp Europos ir Amerikos įsikūrusi kalnuota sala, ugnikalnių ir geizerių šalis, stulbinanti savo kontrastais, kanjonais ir kriokliais bei besikeičiančiais gamtos vaizdais. Sala tiems, kas mėgsta išskirtinį kraštovaizdį.

Čia būnant sunku neprarasti laiko nuovokos, nes vasarą saulė išlieka aukštai danguje net iki 23 val. vakaro. Geriausia saloje lankytis vasarą arba ankstyvą ar vėlyvą žiemą. Sausio pabaigoje saulė šviečia nuo 10 iki 17 val., kainos mažesnės nei įprastai, o sniego užklotas kraštovaizdis nepakartojamai gražus.

Islandijos Regionai

Populiariausia turistų lankoma salos dalis - Pietų Islandija. Pietvakarių Islandijoje yra sostinė Reikjavikas ir čia susitelkę daugiausiai gyventojų. Rytų Islandijos didžiąją ploto dalį sudaro fiordai. Čia yra vienintelis tarptautinis keltų terminalas. Vakarų fiordai - retai apgyvendinta salos dalis.

Klimatas ir Oras

Nepaisant šalies pavadinimo, Islandijoje žiemos labai švelnios, o klimatas permainingas. Vietiniai dažnai juokauja: „jei jums nepatinka oras, palaukite penkias minutes“. Vasaros čia kur kas šaltesnės nei kitose toje pačioje geografinėje platumoje esančiose šalyse. Vasarą oro temperatūra svyruoja nuo 10 iki 15 °C, o kartais būna aukštesnė nei 20 °C. Oficialiai žiema Islandijoje prasideda spalio viduryje ir baigiasi balandžio viduryje, o neoficialiai sniego galima surasti kiaurus metus, nors nuo birželio vidurio iki rugsėjo galo dėl sniego uždarytų kelių neturėtų būti.

Transportas Islandijoje

Į Islandiją patogu nuvykti oro transportu. Pagrindinis tarptautinis oro uostas yra Keflavik (salos pietvakariuose), apie 40 km nuo Reikjaviko. Iš oro uosto iki Reikjaviko viešbučių pervežimus vykdo „Airport Express“ kompanija. Bilieto kaina į vieną pusę yra apie 2090 ISK/asm., pirmyn ir atgal - apie 3.800 ISK/asm. Kitas variantas -„Shuttle Bus“ autobusiukai. Jie paima keleivius nuo oro uosto, nuveža iki Mėlynosios lagūnos (Blue Lagoon) ir iš ten nuveža iki viešbučio Reikjavike.

Automobilis arba motociklas - Islandijai pažinti tinkamiausia priemonė. Automobilio nuomos kaina yra apie 12 000 ISK/parai. Nusprendę išsinuomoti mašiną Islandijoje, tuo turėtumėte pasirūpinti gerokai iš anksto.

Eismas vyksta dešiniąja kelio puse. Dauguma kalnų kelių yra uždaromi iki birželio pabaigos ar netgi ilgiau. Rajoniniuose keliuose leistinas greitis 90 km/h, grįstu paviršiumi 80 km/h, ant žvyro ir miesto vietovėse - 50 km/h. Žinoma, yra išimčių, tačiau atminkite, kad bendras didžiausias leistinas greitis paprastai nėra pažymėtas ženklais, todėl rekomenduojame neviršyti 90 km/h greičio.

Važiuodami mašina atminkite kelias sąvokas: „malbik“ reiškia, kad kelio danga iš asfalto keičiasi į žvyrkelį.

Kelionės Autobusu ir Dviračiu

Islandijoje daugelis autobusų vairuotojų neduoda grąžos. Vieno bilietėlio kaina apie 350 ISK, 1 ir 3 dienų bilieto kaina nuo 700 iki 1700 ISK. Sumokėję vairuotojui jūs negausite bilietėlio, nebent paprašysite. Toks bilietėlis galios 75 min. kituose autobusuose. Be to, labai nedaug maršrutų vykdomi tą pačią dieną, todėl tam tikros jungtys tą pačią dieną retai kada įmanomos.

Nepaprastai smagus būdas, bet ir nelengvas, norint pažinti Islandiją - apylinkes apvažiuoti dviračiu. Dar vienas smagus ir azartiškas būdas keliauti po Islandiją - autostopu. Vairuotojai labai draugiški, paslaugūs ir beveik visi kalba angliškai.

