Žalios kortos loterija ir nekilnojamojo turto galimybės Amerikoje

Į Ameriką plūstantiems emigrantams šioje šalyje įsikurti legaliai galimybę suteikė prieš dvidešimt metų įvesta žalios kortos loterija. Kiek per dvidešimtmetį Lietuvos gyventojų nusišypsojo laimė savo rankose turėti žalią kortą?

Žalia korta - galimybė legaliai gyventi ir dirbti JAV.

Lietuvių patirtys

Lietuvis Tomas M. jau metus gyvena Niujorke. Tikriausiai jis iki šiol būtų dirbęs Lietuvoje, jei nebūtų laimėjęs Diversity Visa (DV) loterijoje, geriau visuomenėje žinomoje kaip žalios kortos loterija. Sunkiai suvokė, kas įvyko „Laimėjau iš pirmo karto, nieko per daug nesitikėdamas, nors pažįstu nemažai žmonių, kurie bando jau kelis metus iš eilės ir, deja, nesėkmingai“, - pasakojo vaikinas.

Tomas M. prisipažino - kai sužinojo, jog laimėjo žalią kortą, jautėsi keistai: „Pirmomis dienomis buvo sunku suvokti, kas įvyko, nes tuo metu tikrai neturėjau jokių konkrečių planų išvykti iš Lietuvos. Buvo daug apmąstymų, svarstymų ir abejonių, nes turiu draugę, su kuria tuo metu buvome kartu jau 4-5 metus, tad, natūralu, jog norėjome išvykti kartu, tačiau buvome nesusituokę, todėl teoriškai vykti galėjau tik aš vienas - dėl to buvo labai daug dvejonių, ieškojome tinkamo kelio, kaip galėtume išvykti dviese“.

Vis dėlto vaikinui pavyko į Niujorką išvykti kartu su drauge - mergina šiuo metu studijuoja magistro studijas šiame mieste ir turi studento vizą. „Ketiname susituokti, tad ji automatiškai taps žalios kortos turėtoja“, - savo planus atskleidė Tomas M.

Kaip pasakojo pašnekovas, po laimėjimo reikia sutvarkyti daugybę dokumentų, pažymų, pasitikrinti sveikatą, siųsti dokumentus į JAV. Žalios kortos laimėjimas dar negarantuoja, kad išvyksite į JAV. „Tuomet, jei viskas tvarkoje, laimėtojui yra paskiriama interviu data. Pats interviu yra daugiau mažiau formalumas“, - pridėjo jis.

Tomui M. susitvarkyti visus dokumentus nuo laimėjimo dienos užtruko apie metus. Po interviu vizą jis gavo per kelias dienas ir išvykti galėjo iškart.

Paklaustas, kaip išsirinko į kurį miestą kraustytis, lietuvis teigė net nesvarstęs: „Nuo vaikystės žavėjausi viskuo, kas susiję su Niujorku, tad po laimėjimo iškart pradėjau kurti planus, kaip galėčiau išvažiuoti būtent ten“.

Į Niujorką Tomas M. išvyko prieš metus. Nuo to laiko kas kelis mėnesius jis keliauja iš Vilniaus į Niujorką ir atvirkščiai. „Tačiau dabar įsikurti planuoju jau ilgesniam laikui. O noro ir priežasčių čia pasilikti tikrai apstu - gyvenimas čia, nors ir labai greitas ir pašėlęs, labai įdomus. Be to, ir karjeros galimybių tikrai nemažai - tuo įsitikinau tik atvykęs, kai praktiškai iškart susiradau darbą žinomoje dizaino studijoje. Žinoma, Lietuvos tikrai nepamirštu, manau, tikrai grįšiu ten, tačiau neslėpsiu, kad išbandyti save ir pagyventi „pasaulio sostinėje“ tikrai norėčiau bent kelerius metus“, - kalbėjo lietuvis.

