Žaidimai patalpoje: kūrybiškumo ugdymas vaikams

Ilgą laiką žaidimui buvo klijuojama neigiama etiketė, manyta, kad tai tik trukdo dirbti ir užsiimti naudinga veikla. Tačiau šiais laikais suprantama, kad žaidimas yra būtinas žmogui formuotis ir ugdyti socializacijos įgūdžius. Jis suteikia kryptį vaiko impulsams ir fantazijoms.

Visais laikais mažajam žmogui jau nuo pirmųjų dienų rūpėjo žaisti: tirti aplinkinį pasaulį, bandyti naujus sąmoningus judesius, žaisti savo rankomis, veidu, balsu ar barškučiu, o vėliau visa tai pakartoti su kitais daiktais, kitomis aplinkybėmis. Jeigu vaikystėje vaikas žaidė nepakankamai, paauglystėje jaunuoliui kyla tam tikrų sunkumų. Todėl labai svarbu, kad vaikai turėtų galimybę žaisti ir lavinti savo kūrybiškumą.

Žaidimo svarba vaiko raidai

Žaidimas būtinas žmogui formuotis ir ugdyti socializacijos įgūdžius. Jis suteikia kryptį vaiko impulsams ir fantazijoms. Jeigu vaikystėje vaikas žaidė nepakankamai, paauglystėje jaunuoliui kyla tam tikrų sunkumų: linkstama bėgti nuo santykių arba juos nutraukti, užuot taikiai išsiskyrus; elgiamasi agresyviai, o ne mėginama išsiaiškinti skirtingus požiūrius, nes trūksta žaismingumo tiek vertinant save, tiek kitus. Žaidimas padeda nerimą perkelti iš minčių į veiksmą - žaidimą.

Štai keletas sričių, kurioms žaidimas daro įtaką:

• Socialiniai įgūdžiai: Bet koks buvimas grupėje - tai laikas, kai mokomasi patenkinti savo poreikius ir nepakenkti kitų interesams. Santykių palaikymo įgūdžių padeda įgyti žaidimai.
• Kūrybiškumas ir vaizduotė: Po truputį ateina tas etapas, kai vaikas gali „žaisti be žaislų“, t. y. įsivaizduoti, fantazuoti, kurti, panaudodamas kalbą, žodžius, savo vaizduotę.
• Emocijų valdymas: Vaiko vidiniame pasaulyje slypi daug ir įvairių emocijų. Baimės būdingos amžiaus tarpsniams, jos keičiasi ir žaisdamas vaikas geba jas iškelti ir „žaisti“ jomis: nupiešti, nulipdyti, suklijuoti iš gabalėlių linksmą pabaisą, suvaidinti grėsmingą situaciją ir išgyventi ją saugioje aplinkoje.
• Kalbos įgūdžiai: Čia palaipsniui besivystantis procesas: iš pradžių vaikas žaidžia žodžių skambesiu, stebi jo poveikį kitiems, paskui pasitelkia vaizdinius, pasakoja juokingas situacijas, ir tik vėliau jau ima naudoti humorą. Iš galvoti pasakojimai, anekdotai, eilėraščiai, skaičiuotės, absurdiškos istorijos - visa tai tam tikra žaidimo forma.

Taigi, žaidimas yra ne tik pramoga, bet ir svarbi vaiko raidos dalis, padedanti jam augti ir tobulėti.

Net seniausiais laikais buvo žaidžiama. Žaidimą (kamuoliai moliniai sukučiai) liudijančių liekanų buvo rasta 4-5 tūkst. m. pr. m. e. Nuo Senovės Romos žaidynių laikų iki pat šių dienų žaidimas yra daugiau nei pramoga - tai žmogaus veiklos forma, teikianti galimybę gyventi bendruomeniškai. Žaidimas būtinas žmogui formuotis ir ugdyti socializacijos įgūdžius. Jis suteikia kryptį vaiko impulsams ir fantazijoms.

Esminiai pokyčiai prasideda antraisiais metais, kai vaikas jau sugeba stovėti, mokosi vaikščioti, stumdo, dėlioja daiktus. Žaidimų ir žaislų įvairovė plečiasi. Po truputį ateina tas etapas, kai vaikas gali „žaisti be žaislų“, t. y. įsivaizduoti, fantazuoti, kurti, panaudodamas kalbą, žodžius, savo vaizduotę.

Nuo ketverių metų iki mokyklinio amžiaus žaidimai tampa vis labiau judrūs, fiziniai (gaudynės, grumtynės). Tuo pačiu metu įsitvirtina ir žaidimai, turintys taisykles: stalo žaidimai, knygos, rankdarbiai.