Lankytinos Vietos Islandijoje

Reikjavikas

Būnant Reikjavike rekomenduojame nuvykti prie Solfar skulptūros „saulės keliautojas“. Tai laivo skulptūra ant Reikjaviko pakrantės (Saebraut gatvėje), odė saulei, šviesos ir vilties simbolis, sukurtas siekiant paminėti Reikjaviko miesto 200-ąsias metines. Pakilkite į Hallgrimuro bažnyčios - vieno iš Reikjaviko simbolių - bokštą pasigrožėti Reikjaviko panorama. Tai aukščiausia bažnyčia šalyje ir šeštas pagal dydį pastatas visoje Islandijoje. Ant Öskjuhlíð kalvos stovi Perlan pastatas (apie 2 km nuo centro) Reikjavike - vienas svarbiausių šio miesto orientyrų.

Kūniškų malonumų mėgėjams rekomenduojame apsilankyti Žydrojoje lagūnoje - geoterminių šaltinių ežere/SPA. Ežero vanduo yra turtingas druskomis, mėlynai žaliais dumbliais, siera, baltuoju silicio dioksidu ir kitais mineralais. Žydroji lagūna yra už 40 min. kelio nuo Islandijos sostinės Reikjaviko centro. Nuo Reikjaviko oro uosto iki SPA centro kelionė trunka apie 20 min. Daugelis atsipalaiduoja ir prie miesto centre esančio Tjörnin (The Pond) ežero.

Muziejai: Nacionalinė Islandijos galerija (Fríkirkjuvegi 7), Reikjaviko dailės muziejus - Hafnarhús (Tryggvagata 17), Reikjaviko dailės muziejus - Kjarvalsstaðir (Flókagata), Reikjaviko fotografijos muziejus (Ljósmyndasafn Reykjavíkur) (Grófarhús, Tyggvagata 15, 6 aukštas); Nacionalinis Islandijos muziejus (Þjóðminjasafnið) (Suðurgata 41), Reikjaviko miesto muziejus (Árbæjarsafn) (Kistuhyl, iš Hlemmur vyksta autobusas nr. Ką veikti? Reikjavike populiaru stebėti banginius. Banginių stebėti turistai paprastai atvyksta nuo balandžio iki spalio mėnesio. Laivai nuo Reikjaviko uosto pradeda kursuoti nuo 9 val. ryto, o vieno turo trukmė maždaug 3-4 val. Nepraleiskite progos apsilankyti Laxnes arklių fermoje. Čia susipažinsite su islandiškaisiais arkliais, pasižyminčiais išskirtine jėga ir eisena, kurios pademonstruoti negali jokie kiti Europos žirgai. Žirgais galima ir pakeliauti po Islandiją. Na ir dar vienas neįtikėtinai įspūdingas reginys - Šiaurės pašvaistės stebėjimas.

• Kultūros naktis (Menningarnótt). Vyksta trečiąjį rugpjūčio šeštadienį Reikjavike.
• Islandijos nacionalinė diena. Švenčiama birželio 17 d.
• Islandijos Airwaves vyksta spalio mėnesio antrąjį savaitgalį.
• Tarptautinis filmų festivalis (RIFF).

Akureyri

Akureyrio miestelis puikiai tinka gamtovaizdžio ir kultūros mėgėjams. Akureyris pasižymi geriausiu oru vasarą, nes birželį ir liepą saulė čia šviečia 24 val. Būdami Akureyrio miestelyje pasivaikščiokite po botanikos sodą, apsižvalgykite muziejuose ir restoranuose, nueikite į baseiną (Sundlaug Akureyrar) arba galite apsilankyti golfo aikštyne. Jei nesibodite leistis į žygį ir susigrumti su laukinės gamtos išdaigomis, rekomenduojame nuvykti prie Mývatn ežero. Šioje teritorijoje išvysite daugybę įspūdingų reginių: Hverfjall (Hverfell) kraterį, Dimmuborgir ugnikalnių urvus, arkas, tiltus, žemės įtrūkimus, Lava Cave ledo skulptūras. Galite leistis į 45 min. kelionę keliu aukštyn į šlaitą (Vindbelgjarfjall). Žygis sudėtingas, varginantis, tačiau dėl atsiveriančių vaizdų pakilus aukštai verta išlieti prakaito.