Kaip minėjo Tomas M., tik gavęs žalią kortą jis keliaudavo tarp Lietuvos ir JAV, tačiau kad nedingtų viza, jis neturi už JAV ribų per metus praleisti daugiau nei šešių mėnesių. „Žinoma, pagyvenus penkerius metus, galima prašyti pilietybės ir tokiu būdu užsitikrinti leidimą gyventi visam gyvenimui. Neabejoju, kad dauguma čia atvykusių lietuvių pasielgia būtent taip ir tokiu būdu praranda Lietuvos pilietybę. Manau, kad dvigubos pilietybės įteisinimas Lietuvai padėtų išsaugoti lietuvius, gyvenančius JAV“, - svarstė pašnekovas.

Tuo metu lietuvio Artūro S. istorija visai kitokia. Nepavyksta jau kelerius metus Vyras jau nuo 2010 m. kasmet bando laimėti žalią kortą, tačiau iki šiol sėkmė jam nenusišypsojo. Artūro S. seneliai jau daugiau nei porą dešimtmečių gyvena JAV. Vyras kartas nuo karto nuvyksta už Atlanto aplankyti giminių, tačiau išbandyti laimę loterijoje jis nusprendė po 2009 m. vizito JAV pas draugus.

Šiemet užpildyti loterijos formos Arturas S. dar nespėjo: „Kai tokia nesėkmė mane lydi, tai abejoju, ar beverta pildyti“. Vyras teigė, kad jei vis dėlto jam pavyktų laimėti loterijoje, jis bandytų įsikurti Mičigano valstijoje - arčiau giminaičių.

„Kai buvau jaunesnis ir dar tik kūriau pagrindą po kojomis, buvo minčių išvažiuoti ir viską pradėti kurti ten. Dabar pagalvoju, kad nevažiuočiau iš Lietuvos viską mesdamas. Amerikoje jau turiu pažinčių savo veiklos srityje ir jei išvažiuočiau, tai būtų tikslingas važiavimas“, - pasakojo pašnekovas.

Vyras dirba laikrodžių taisymo srityje bei realizuoja save kurdamas sporto, sporto motyvacijos medžiagą internetinėms platformoms. „Šiuo metu žalios kortos loteriją esu palikęs paskutiniame plane. Nesiskundžiu gyvenimu Lietuvoje, turiu čia veiklos ir man sekasi. Visko nemesčiau, bet plėsčiausi“, - kalbėjo jis.

Statistika

JAV ambasados duomenimis, kasmet laimėti žalią kortą bando apie 10 tūkst. Lietuvos gyventojų. 2011 m. tokių buvo 8,9 tūkst., 2012 m.. - 12,4 tūkst., 2013 m. - 10,8 tūkst., 2014 m. - 11 tūkst., 2015 m. - 10 tūkst. Laimė nusišypsojo vos apie 3 proc. dalyvių (2011 m. - 262, 2012 m. - 258, 2013 m. - 248, 2014 m. - 385, 2015 m. - 287).

Tačiau vizos (Diversity Visa) po dokumentų pateikimo ir interviu patenka į dar mažiau lietuvių rankų (išduota vizų - 2011 m. - 167, 2012 m. - 129, 2013 m. - 141, 2014 m. -156, 2015 m. galutinių rezultatų dar nėra). O dalis tikriausiai išvis pasirenka nepasinaudoti nusišypsojusia laime.

Kokia dalis laimėjusiųjų taip ir neišvyksta į JAV, JAV nefiksuoja. Žalios kortos loterijos pradėtos organizuoti nuo 1995 m. Per dvidešimtmetį su žalios kortos programa JAV įsileido apie 1 mln. pasaulio gyventojų (976 163 vizos). Iš jų Lietuvos gyventojams išduotos 11 853 žaliosios kortos.

Žalios kortos loterijos statistika Lietuvoje

Loterijos esmė - padidinti kultūrinę įvairovę JAV. Loterijoje dalyvauti negali kai kurių šalių gyventojai - dalyvavimas negalimas, jei per paskutinius penkerius metus į JAV atkeliavo daugiau kaip 50 tūkst. tos šalies emigrantų. Pavyzdžiui, šiuo metu vykstančioje loterijoje negali dalyvauti Bangladešo, Brazilijos, Kanados, Kinijos, Kolumbijos, Ekvadoro, Indijos, Jamaikos, Meksikos, Nigerijos, Pakistano, Didžiosios Britanijos ir dar kelių šalių gyventojai.