Šiuo laikotarpiu, šiek tike panašiai kaip kūdikystėje, atsiranda disbalansas tarp noro ir galimybių. Jautrus reagavimas į ginčus tarpusavyje, nesaugumas ir nelankstumas bendraujant, tuo pačiu metu hormonai, skatinantys leistis į spontaniškus žaidimus - tai nuolatinė paauglių būsena. Tėvus paaugliai išbraukia iš savo žaidimų ir nepriima jų rekomendacijų. Vis dėlto nereikėtų visiškai atsisakyti tam tikrų žaidimų šeimoje: paauglys nors ir priešinasi, tačiau giliai viduje išgyvena, jeigu pasijunta nereikalingas, atstumtas, jeigu juo nesidomima.

Tyrimais nustatyta, kad vaikas, praleidžiantis daug laiko prie išmaniųjų įrenginių, gali tapti uždaresnis, vengti žmonių, gali rastis miego problemų. Tėveliai ypač budrūs turėtų būti dar tik besiformuojant vaiko gyvenimo būdo įpročiams, kai jis pradeda megzti ir mokytis palaikyti socialinius ryšius bendraudamas, žaisdamas su kitais vaikais.

Vaikai žaidžia kortomis.

Kaip skatinti kūrybiškumą žaidžiant patalpoje

Yra daug būdų, kaip skatinti vaiko kūrybiškumą žaidžiant patalpoje. Štai keletas idėjų:

• Sukurkite kūrybinę erdvę. Vaikų kambarys gali tapti puikia erdve, skatinančia kūrybiškumą, jei joje bus integruotos tinkamos priemonės ir baldai. Vienas iš puikių būdų skatinti vaiko kūrybiškumą - tai įrengti kambaryje magnetinę lipdukų lentą. Ši lenta suteikia vaikui galimybę nuolat keisti kambario išvaizdą, perkelinėti įvairius magnetus ar piešti su specialiomis kreidelėmis.
• Žaiskite vaidmenų žaidimus. Vaidinimai skatina viešojo kalbėjimo įgūdžius, mažina scenos baimę, juos atliekant mokomasi elgesio scenoje taisyklių, o kuriant skatinamas kūrybiškumas, komunikacija. Paskatinkite žaismingai praleisti laiką repetuojant, vaidinant, kuriant dekoracijas, kviečiant svečius į peržiūrą.
• Leiskite vaikui tyrinėti ir eksperimentuoti. Leiskite vaikams kurti ir nustebsite pamatę jų sugebėjimus. Kūrybiškumui ribų nėra - šį žaislą galima naudoti tiek vienam, tiek didelei žmonių grupei, tiek dėlioti rekomenduojamus statinius, tiek kurti savo pastatus, techniką.
• Naudokite įvairias medžiagas ir priemones. Meninės dirbtuvės, kuriose yra įvairių dažų, teptukų, molio ar smėlio meno priemonės, yra dovana, skatinanti vaikų kūrybiškumą ir išraišką. Tai leidžia jiems tyrinėti įvairias dailės formas, rasti savo mėgstamiausią išraiškos būdą ir netgi išmokti emocinių jausmų valdymo per meninę veiklą.
• Suteikite vaikui laisvės ir nepriklausomybės. Svarbu, kad ugdytojas gerbtų vaiko kūrybą, pripažintų jį kaip kūrėją. Pradėjusi studijuoti vaikystės pedagogiką Vilniaus kolegijoje, R. Kiburytė klausėsi ir „Lauko darželio“ įkūrėjo Žilvino Karpio dėstomo lauko pedagogikos kurso. Jo metu apsilankiusi darželyje, pamatė ne tik aplinkos grožį, bet ir vaikų vidinę laisvę, ramybę, neaptvertą tvoromis smalsumą.

Taigi, žaidžiant patalpoje galima ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir lavinti vaiko kūrybiškumą bei kitus svarbius įgūdžius.

Žaidimai su taisyklėmis ir be jų

Anglų kalboje yra du žodžiai apibūdinti žaidimui: game - žaidimas pagal taisykles ir play - žaidimas be taisyklių. Žaidimas be taisyklių yra žaidžiamas jau nuo pačių mažiausių iki mokkyklos pradžios, kai jau vaikai patys pradeda jausti poreikį laikytis taisyklių. Vėliau, paauglystėje, jos vėl pradedamos laužyti arba ignoruoti. Nuo pirmųjų metų pabaigos vaikas mokosi žaisti su kitais. Tai užtrunka, ir susiformuoja tik darželyje, kai įvedami žaidimai pagal taisykles. Tuo pačiu metu beveik visi vaikai išsaugoja poreikį žaisti vienumoje.