Hornstrandir

Tai didžiulis 580 kv. km žmogaus mažai paliestas rojaus kampelis Islandijoje. Galima sakyti, kad ši vieta patiks visiems: romantikams ir gamtos mėgėjams, dievinantiems iššūkius ir išbandymus, žygeiviams ir tiems, kurie ieško ramybės, vienatvės ir atokumo jausmo. Gamtos vaizdai čia nuostabūs ir kerintys. Snieguotos kalnų viršūnės, sraunios ir žuvingos upės, smėlėtos įlankos ir grėsmingos krantų uolos, kuriose vasaros metu apsigyvena milijardai įvairiausių paukščių. Hornstrandir galima pasiekti keltu, nuskristi mažu lėktuvu arba nužygiuoti pėsčiomis.

Egilsstadir

Čia yra dvi atskiros zonos: vaizdingas fiordas su žvejų nameliais ir savitas kalnų kraštas, kur šiaurės elnių aukštumos, purvinos upės ir didžiausi miškų plotai. Egilsstadir - tai mažas miestelis, įsikūręs už pieno baltumo ežero Logurinn. Vietinį kraštovaizdį galite išvysti plaukdami keltu. Išbandykite raftingą ir išvykas vandens motociklais. Fjardabyggd kaimo bendruomenę sudaro trys kaimai: Reydarfjordur, Eskifjordur ir Neskaupsstadur. Visi turi žavius fiordus, žavingus istorinius pastatus ir žvejų centrus. Visi trys kaimeliai apsupti nuostabaus jūros ir kalnų kraštovaizdžio.

Ísafjörður

Mielas miestelis, Westfjords regiono sostinė ir didžiausias miestas vakarų Europoje. Šis regionas labiausiai atokus ir nuostabus savo neįprastu paviršiumi. Čia saulė danguje išbūna visą parą net tris mėnesius. Pasivaikščiokite šiame mieste ir mėgaukitės nuostabia architektūra. Mieste yra kempingas, viešbučių, golfo aikštynas, baseinas, restoranai ir meno galerijos.

Hafnarfjörður

Pasivaikščiokite po Hafnarfjörður senamiestį, pasigrožėkite kultūriniu palikimu. Vietinių mėgstamas Hellisgerði parkas. Čia galima išvysti bonsus, atvežtus iš Japonijos. Galite pasivaikščioti paplūdimiu pačioje miesto širdyje. Islandijoje yra vienintelis vienuolynas ir jis įsikūręs Hafnarfjörður miestelyje. Nemokamas įėjimas į meno galeriją Hafnarborg (Strandgata 34).

Hofn

Hofn miestelis stebina savo architektūriniu grožiu. Pasivaikščiojimas pėsčiomis aplink uostą gali būti nuostabi pramoga. Rekomenduojame nuklysti ir šiek tiek tolėliau nuo Hofn miestelio. Netoliese yra nuostabaus kraštovaizdžio Skeiðarársandur regionas.

Vatnajökull Nacionalinis Parkas

Vatnajökull nacionalinis parko teritorija apima Skaftafell ir Jokulsargljufur nacionalinius parkus. Parke yra aukščiausias kalnas Hvannadalshnúkur, didžiausias ledynas Vatnajökull, didžiausias Europoje krioklys Dettifoss ir didžiausias užšalęs ežeras Jökulsárlón. Čia filmavosi James‘as Bond‘as filme „Die Another Day“ (2002 m.).

Grimsey Sala

Grimsey sala nutolusi apie 40 km nuo Islandijos šiaurinio kranto. Ideali vieta pajusti vidurnakčio saulės magiją - poliarinę naktį.

Islandijos Virtuvė ir Kainos

Islandija žymi išskirtiniais produktais - tai žuvis, džiovintos žuvies gabaliukai, valgomi su sviestu arba kopūstų salotomis, jogurtas, rūkyta ėriena, dešra iš avies mėsos. Islandijoje labai populiari banginių mėsa.

Alkoholį Islandijoje galima gerti tik nuo 20 m. Alkoholinius gėrimus pigiausia pirkti tik atvykus Duty Free parduotuvėse oro uoste.

Islandija - brangi šalis. Kainos Islandijoje gana didelės dėl didelių importo kaštų, ypač alkoholio, importuoto maisto, drabužių, tačiau benzinas yra pigesnis nei Europoje. Islandijos įstatymai tabako klausimais griežti, todėl cigarečių parduotuvėse nerasite.