Loterija vyksta laiminguosius išrenkant ne pagal šalių proporcijas, bet pagal regionus. Kaip teigiama JAV ambasados Lietuvoje pateiktuose duomenyse, pernai daugiausia vizų laimėtojų buvo iš Liberijos ir Kamerūno, o daugiausia išduota vizų - Egipto gyventojams. Daugiausia laimėtojų ir išduotų vizų - Afrikos regione.

Mitus ir gandai

Tarp žalios kortos loterija besidominčių gyventojų - daug mitų ir gandų. Vieni tiki, kad kuo daugiau dalyvaus loterijoje, tuo mažesnė galimybė laimėti. Kiti įsipina į neoficialių loterijos organizacijos pinkles ir susimoka už dalyvavimą loterijoje. JAV ambasada Lietuvoje pabrėžia, kad dalyvavimas loterijoje - nemokamas.

Būtent besidomintiems žaliosios kortos klausimais lietuviams buvo visai neseniai suorganizuotas klausimų ir atsakymų sesija feisbuke. Gyventojai domėjosi, ar yra kokių patarimų, kaip lengviau laimėti žalią kortą. JAV atstovai pabrėžia, kad jokių paslaptingų būdų laimėti loterijoje, nėra. Laimėtojai atrenkami visiškai atsitiktiniu būdu.

Primenama, kad loterijoje gali dalyvauti asmenys, sulaukę 21 metų. Užpildžius anketą loterijai taip pat privalu išsisaugoti gautą dalyvavimo numerį: jo neišsisaugojus iš naujo gauti neįmanoma, o tai reiškia, kad nepavyks ir sužinoti, ar laimėjote žalią kortą, nes numerį būtina įvesti, norint patikrinti, ar pasisekė.

Kiti besidomintys žalios kortos loterija klausė, ar būtinas nepriekaištingas anglų kalbos žinojimas, tačiau anglų kalba nėra būtinas kriterijus užpildyti loterijos formą. Lietuviams užklausus, ar laimėjus žalią kortą, gyventojams yra suteikiamas gyvenamasis būstas ar darbas, JAV ambasada Lietuvoje pabrėžia - žalia korta tik suteikia teisę gyventi ir dirbti šalyje, gyvenamuoju būstu, darbu turi pasirūpinti pats laimėtojas.

Ambasada paneigė ir tokius mitus, kad dalyvavus loterijoje ir joje nelaimėjus vėliau kyla problemų norint gauti turistinę vizą ar leidimą atvykti į šalį turizmo tikslais. Tokia informacija yra neteisinga.

Kai kam tai lyg ilgai lauktas svajonės išsipildymas, kai kam - tiesiog dar viena galimybė gyvenime, o kai kurie, net ir laimėję žaliąją kortą, nusprendžia nebandyti toliau siekti bilieto.

Susidomėjimas žalia korta

Statistika rodo, kad susidomėjimas žaliąja kortele, kuri suteikia gauti vadinamąją Diversity Visa visą, vis dar didelis - pastaruosius trejus metus skaičiai nemažėja. Kentukio Konsulinio Centro duomenimis, 2016 m. vizai gauti buvo gauta virš 10 tūkst. lietuvių užpildytų registracijų, 2017 m. - virš 15 tūkst., o 2018 m. ambasada užregistravo virš 16 tūkst. lietuvių paraiškų.

Šiuo metu jau vyksta loterija gauti vizą 2020 metais. Registracija loterijai, kuri vyksta nuo spalio 3 d., galima iki lapkričio 6 dienos. Ambasada praneša, kad registracija loterijoje yra nemokama, paraiška teikiama elektroniniu būdu. Laimėtojai paaiškės kitų metų gegužę. Jie nuo gegužės 7 d. galės pasitikrinti savo 2020 m. loterijos paraiškos statusą.

