Apytalaukio dvaras ir parkas įsikūręs už penkių kilometrų į šiaurę nuo Kėdainių, prie Nevėžio intako Alkupio.
Apytalaukio dvaras. Šaltinis: Vikipedija
Jei tikėti internetu, Apytalaukis - viena seniausių gyvenviečių vidurio Lietuvoje, kurios pavadinimas rašytiniuose šaltiniuose minimas dar XIV a.
Apytalaukis - viena seniausių vidurio Lietuvos gyvenviečių, kurios pavadinimas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1371 m.
Pirmą kartą Apytalaukis paminėtas H. Vartbergės ,,Livonijos kronikoje“ 1371 metais.
Nuo XV a. minimas Apytalaukio dvaras, nuo XVII a.
Nuo penkiolikto amžiaus minimas ir Apytalaukio dvaras.
Tada, spėjama, čia būta didelio dvaro, į kurio sudėtį įėjo vėliau atsiradusi Kėdainių žemė.
XV amžiuje spėjama, čia buvus didelio dvaro su gyvenamuoju ir ūkiniu sektoriumi, į kurio sudėtį įėjo vėliau atsiradusi Kėdainių žemė.
Žinoma, kad 1587 m. Apytalaukio dvaras priklausė Kauno pavieto žemininkui Petrui Šiukštai, fundavusiam pirmosios medinės katalikiškos bažnyčios Apytalaukyje statybą.
Iki XVII a. pradžios, kada tuometinis dvaro savininkas P. Šiukšta pasistatė pirmuosius mūrinius rūmus, šios žemės jau spėjo pabuvoti Šiukštų, Karpių, Tiškevičių rankose.
XVII a. pradžioje P. Šiukšta pastatė pirmuosius mūrinius rūmus.
Po jo mirties Apytalaukis atiteko vyriausiajam sūnui Petrui Šiukštai - Žemaičių žemės teisėjui, Ariogalos tijūnui, karališkajam sekretoriui, kuris atstovavo pavieto bajorams sprendžiant svarbiausius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir visos Lenkijos - Lietuvos valstybės reikalus.
Su jo vardu siejamas pirminis Apytalaukio mūrinės dvaro sodybos raidos etapas, jėzuitų mūrinės bažnyčios statybos fundacija Apytalaukyje.
Po Petro Šiukštos mirties dvarą paveldėjo brolis Kristupas Šiukšta, vėliau - jo sūnus Adomas Šiukšta.
Šiukštų giminei Apytalaukio dvaro sodyba priklausė 175 metus.
Apie 1756 m. Apytalaukio dvarą iš Šiukštų nupirko Plungės seniūnas Jokūbas - Ignas Karpis, su kurio vardu sietina barokinė dvaro rūmų rekonstrukcija.
Karpių giminės rankose Apytalaukio dvaro sodyba išbuvo iki 1809 m., o tada testamentu užrašyta Igno Karpio seseriai Joanai Karpytei (1777-1816) - Mykolo Tiškevičiaus (1761-1813) žmonai.
Tiškevičiams dvaras priklausė maždaug iki 1838-1840 m.
Žinoma, kad jau XVIII a. dalis Apytalaukio dvaro žemių, tarp jų ir vad. „palivarkas“ priklausė Zabielų giminei.
XIX a. vid. visas Apytalaukio dvaras atiteko broliams Karoliui (g. 1809) ir Juozapui Zabieloms, Anupro Zabielos ir Kristinos de Vossberg sūnums.
Karolis Zabiela persikėlė gyventi į naujai įsigytą Apytalaukio dvarą, jam valdant vyko pirmoji dvaro sodybos rekonstrukcija.
Po tėvo mirties dvarą paveldėjo sūnus Henrikas.
Vedęs Jadvygą Komaraitę iš Baisogalos, susilaukė dviejų sūnų: Vladislavo (gim. 1865 m.) ir Karolio (gim. 1867 m.).
Karolis Zabiela nuolatine savo rezidencija pasirinko Apytalaukį ir 1880 m. pradėjo II dvaro sodybos rekonstrukciją, užtrukusią iki XX a. pr.
Rūmai Zabielų iniciatyva 1850 m. ir 1880 m. perstatyti, 1880 m. turbūt pagal lenkų architekto kalba Kozlovskio projektą.
Mūriniai dvaro rūmai statyti XIX amžiaus viduryje, vėliau rekonstruoti, turi neorenesansinio stiliaus bruožų.
Mūriniai dvaro rūmai statyti XIX a. viduryje, vėliau rekonstruoti, turi neorenesansinio stiliaus bruožų.
