Lietuva, sekdama Europos pavyzdžiu, siekia skatinti gyventojus investuoti į alternatyvius energijos šaltinius ir atnaujinti savo būstus. Iki šiol alternatyvius atsinaujinančiuosius energijos šaltinius gyventojai diegdavo vien iš ekonominių paskatų ir jokios valstybės paramos negalėjo tikėtis - kitaip nei daugelyje Europos valstybių, kur brangios alternatyvios energijos technologijos yra dotuojamos.
Šiame kontekste svarbu paminėti bendrovės „Miesto renovacija“ vadovą Mindaugą Šimkų, kuris aktyviai dalyvauja pastatų audito procesuose ir skatina gyventojus domėtis alternatyviais energijos šaltiniais. Šiaip alternatyviais energijos šaltiniais lietuviai labai domisi, o valstybės parama, jei ji bus svari, gyventojus turėtų paskatinti”, - įsitikinęs bendrovės „Miesto renovacija”, atliekančios pastatų auditą, vadovas Mindaugas Šimkus.
Energetinis efektyvumas - svarbus renovacijos aspektas.
Valstybės parama ir jos perspektyvos
Aplinkos ministerijos specialistai pabrėžia, kad daugiausia pinigų bus skiriama viešiesiems pastatams tvarkyti. Tačiau neabejotinai dalis atiteks ir gyventojams, norintiems atnaujinti savo namą ar įsirengti, pavyzdžiui, saulės kolektorius, geoterminį šildymą, granulinį kietojo kuro katilą.
Aplinkos ministerija individualių namų atnaujinimą priskyrė prie mažų projektų, kurių vertė neviršija 50 tūkst. litų. Šiemet buvo numatyta, kad parama negali viršyti 30 proc. visos projekto vertės. Tuomet paramos saulės, vėjo ir geoterminės energijos panaudojimo sistemoms diegti galėjo tikėtis apie 900 nuosavų namų savininkų. Individualiems namams modernizuoti lėšų būtų užtekę dar mažiausiai 1300 pastatų. Lietuvoje iš viso yra 450 tūkst. individualių namų.
„Šie skaičiai buvo planuojami šiemet, o kitąmet viskas gali pasikeisti. Manau, kad principinė nuostata paremti ir individualių namų savininkus išliks, tik neaišku, kokia suma bus skirta ir kokio dydžio paramą skirs valstybė”, - aiškino J.Kuklytė.
Daugiabučių renovacija Vilniuje.
Supaprastinta tvarka ir pasyviosios energijos namai
Klimato kaitos specialios programos kūrėjai numatė, kad mažiems projektams, kurių vertė neviršys 50 tūkst. litų, bus taikomos supaprastintos paramos teikimo sąlygos. Į šią kategoriją turėtų patekti ir renovuojami individualūs namai. Gyventojams nereikės patiems užsakyti audito, studijų, kiek kokie įrenginiai sumažins taršą.
Planuojama, kad kitais metais Klimato kaitos specialios programos lėšų naudojimo sąmatoje bus numatyta parama pasyviosios energijos namams statyti. Šių projektų vertė tikrai viršys 50 tūkst. litų. Tokie pastatai pasižymi ne tiktai alternatyvių energijos šaltinių naudojimu, bet ir itin sandariomis sienomis, langais, kitomis inžinerinėmis naujovėmis.
Į paramą taip pat galės pretenduoti tie gyventojai, kurie statysis pasyviojo namo standartų neatitinkančius pastatus, tačiau investuos, pavyzdžiui, į geoterminio šildymo sistemą.
Jeigu gyventojai į individualių namų modernizavimą ketina investuoti daugiau nei 50 tūkst. litų, mažų projektų reikalavimai jiems nebus taikomi. Tuomet reikės samdyti ekspertus, kurie apskaičiuos, kiek pastato atnaujinimas padės sumažinti taršą. Už kiekvieną sutaupytą CO2 kilogramą bus skiriama 0,5 lito. Bet paramos dydis negalės viršyti 30 proc. projekto vertės.
Mindaugas Šimkus - verslininkas, siekiantis, kad Klaipėda būtų gyva ir lankoma.
Termoviziniai tyrimai
Bendrovės „Miesto renovacija“ vadovas Mindaugas Šimkus sako, kad termoviziniai tyrimai atliekami specialiu fotoaparatu. Juo fotografuojamas pastato paviršius ir vidus. Termovizorius užfiksuoja skirtingas temperatūras ir tai atspindi skirtingomis spalvomis. Raudona spalva žymima šiltesnė temperatūra, mėlyna - šaltesnė.