Beje, tuo pat metu laimėtojai bus renkami ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kasmet visame pasaulyje suteikiama 50 tūkst. DV kategorijos vizų. Dalyvauti gali tik arba vidurinį išsilavinimą (12 klasių), arba dviejų metų darbo patirtį turintys asmenys.

Apie loteriją sklinda įvairiausių mitų, ką daryti, kad nusišypsotų laimė, tačiau ambasada dar kartą pabrėžia - laimėtojai atrenkami visiškai atsitiktiniu būdu. Ambasada taip pat perspėja, kad kiekvienas norintysis gali pateikti tik vieną paraišką per metus. „Valstybės departamento kompiuterinės technologijos yra labai gerai išvystytos, kad būtų nustatyti ir pašalinti iš programos asmenys, pateikę daugiau nei vieną paraišką“, - įspėja.

Žalios kortos laimėjimas dar nereiškia vizos gavimo Pagal surinktus duomenis, Lietuvoje 2016 m. buvo atrinkti 153 loterijos dalyviai, 2017 - 183 lietuviai, 2018 m. šis skaičius buvo dar didesnis - iš viso laimėjo 257 lietuviai. Jiems buvo sudaryta galimybė kreiptis dėl imigracinės vizos.

Tačiau laimėjus žaliosios kortelės loteriją dar nereiškia, kad gausite bilietą į JAV. Pirmajame etape atsitiktiniu būdu tik atrenkami laimėtojai, vėliau laukia ilgas dokumentų pridavimo laikotarpis, pokalbis ambasadoje ir kiti formalumai.

Į galutinį pokalbį ambasadoje reikės atsinešti pasą, nuotrauką, kreipimosi dėl vizos paraišką, gimimo, santuokos liudijimus, neteistumo dokumentus, medicininės apžiūros rezultatus, išsilavinimą ar darbo patirtį patvirtinančius dokumentus. Be to, pokalbio dieną turėsite sumokėti 330 dolerių mokestį. Jeigu vizos vis dėlto negausite - šie pinigai jums nebus grąžinti.

Pažymėtina, kad ne visi laimėtojai nusprendžia siekti vizos, tačiau ambasada nekaupia duomenų, kiek jų tolimesniame etape po loterijos laimėjimo taip ir nepateikia dokumentų. 2016 metais visus etapus praėjo ir Diversity visa vizą gavo 82 lietuviai, 2017 - tiek pat, 2018 - 95 lietuviai.

Nagrinėjant statistinius duomenis, matyti, kad tarp Baltijos šalių žaliosios kortelės loterija lietuviai susidomėję labiausia. Jeigu kasmet programoje užsiregistruoja gerokai virš 10 tūkst. lietuvių, Latvijoje sudalyvauti pasiryžta apie 7 tūkst. gyventojų kasmet, o Estijoje - apie 4 tūkst. estų.

Laimėtojų Latvijoje ir Estijoje taip pat kur kas mažiau nei Lietuvoje. Jei 2018 m. loterijoje žaliąją kortą laimėjo 257 lietuviai, tarp latvių laimingųjų buvo tik 91, o Estijoje loteriją laimėjo 61 valstybės pilietis.

Pati Diversity visa programa startavo 1995 metais. Ambasados siųstame atsakyme DELFI pažymima, kad pati loterijos esmė - kultūrinės įvairovės JAV didinimas, atrenkant dalyvius iš šalių, iš kurių imigracija į JAV pastaruosius penkerius metus nebuvo didelė.

Atsinaujinančios energijos sektoriaus galimybės

Atsinaujinanti energija sparčiai populiarėja, o tai reiškia augančią rinką, pilną naujų galimybių verslams klestėti. Pasaulinė atsinaujinančios energijos rinka 2023 m. buvo įvertinta 1,21 trln. JAV dolerių, o prognozuojama, kad nuo 2024 iki 2030 m. Kitas atsinaujinančios energijos augimo ir galimybių rodiklis yra darbo rinka.