Naujieji rūmai, dar kartą perstatyti XIXa. pab., įgavo nemažai neorenesanso elementų ir buvo gausiai išpuošti.
Fasadą vainikavo triaukščiai šoniniai rizalitai su parapetais, skulptūromis ir taisyklingo pusapskritimio formos langais.
Virš prieangio buvo įrengtas balkonas su stulpelių ir baliustradų turėklu, centrinį tūrį puošė simetriška trijų langų kompozicija su neobarokiniu frontonu.
Priešais rūmus įrengtas dekoratyvinis baseinas, o į pietryčius nuo rūmų - tvenkiniai.
XIX amžiaus antroje pusėje aplink dvarą, išraiškingo reljefo teritorijoje, užveistas mišraus tipo parkas, priešais rūmus įrengtas dekoratyvinis baseinas, o į pietryčius nuo rūmų - tvenkiniai.
1819 m. įkurtas ir XIX a. viduryje išplėstas 10,8 ha ploto parkas, turintis angliškojo parko bruožų.
1819 metais įkurtas ir devyniolikto amžiaus viduryje išplėstas 10,8 ha ploto parkas, turintis angliškojo parko bruožų.
Rūmuose vidus taip pat buvo labai puošnus - buvęs senovinis baldų komplektas 1900 metų Paryžiaus parodoje net laimėjęs aukso medalį.
Apytalaukio rūmuose stovėjo senovinis iš ragų padarytų baldų komplektas, kuris 1900 m. pasaulinėje Paryžiaus parodoje laimėjo aukso medalį.
Dalis šių baldų dabar išsaugota ir eksponuojama Kėdainių krašto muziejuje.
1947 m. pavyko surinkti ir išsaugoti dalį šių unikalių baldų.
Nors Pirmojo pasaulinio karo metais Apytalaukio dvaras nenukentėjo, Antrojo pasaulinio karo metu rūmai buvo susprogdinti atsitraukiančios vokiečių kariuomenės.
Pirmojo pasaulinio karo metais Apytalaukio dvaras nenukentėjo.
Vykdant Lietuvos Respublikos žemės reformą, buvo nusavintos dvaro žemės, palikta 13 ha sodybai su parku ir 80 ha dirbamosios žemės.
Dvaro sodyba nacionalizuota 1940 m.
Sprogimas nugriovė daugiau nei pusę pastato, dėl ko, sovietmečiu, 1954-tais metais, rūmai buvo atstatyti.
Po sprogimo išliko 1/3 pastato dalis.
Atstatymo metu išlikusios vidaus dekoracijos buvo galutinai sugadintos - tuo nesunku įsitikinti peržiūrėjus senas nuotraukas, randamas internete.
Atstatymo metu išlikusios vidaus dekoracijos buvo galutinai sugadintos - tuo nesunku įsitikinti peržiūrėjus senas nuotraukas, randamas internete.
Po rūmų atstatymo juose įsikūrė globos namai, kurie iš ten išsikraustė tik 2007 metais.
1948 m. dvaro sodyba paskirta Invalidų namams, 1951-1952 m. atstatytas rūmų pastatas.
1948 m. dvaro sodyba paskirta Invalidų namams, 1951-1952 m. atstatytas rūmų pastatas.
Globos namų pavadinimas ir priklausomybė buvo ne kartą keičiami, jie Apytalaukyje veikė beveik 60 metų, o 2007 m.
Globos namų pavadinimas ir priklausomybė buvo ne kartą keičiami, jie Apytalaukyje veikė beveik 60 metų, o 2007 m.
Išlikę neorenesansiniai dviaukščiai, su triaukščiais šoniniais rizalitais rūmai, klasicistinių ūkinių trobesių liekanos.
Iki šiol išlikę neorenesanso dviaukščiai, su triaukščiais šoniniais rizalitais rūmai ir klasicistinių ūkinių trobesių liekanos.
Šiandien dar XV amžių menantis Apytalaukis baigia ištuštėti.
Tuščiomis akiduobėmis čia pasitinka apleistas istorinis Zabielų dvaras, nejauki aura tvyro šalia jo parko prisiglaudusiose psichikos negalią turinčių žmonių kapinaitėse, o likę vos kelios dešimtys gyventojų, susispietusių daugiabučiuose, dar mena didingą gyvenvietės praeitį.
Dvaro likimas
Dvaras silpnėjo tarpukariu, per karą dalis rūmų susprogdinta, sovietmečiu čia veikė globos namai.
Dvaras yra nykstantis.
Yra su juo bėdų.
Iš išorės pastatas atrodo visai neblogai, tačiau kaip sako vietiniai, viduje būklė apverktina.