Suvenyrai

Islandijoje daug mažų amatų parduotuvėlių, kur galima įsigyti rankų darbo muzikos instrumentų, stiklo, porceliano gaminių bei papuošalų. Čia suvenyrų lauktuvėms tikrai išsirinks kiekvienas. Ko gero, geriausia dovana - Islandijos gaminiai iš vilnos. Jie labai minkšti, švelnūs ir, svarbiausia, šilti. Taip pat galima įsigyti vietinių atlikėjų CD (Eberg, Hera, Retro Stefson, FM Belfast, Worm is Green, Múm, Singapore Sling ir Bellatrix).

Ką Dar Reikia Žinoti

Važinėti kitur nei pažymėtais keliais, nuvažiuoti nuo kelio ir pan., Islandijoje griežtai draudžiama. Islandija yra viena iš saugiausių šalių pasaulyje. Labai atsargiai reikėtų kalbėti apie ekonominius dalykus, nes islandams tai emocionali tema.

Islandijos Kraštovaizdžio Ypatumai

Islandijos sala vulkaninės kilmės. Susiformavo prieš apie 60 mln. m. dviejų litosferos plokščių (Šiaurės Amerikos vakaruose ir Eurazijos rytuose) pakraščių sandūroje (spredingo zonoje). Salą sudaro iškilęs virš vandenyno lygio Vidurio Atlanto kalnagūbrio fragmentas su didelio storio Žemės pluta; išilgai jo eina riftas. Sala sudaryta iš kainozojaus magminių ir vulkaninių uolienų (daugiausia bazaltų, tufų, t. p. riolitų, dacitų, andezitų). Aktyvus vulkanizmas; gausu ugnikalnių (kai kuriuos dengia ledynai), geizerių (Didysis, Strokkuras), karštųjų versmių (Deildartunguhveris), solfatarų, geoterminių anomalijų.

Apie 30 ugnikalnių yra aktyvūs. Aktyviausi ugnikalniai - Hekla, Grímsvötnas, Katla, Askja, Krafla, aukščiausias - Hvannadalshnúkuras (2119 m - aukščiausias Islandijos kalnas). Islandijos dabartinis reljefas susiformavo kainozojuje veikiamas vulkaninių, tektoninių ir ledyninių procesų. Paviršiaus vidutinis aukštis 500 metrų. Vyrauja kalnai ir aukštumos, apie 7 % paviršiaus užima lygumos (daugiausia pietinėse ir pietvakarinėse pakrantėse). Didesnę salos dalį užima 700-1000 m aukščio plynaukštė (joje yra kalnagūbrių iki 1500 m aukščio), kuri stačiais šlaitais nusileidžia į pakrantę.

Upės trumpos, vandeningos, slenkstėtos, daugiau nei 200 krioklių (Glymuro, Skógafosso, Dettifosso, Gullfosso); aukščiausi - Glymuro (198 m), Hengifosso (128 m), Háifoss í Fossá (122 metrai). Patvinsta pavasarį ir vasarą; išsiveržus polediniams ugnikalniams kyla katastrofiniai potvyniai. Ilgiausios upės: Þjórsá (237 km), Kalnų Jökulsá (Jökulsá á Fjöllum; 206 km), Ölfusá, Skjálfandafljótas, Slėnio Jökulsá (Jökulsá á Dal).

Ežerai užima 2,7 % Islandijos teritorijos. Jie daugiausia tektoninės, vulkaninės ir ledyninės kilmės. Didžiausi ežerai - Þingvallavatno (84 km2), Þórisvatno (70 km2), giliausias - Öskjuvatno (217 metrų). Ledynai dengia 11,5 % Islandijos teritorijos.

Augalija skurdi (apie 470 rūšių augalų), nuniokota ugnikalnių išsiveržimų (lavos srautų, vulkaninių pelenų). Apie 2/3 teritorijos užima tundra, apie 6 % - miškatundrė. Vakaruose ir pietvakariuose yra durpinių pelkių ir drėgnų varpinių pievų.

Saugomos teritorijos užima 9985 km2 (2003). Nacionaliniai parkai: Þingvelliro (pasaulio paveldo vertybė nuo 2004), Jökulsá kanjono, Skaftafellio, Snæfellsjökullio, Vatnajökullio (pasaulio paveldo vertybė nuo 2019). 38 gamtos rezervatai, 34 gamtos paminklai. Surtsey (naujai susiformavusi vulkaninė sala) - pasaulio paveldo vertybė nuo 2008.