Atsinaujinančios energijos pajėgumų augimas pasaulyje.

JAV Energetikos departamentas pranešė, kad 2022 m. švarios energijos darbo vietos augo kiekvienoje valstijoje. Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) prognozuoja, kad iki 2027 m. saulės fotovoltinė (PV) energija pagal bendrą energijos gamybos pajėgumą aplenks anglį ir gamtines dujas.

Kadangi saulės plokštės tampa vis ekonomiškesnės ir plačiau prieinamos, saulės PV taps perspektyvia energijos galimybe gyvenamiesiems, komerciniams ir pramoniniams klientams. Augant sektoriui, didėja ir įrengimo paslaugų paklausa. Tapti saulės plokščių rangovu yra viena verslo galimybė, kaip ir tapti konsultantu, padedančiu pirkėjams rasti patikimiausius saulės energijos produktus ir paslaugas.

Saulės pramonė apima kur kas daugiau nei tik stogų saulės plokštės gyvenamiesiems klientams. Vis dažniau verslai renkasi ant stogų ar ant žemės montuojamas saulės sistemas energijos gamybai. Šios sistemos gali tiekti energiją pačiam verslui arba būti skirtos elektros pardavimui regioniniam tinklui.

Agrivoltaika - tai praktika, kai žemė naudojama dviem tikslams: žemės ūkiui ir saulės energijos gamybai. Didelio masto saulės sistemos reikalauja didelių žemės plotų kaimo vietovėse. Naudojant dvigubą požiūrį agrivoltaikoje, saulės plokštės netrukdo žemės ūkio veiklai.

Vietoj to, ekspertai projektuoja kraštovaizdžio integruotas saulės sistemas, kad žemę vis dar būtų galima naudoti augalų auginimui ar gyvulių ganymui. Agrivoltaika padeda patenkinti didėjančius energijos poreikius, tuo pačiu sprendžiant maisto poreikio klausimą. Pasak Amerikos žemės ūkio fondo, iki 2050 m. maisto gamyba turės padidėti 60 %, kad patenkintų Amerikos vartotojų poreikius.

Baterijų energijos kaupimo sistemos (BESS) siūlo didelio masto energijos rezervus ir yra svarbus atsinaujinančios energijos aspektas. Optimaliai išdėstytos saulės plokštės gali maksimaliai padidinti energijos gamybą. Tačiau saulė nešviečia 24 valandas per parą. Gerai suprojektuotos BESS sistemos gali kaupti perteklinę energiją ir patenkinti energijos poreikius ne gamybos valandomis.

Sparčiai augant atsinaujinančiai energijai, šios sistemos didins paklausą dideliems projektams ir mažesniems pramoniniams ar komerciniams įrenginiams. „Mercator Research Institute on Global Commons and Climate Change“ nurodo reikšmingą baterijų kainų sumažėjimą kaip priežastį, didinančią BESS įrenginių paklausą ir perspektyvas. Investuotojai gali rasti pelningų galimybių dėl augančio susidomėjimo baterijų kaupimu.

Vėjo energija tampa vis populiaresnė. Energetikos departamentas praneša, kad 2022 m. vėjo jėgainės sudarė 22 % naujos energijos pajėgumų. Tais metais rinka pritraukė 12 mlrd. JAV dolerių kapitalo ir išsiplėtė, sukurdama iš viso 125 000 darbo vietų.

Vėjo jėgainės gali tiekti didelio masto energiją. Konsultacinės firmos šioje srityje gali patarti dėl turbinų projektavimo, išdėstymo ir inžinerinių specifikacijų. Jos gali padėti komunalinėms įmonėms apskaičiuoti derlių, pasirinkti kaupimo galimybes ir atsižvelgti į sezoninius oro modelius bei kitus kintamuosius. Verslininkai, turintys tinkamų žinių ir ryšių, taip pat gali pasinaudoti vėjo energijos rinka kitais būdais.