Nukritęs tinkas, įdubę arba išplėštos grindis, įlinkę lubos.
Negalima sakyti, kad rūmų nebandyta gelbėti.
Didžioji bėda yra ta, kad dvaras yra įtrauktas į „Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų - kultūros ir istorijos paminklų sąrašą“.
Liko vienintelė išeitis dvarą privatizuoti, bet tas nelemtasis „Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų - kultūros ir istorijos paminklų sąrašas“.
Yra tokia įdomi Valstybinė kultūros paveldo komisija, virš kurios tik Dievas.
Buvo, sako, toksai seimo narys, kuris kartu su Kėdainių savivaldybe rimtai kibo komisijai į atlapus, bet atsimušė nagus.
Parduoti negalima, galima tik išnuomoti.
Anksčiau 25 metams, dabar tik dešimčiai.
Nenorėjęs skelbti savo pavardės Apytalaukio gyventojas sakė, kad berods 2011 metais savivaldybė parengė paveldo tvarkybos projektą ir gavo leidimą paveldo tvarkybos darbams.
Buvo pasirašyta koncesijos sutartis su nekilnojamo turto vystytojais UAB „„Investicinių projektų vystymas“.
Atvažiavę statybininkai išplėšė dalį grindų ir staiga dingo.
Kalbama, kad jų projektas negavo Europos Sąjungos finansavimo.
O koks koncesininkas investuos savo pinigus, kai sutartis tik 25 metams?
Juolab, kad rūmams prikelti reikia mažiausiai kelių milijonų eurų.
Neįvykdžius šalies įsipareigojimų, sutartis buvo nutraukta.
2018 metais rajono savivaldybė vėl pagal panaudos sutartį 20-čiai metų perdavė rūmus viešajai įstaigai „Apytalaukis“.
Bet vėl, matyt, europinis projektas „nepraėjo“, nes 2020 metais viešosios įstaigos direktorė kreipėsi į savivaldybę dėl sutarties nutraukimo ir sutartis buvo nutraukta.
Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis įsitikinęs, kad atsiradus investuotojui, dvaras būtų išgelbėtas nuo nykimo.
Kėdainių meras Valentinas Tamulis.
„Sulaukėme susidomėjusių asmenų, kurie teiravosi apie galimybes dvarą privatizuoti ir jį įveiklinti“, - pranešė V.
„Mūsų nuomone, atsiradus privačiam investuotojui dvaras būtų išgelbėtas nuo nykimo, jis būtų tinkamai tvarkomas ir įveiklintas.
Turime ne vieną pavyzdį, kaip dvarų šeimininkai gaivina ir tinkamai prižiūri dvarus, tad matome tik naudą, jei dvaras būtų privatizuotas“, - BNS nurodė V.
„Savivaldybė tikrai nepajėgi jį sutvarkyti ir įveiklinti.
Atsiradus privačiam investuotojui, šis dvaras būtų išsaugotas ir prikeltas gyvenimui.
Dėl to mūsų noras ir yra tą dvarą išbraukti iš neprivatizuojamų sąrašo, kad jis būtų tvarkomas ir įveiklinamas“, - teigė V.
Šiam sumanymui nepritarė Valstybinė kultūros paveldo komisija.
Tos nuomonės pasidarė kardinaliai skirtingos: tiek Valstybinės kultūros paveldo komisijos, tiek Turto banko, tiek Teisingumo ministerijos.
Dabar galiojančiame neprivatizuotinų dvarų sąraše - trys dešimtys dvarų sodybų.
Paveldo komisijos teigimu, dvaro būklė per daugiau nei 20 metų, valdant Kėdainių rajono savivaldybei, akivaizdžiai blogėjo.
Komisija taip pat BNS nurodė, kad birželio 27-ąją svarstys situaciją dėl buvusių dvarų sodybų išbraukimo iš neprivatizuojamų dvarų sąrašo.
Neseniai rajono savivaldybė pasirašė koncesijos sutartį su viešosios įstaigos (VšĮ) „Apytalaukis“ vadove Rimute Škudiene.
Sutvarkyti šiuo metu apleistą, laiko ir piktavalių žmonių niokojamą dvaro kompleksą ryžosi verslininkė iš Kauno Rimutė Škudienė.
Apleistas, avarinės būklės Apytalaukio dvaras jau ne vienerius metus buvo tapęs galvos skausmu Kėdainių rajono savivaldybei.
VšĮ „Apytalaukis“ perduoti septyni dvaro sodybos pastatai, iš kurių penki yra įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Tai - rūmai, bokštas, šunidė ir du kumetynai.