Hipotezė Apie Nuskendusį Žemyną Icelandia

Ši teorija prieštarauja seniai nusistovėjusioms idėjoms apie Islandijos ir Šiaurės Atlanto susiformavimą, tačiau mokslininkai teigia, kad teorija paaiškina ir vandenyno dugno geologinius ypatumus, ir tai, kodėl Žemės pluta po Islandija yra daug storesnė, nei turėtų būti.

Jei geologiniai tyrimai patvirtins šią teoriją, nauja radikali idėja apie nuskendusį žemyną gali turėti įtakos bet kokio po jūros dugnu rasto kuro, kuris pagal tarptautinę teisę priklauso šaliai, galinčiai įrodyti, kad jos žemyninė pluta tęsiasi taip toli, nuosavybei.

„Regionas, po kuriuo yra žemyninės medžiagos, driekėsi nuo Grenlandijos iki Skandinavijos“, - sakė Gilliana Foulger, pagrindinė „Islandijos“ skyriaus, kuriame aprašoma nauja teorija, autorė. „Dalis jos vakaruose ir rytuose dabar nuskendo po vandens paviršiumi, tačiau ji vis dar stovi aukščiau, nei turėtų. ... Jei jūros lygis nukristų 600 metrų, tuomet virš vandenyno paviršiaus matytume daug daugiau sausumos“, - „Live Science“ sakė G.Foulger, Durhamo universiteto geofizikos profesorė.

Dingęs žemynas Šiaurės Atlanto regionas kadaise buvo visiškai sausa žemė, kuri maždaug prieš 335-175 mln. metų sudarė Pangėjos superkontinentą. Geologai ilgą laiką manė, kad Šiaurės Atlanto vandenyno baseinas susiformavo Pangėjai pradėjus skilti prieš 200 mln. metų, o Islandija susiformavo maždaug prieš 60 mln. metų virš vulkaninio pliūpsnio netoli vandenyno centro.

Tačiau G.Foulger ir jos bendraautoriai siūlo kitokią teoriją: kad vandenynai pradėjo formuotis maždaug į pietus ir šiaurę, bet ne į vakarus ir rytus nuo Islandijos, kai suskilo Pangėja. Vietoj to, rašo geologai, į vakarus ir rytus esančios sritys liko susijusios su dabartinėmis Grenlandija ir Skandinavija.

Pagal naująją teoriją Pangėja švariai nesuskilo, o prarastasis Islandijos žemynas išliko kaip nepertraukiama bent 300 km pločio sausumos juosta. Galiausiai rytinis ir vakarinis Islandijos galai taip pat nuskendo, ir liko tik Islandija, portalui „Live Science“ sakė ji.

Ši teorija paaiškintų, kodėl po šiuolaikine Islandija esančios žemės plutos uolienos yra apie 40 km storio, o ne apie 8 km, kaip būtų galima tikėtis.

G.Foulger ir jos kolegos apskaičiavo, kad Islandija kadaise plytėjo daugiau kaip 600 000 kvadratinių kilometrų sausumos plote tarp Grenlandijos ir Skandinavijos, t. y. šiek tiek mažesnėje teritorijoje nei Teksasas. Jie padarė prielaidą, kad į vakarus nuo dabartinės Didžiosios Britanijos ir Airijos taip pat buvo panašaus dydžio gretimas regionas, sudarantis „Didžiąją Islandiją“.

Tačiau, pasak jų, šis regionas taip pat nugrimzdo po bangomis.

Fosilijos parodė, kad kai kurie augalai, plintantys barstant sėklas, tiek Grenlandijoje, tiek Skandinavijoje yra identiški. Šis atradimas sustiprina mintį, kad šiuos du regionus kadaise jungė plati sausumos juosta, sakė autoriai.

Tačiau geologai nežino jokių iškastinių įrodymų apie gyvūnus dingusiame žemyne. Islandijos koncepcija prieštarauja vyraujančioms Šiaurės Atlanto regiono susiformavimo teorijoms, o keli žymūs geologai ir geofizikai šią idėją vertina kritiškai.

tags: #zemelapis #sklypu #islandijos #pl