Tačiau reikėtų sunerimti, jeigu pastebėjome, kad vaikas labai dažnai arba net visuomet žaisdamas ignoruoja taisykles, mėgina apgauti, naudojasi bet kokia spragele. Čia galima galvoti apie vaiko nesugebėjimą paklusti, ribų nepripažinimą, kas ateityje tikrai sukels nemažai rūpesčių.

Žaislai ir jų pasirinkimas

Archeologiniai kasinėjimai atskleidė, kad jau nuo V a. pr. m. e. žmonės gamino žaislus kūdikiams (barškučius, skambaliukus), vaikams (stumiamus, traukimus žaisliukus, vežimėlius, lėles, indelius ir vyresniems vaikams (lankus, kamuolius, kauliukus, sukučius). Taigi, jau Antikoje buvo suvokta, kad vaikystė - žaislų ir žaidimų metas.

Žaislai evoliucionuoja nuo savos gamybos iki fabrikinių, ir atvirkščiai nuo masinės gamybos iki vienetinių rankų darbo brangių meno kūrinių. Daiktas ar objektas, jeigu jis naudojamas žaidimui gali būti vadinamas žaislu. Žaislo vertė labiau priklauso nuo to, kaip plačiai jis gali būti panaudojamas ir kokia funkcija jam gali būti priskiriama, nei nuo jo paties. Netikęs žasilas yra tas, kuris riboja vaiko vaizduotę, kuriame galima rasti visus atsakymus į klausymus, nepanaudojant savo vaizduotės ir kūrybinio išradingumo.

Iš esmės mes, tėvai, formuojame vaiko nuomonę kokiais jis žaislais labiau nori žaisti, juk perkame jiems, kartais primetame tam tikrus žaislus, žaidimus. Be abejo, kiekvienas vaikas turi savo nuomonę, tačiau toli gražu ne kiekvienas nuo pat mažens sugeba ją tvirtai išreikšti. Tai normalu, mes esame skirtingų temperamentų, gyvename skirtingomis sąlygomis ir turime skirtingo charakterio tėvus bei senelius.

Štai keletas žaislų pavyzdžių, tinkančių kūrybiškumui lavinti:

• Konstruktoriai (lego ir suaugusiems)
• Dėlionės (puzzle)
• Modeliai (laivų, lėktuvų, pastatų)
• Dailės reikmenys (dažai, teptukai, pieštukai, molis)

Patarimai tėvams

• Būkite pavyzdžiu. Rodykite vaikams, kaip patys mėgaujatės kūrybine veikla.
• Suteikite vaikams pasirinkimą. Leiskite jiems pasirinkti, kuo jie nori žaisti ir kaip jie nori žaisti.
• Nebijokite netvarkos. Kūrybiškumas dažnai reikalauja netvarkos, todėl leiskite vaikams susitepti.
• Neskubinkite vaikų. Leiskite jiems žaisti savo tempu.
• Palaikykite ir skatinkite vaikų kūrybiškumą. Pagirkite juos už jų pastangas ir rezultatus.

Žaidžiant kartu su vaikais, galite ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir padėti jiems augti ir tobulėti.

Žaisdami mes tarsi dalyvaujame pasaulio kūryboje. Žaidimo formos gali būti labai įvairios. Tai ir stalo žaidimai suaugusiems, ir šeimos stalo žaidimai. Šachmatai, šaškės. Konstruktoriai (lego ir suaugusiems), dėlionės (puzzle), modeliai (laivų, lėktuvų, pastatų). Na, pedagogai pastebėjo, kad lengviausiai išmokstama žaidžiant. Tai kūrybinis procesas, kurio metu patiriamas malonumas ir įgūdžiai susiformuoja lengvai ir greitai.

Neretai veikal, kurios negalime įvardinti, laikoma dykinėjimu. Iš tiesų tai sugebėjimas pasinerti į savo vidinį pasaulį, svajoti, ramiai būti nieko neveikiant - labai vertingas užsiėmimas tiek vaikams, tiek suaugusiems. Jau nuo vienerių metukų vaikas yra pajėgus svajoti ir dėka to sugeba palaukti, kol bus patenkinti jo esmimiai poreikiai. Ši ankstyvoji patirtis labai svarbi jau suaugusiojo gyvenime, kai tarkime pradėjus atostogauti, praradus išorinius stimulus veikti, gali atsirasti nerimas ir nesaugumo jausmas, jeigu vaikystėje nebuvo įgūdžio „svajoti“ ir išlaukti. Ramybės ir veiklos periodiškumas - tai svarbus harmoningo gyvenimo principas. Nuobodulys nėra neigiamas dalykas. Taigi, jeigu vaikas nieko neveikia, mes tėvai nesame įpareigoti tuoj pat vaiką „užimti“ arba siūlyti kokią nors veiklą ar užsiėmimą.

tags: #zaidimai #patalpoje #kurybiskumui