Istorinį Apytalaukio dvaro sodybos ansamblį sutvarkyti pasiryžusi kaunietė verslininkė R. Škudienė - neblogai žinoma ir Kėdainių rajone.
Jos iniciatyva Josvainių seniūnijoje, Maleikonių kaime iškilo įspūdingas statinys - dvaru praminti 1,1 tūkst.
Kiek lėšų prireiks Apytalaukio dvaro sodybos atstatymui, verslininkė sakė tiksliai nežinanti, preliminariai skaičiuojant darbų kainos prasideda nuo 2 mln.
„Džiaugiamės perėmę Apytalaukio dvarą.
Mums svarbu kuo skubiau pradėti kultūros paveldo objektų tvarkybos darbus.
Todėl šie metai nusimato ypač darbingi.
Būtina pašalinti daugelį avarinių grėsmių, sutvirtinti dvaro pamatus ir sienas.
Ateityje dvarą norime pritaikyti kultūrinei ir edukacinei veiklai.
Manome, kad Apytalaukio dvaras trauks vietinius gyventojus ir turistus“, - kalbėjo S.
Vienu gražiausių šalyje vadinamas Apytalaukio dvaro kompleksas ilgą laiką stovėjo nenaudojamas.
Pradžioje planuota dvarą kapitaliai suremontuoti Europos Sąjungos fondų lėšomis.
Buvo parengtas techninis istorinio komplekso sutvarkymo projektas, paskaičiuota, jog darbai kainuos apie 10 mln.
Tačiau Europos Sąjungos paramą skirstančios institucijos sutiko atseikėti tik pusę reikalingos sumos, o likusios 5 mln.
Ieškant lėšų dvaro sutvarkymui nutarta pritraukti privatų kapitalą, su Vilniuje registruota bendrove „Investicinių projektų vystymas“ buvo pasirašyta koncesijos sutartis.
Bendrovė apsiėmė sutvarkyti dvarą investuojant 5 mln. litų nuosavo kapitalo ir įgijo teisę jį valdyti 25 metus.
Apytalaukio dvaras šiandien
Važiuodamas iki paskutiniųjų netikėjau, kad dvaro niekas nesaugo ir mums pavyks pasivaikščioti viduje.
Prieš virtualiai žengdami į vidų pasigrožėkime, kaip interjeras atrodė prieš atstatymą 1954-tais.
Išvada - akivaizdi.
Sovietai, dažnai į dvarus ir bažnyčias žiūrėdami tik iš funkcinės pusės, išsaugoti interjero visai nesistengė.
Dabar viduje - tuščia ir nyku.
Patalpose nerasi nei vieno papuošimo - nėra nei sienų lipdybos, nei kolonų, nei panašių detalių, matomų senose nuotraukose, viršuje.
Rūmai aptverti metaline tvora, bet kadangi aptverta visai netoli pastato, tai apžiūrėti ir fotografuoti tvora beveik netrukdo.
Ant dvaro pastato pakabinta informacinė lentelė, žyminti, kad dvaras yra Lietuvos architektūros paminklas.
Rašoma, kad paminklas saugomas valstybės.
Dar prikabinta bent keletas lentelių, kuriose parašyta, kad vaizdas stebimas kamerų.
Kad vaikščioti draudžiama.
Tačiau matosi, kad šio įspėjimo nelabai kas paiso, mat dvaro langai išdaužyti ir užkalti lentomis, durys taip pat užkaltos nuo prašalaičių.
Vietos gyventojai vėliau mums pasakos, kad į dvarą dažnai užsuka įvairaus plauko asmenys, nuotykių ieškotojai.
Yra tokių, kurie tiki, kad čia net vaidenasi.
Ilgai prie dvaro neužsibūname, o vidun tikrai nesiveržiame, kažkaip nėra nei noro, nei galimybių.
Juk turime laikytis nustatytų taisyklių.
Štai keletas kitų dvarų, esančių Kėdainių rajone:
- Aristavos dvaras
- Bartkūniškio dvaras
- Dotnuvos dvaras
- Kalnaberžės dvaras
- Kėdainių dvaras
- Labūnavos dvaras
- Lančiūnavos dvaras
- Paberžės dvaras
- Pavermenio dvaras
- Pašušvio dvaras
- Sirutiškio dvaras
- Šlapaberžės dvaras
Šiandien aplankėme dar vieną Kėdainių rajono kaimą, pažinome jo žmones ir istoriją.
Buvo išties labai įdomu.
Kitąkart jau susitiksime visai kitame Kėdainių krašte, kur skaičiuosime augančius beržus.
Bet apie tai jau kitą kartą.
Kėdainių dvaras 1929
tags: #zabielu #rumai #apytalaukio #dvaro #sodyba