„Prieš modernizaciją termoviziniai tyrimai paprastai neatliekami, nes jei bendrija nutarė renovuoti pastatą, tai, ar jame dagiau plyšių, ar mažiau, nieko nekeičia. Tyrimas atliekamas nebent svarstant, ar verta daryti modernizaciją, ar ne. Tuomet nuotraukoje bus matomos probleminės namo vietos. Geriausia termovizinį tyrimą atlikti prieš priimant darbus iš rangovų, nes jis labiausiai išryškina statybų broką, jei, pavyzdžiui, angokraščiai nėra apšiltinti, ar konstrukcinės siūlės neteisingai įrengtos“, - pataria M. Šimkus.
Daugiabučių renovacijos kokybė
Tačiau termovizinis tyrimas negali būti atliekamas bet kada. Būtina sąlyga - lauko ir vidaus temperatūrų skirtumas turi būti bent 15 laipsnių. Jei pastato viduje yra 20 laipsnių, tai lauke turėtų būti ne daugiau kaip 5 laipsniai. Termoviziniai tyrimai atliekami tik šaltuoju metų laiku.
Per metus į bendrovę „Miesto renovacija“ dėl termovizinių tyrimų kreipiasi maždaug 10 daugiabučių bendrijų. Maždaug pusė atliktų termovizinių tyrimų parodė statybininkų paliktus defektus, kitais atvejais darbai buvo atlikti kokybiškai.
„Termovizoriumi fotografuojamos pastato sienos, stogas, perdangos, cokolis, vamzdynai. Termovizinis tyrimas turi būti atliekamas ir iš pastato vidaus. Pastato viduje atlikti tyrimai net šiek tiek tikslesni, nes lauke yra daugiau pašalinių aplinkos veiksnių. Šimkus.
Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė įsitikinusi, kad termovizinės nuotraukos yra naudingos, nes parodo namo sveikatą. „Nuotraukos daromos ir prieš, ir po renovacijos. Labai rekomenduočiau jas daryti prieš priimant atliktus darbus iš statybininkų, tiesiog pasižiūrėti, ar visi darbai yra atlikti kokybiškai, ar nėra vietų, kur prarandama šiluma. Jei termoviziniai tyrimai yra įtraukiami į modernizacijos investicinį projektą, tuomet valstybė kompensuoja tyrimus. Nuotraukos paprastai kainuoja kelis šimtus litų, tai nėra jau tokie dideli pinigai“, - įsitikinusi D. Matonienė.
Daugiabučių namų modernizavimo projektų kainos
Mindaugas Šimkus, bendrovės „Miesto renovacija“ direktorius, sakė, kad nėra teisinga lyginti dabartines projektų rengimo kainas su ankstesnio laikotarpio, nes pastaraisiais metais rinkos situacija pasikeitė iš esmės. „Praėję ir dar ankstesni metai projektuotojams buvo labai sunkūs, projektai buvo rengiami net pigiau už savikainą. Dabar kainos grįžta į normalų lygį - tik sutapimas, kad pasikeitė ir valstybės kompensavimo mechanizmas. Neįžvelgiu čia jokios sąmokslo teorijos - modernizuojamų daugiabučių nėra tiek daug, kad tai turėtų įtakos rinkos kainoms“, - teigė M. Šimkus.
Jis atmetė ir galimo projektavimo įmonių tarpusavio susitarimo galimybę. Kitaip nei BUPA vadovas, „Miesto renovacijos“ direktorius M. Šimkus teigė, kad projektuotojų rinkoje - šimtai, ši rinka nė iš tolo nesanti panaši į monopolinę.
Kaip saugiklį, kuris neleidžia paslaugų teikėjams nepagrįstai didinti kainas, susijusias su daugiabučių atnaujinimu, M. Šimkus įvardijo ir tai, kad išlaidos bendrijai kompensuojamos tik įgyvendinus projektą - vadinasi, jo įgyvendinimo metu bendrija suinteresuota taupyti ir nesirinkti brangininkų.
Apibendrinant, Mindaugas Šimkus aktyviai dalyvauja miesto renovacijos projektuose, skatina gyventojus investuoti į alternatyvius energijos šaltinius ir rūpinasi pastatų kokybe. Jo indėlis yra svarbus siekiant energetiškai efektyvesnių ir tvaresnių miestų Lietuvoje.
tags: #mindaugas #simkus #miesto #renovacija