Lietaus vandens surinkimas apima lietaus vandens nukreipimą ir kaupimą vėlesniam naudojimui. Ši praktika gali būti naudinga tiek gyvenamosiose, tiek komercinėse nuosavybėse. Nors vandens rinkimas iš latakų sistemų jau seniai populiarus tarp sodininkų mėgėjų, didėja susidomėjimas plačiu šios praktikos taikymu, augant geriamojo vandens paklausai.

Ekspertai prognozuoja, kad iki šio dešimtmečio pabaigos gėlo vandens paklausa pasaulyje 40 % viršys pasiūlą. Ši problema gali padidinti lietaus vandens surinkimo naudingumą, nes namų savininkai susiduria su gėlo vandens trūkumu, o ūkiai, verslai ir kitos komercinės įmonės ieško alternatyvių gėlo vandens šaltinių.

Verslai, siūlantys surinkimo sistemų projektavimą ir įrengimą, artimiausiais metais gali būti labai paklausūs, kaip ir pagalbinės paslaugos, tokios kaip turinčios žinių apie surinkto vandens valymą ar filtravimą.

Geoterminė energija yra mažiau žinoma, bet plačiai prieinama atsinaujinančios energijos rūšis. Ji naudoja žemės šilumą elektros energijai gaminti arba tiesioginiam pastatų šildymui ir vėsinimui. Geoterminių sistemų įrengimas yra brangus, tačiau jos turi kelis privalumus, įskaitant galimybę veikti nuolat, nepaisant oro ar klimato sąlygų.

Šis sektorius siūlo daug galimybių. Mičigano universiteto Tvarių sistemų centras apskaičiavo, kad JAV naudoja tik 0,7 % savo turimų geoterminės energijos išteklių. Įmonės, turinčios įrankius ir žinias tokioms sistemoms įrengti, bus labai paklausios, nes vis daugiau gyvenamųjų ir komercinių klientų ieško patikimo ir nuoseklaus atsinaujinančios energijos šaltinio.

Nors biofertilizatorių gamyba nėra tiesiogiai susijusi su atsinaujinančia energija, ji yra svarbi maisto gamybos tvarumui. Didėjant maisto paklausai, ūkininkams reikia būdų padidinti derlių. Biofertilizatoriai naudoja mikroorganizmus, kad natūraliai pagreitintų augalų augimą, nepakenkdami dirvožemio sveikatai.

Ši technika leidžia taikyti tvaresnes ūkininkavimo praktikas ir panaikina cheminių medžiagų, mažinančių maisto kokybę ir kenkiančių dirvožemiui, poreikį. Kadangi biofertilizatoriai skatina tvarumą, nedarydami neigiamos įtakos derliui, jie tampa vis populiaresni.

Pasaulinė biofertilizatorių rinka 2022 m. siekė 2,15 mlrd. JAV dolerių ir iki 2032 m. gali išaugti iki 6,83 mlrd.

Aplinkosaugos konsultantai teikia įžvalgas apie aplinkosaugos klausimų valdymą. Šios paslaugos tampa vis svarbesnės, nes vyriausybės pradeda daugiau dėmesio skirti su aplinka susijusiems reglamentams, o įmonės siekia pasinaudoti atsinaujinančios energijos plėtra, kad sumažintų veiklos išlaidas.

Profesionalai ir konsultacinės firmos, turinčios žinių apie reglamentus ir patirtį siūlant sprendimus, artimiausiais metais bus labai paklausios, nes aplinkosaugos klausimai vis labiau veikia visų pramonės šakų įmonių atitiktį ir pelningumą.

Dviem energijos kaupiklių parkams Lietuvoje - 57,5 mln. Kadangi atsinaujinančios energijos pramonė ir toliau auga, investuotojai ir verslininkai ras daug galimybių siekti pelno ir kurti verslus, siūlančius saulės, vėjo ar kitas aplinkosaugos paslaugas.

tags: #zalia #korta #perkant #nekilnojama #turta #amerikoje