Nekilnojamojo turto plėtros ir statybų bendrovės „YIT Kausta“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad, rinkdamiesi būstą, lietuviai labiausiai atsižvelgia į jo vietą (76 proc.) ir kainą (72 proc.). Nekilnojamojo turto ir finansų ekspertai vertinant šiuos aspektus pataria žvelgti plačiau ir nepamiršti tam tikrų svarbių dalykų.
Pirmąjį šių metų pusmetį statybos bendrovė „YIT Kausta“ Vilniuje ir Kaune sudarė 65 būsto įsigijimo sutartis. Aktyviausias mėnuo bendrovei buvo balandis. Per pirmąjį pusmetį į gyvenamųjų namų statybas bendrovė investavo 3,8 mln. Eur. Iki metų pabaigos numatyta investuoti dar 14,6 mln. Eur. Didžioji investicijų pyrago dalis bus atriekta būsto projektams Kaune.
„Antrąjį šių metų pusmetį tikimės šiek tiek didesnio pirkėjų aktyvumo vertinant tai, kad žmonės jau apsiprato su nauja valiuta, tikisi šalies ekonomikos ir pajamų augimo, - teigė K. Vanagas.
„Kita vertus, didesnį pirkėjų dėmesį visuomet pajuntame iš karto, pradėję butų pardavimus naujuose, patraukliose vietose esančiuose, projektuose. Pastebime, kad kokybiškų būsto projektų arti miesto centro, kur gerai išvystyta infrastruktūra, vis dar trūksta, nors pasiūla Vilniaus nekilnojamojo turto rinkoje šiuo metu gerokai didesnė nei prieš ekonominę krizę. Tai pajutome pradėję projekto Vilniuje, Sporto gatvėje, pardavimus“.
Per pirmąjį mėnesį Neries pakrantėje kylančiame projekte, kurio būsimieji gyventojai pro langus galės matyti Gedimino pilį, bendrovė pasirašė per 40 proc. Pasak Vilniuje ir Kaune gyvenamojo būsto projektus vykdančios bendrovės vadovo, nekilnojamojo turto rinkos šiuose miestuose skiriasi butų pasiūla.
Vilniaus ir Kauno rinkų skirtumai
„Dėl didelės pasiūlos Vilniuje pirkėjas ir renkasi ilgiau - jo sprendimas pirkti užtrunka. Kaune apsisprendžiama gerokai greičiau. Nors abiejų miestų pirkėjams pagrindiniu kriterijumi renkantis būstą išlieka vieta, vilniečiai labiau vertina miesto centrą ir prioritetu laiko gerą susisiekimą. Tai susiję su sostinėje jau įprastomis didesnėmis transporto spūstimis. Kauniečiai dėl mažesnių atstumų ir rečiau pasitaikančių spūsčių vis dar mielai renkasi būstą miesto pakraščiuose“, - pastebi K. Vanagas.
Bendrovės duomenimis, labiausiai pirkėjų Kaune vertinami mikrorajonai - Žaliakalnis ir jo prieigos, miesto centras, populiarėja būstas arčiau upių.
„YIT Kausta“ vadovas pastebi, kad tiek Vilniuje, tiek Kaune vis dar išlieka tendencija rinktis iki 50 kv. metrų ploto dviejų kambarių butus. Didžioji dauguma Laikinosios sostinės gyventojų domisi butais su daline apdaila. Tačiau jiems labai svarbūs patogumai name: erdvus balkonas ar terasa, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, patalpos sandėliavimui. Vilniečiai šiems kriterijams reiklūs mažiau, jei būstą renkasi išskirtinėje miesto vietoje. Jie labiau linkę vertinti būsto išlaikymo kaštus.
„Vertiname tokį pasirinkimą. Energetiškai efektyvūs ir pasyvūs namai yra visų mūsų ateitis, todėl turime išmokti taupyti bei racionaliai naudoti gamtos išteklius ir energiją“, - pabrėžia K.
„YIT Kausta“ duomenimis, vidutinis būsto pirkėjo amžius sostinėje - nuo 30 m. Kaune pirkėjai kiek vyresni - į gyvenamąjį būstą investuoja sulaukę 40 m.
K. Vanagas pastebi, kad gerėjant ekonominei situacijai gyventojai labiau linksta investuoti į nekilnojamąjį turtą. „Investicija į nekilnojamąjį turtą laikoma viena saugiausių. Tad ją dažnai renkasi ne tik užsienio šalių gyventojai, laikinai apsistoję Lietuvoje, bet ir užsienyje gyvenantys lietuviai“, - teigia K. Vanagas. Apie ketvirtadalį bendrovės būsto projektų pirkėjų sudaro užsienio šalių piliečiai ir emigrantai.
Trys iš penkių šiuo metu „YIT Kausta“ vystomų daugiabučių projektų yra prie upės. Antrąjį pusmetį Kaune planuojama pradėti dar vieno projekto dešiniajame Neries krante Kaune statybas. Be minėto projekto Kaune, priešais Kauno pilį, šiuo metu bendrovė Kaune tęsia „Šilo namų“ plėtrą Biržiškų gatvėje.
2016 m. „YIT Kausta“ šiemet didžiąją dalį investicijų skirs būsto ir komercinio nekilnojamojo turto projektų plėtrai. Vilniuje ir Kaune į gyvenamųjų namų statybas bendrovė investuos per 25 mln. Eur. Apie 16 proc. visų investicijų skirta naujiems būsto projektams Kaune. Iš viso šiemet „YIT Kausta“ gyventojams pasiūlys per 240 naujų butų Vilniuje ir Kaune bei 10 tūkst.
„Po ilgiai trukusio sąstingio jau pernai suaktyvėjusioje Kauno nekilnojamojo turto rinkoje šiemet galima tikėtis tikro proveržio. Kaune klientai su didesne perkamąja galia noriai investuoja į nekilnojamąjį turtą,- teigia „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.
„Aukštesnės klasės būsto patraukliose miesto vietose poreikis ypatingai juntamas Laikinojoje sostinėje, todėl šiais metais butų pasiūla šiame mieste mūsų projektuose bus gerokai didesnė. Dar praėjusiais metais pradėjome vykdyti Piliamiesčio projekto dešiniajame Neries krante priešais Kauno pilį statybos darbus ir sulaukėme didelio miestiečių susidomėjimo.
Anot K. Vanago, Lietuva išlieka patraukli investuotojams iš užsienio - aukšta darbuotojų kvalifikacija ir sąlyginai mažesnis darbo užmokestis, lyginant su išsivysčiusiomis šalimis, traukia tarptautines kompanijas.
Stambiausias „YIT Kausta“ verslo patalpų projektas šiemet - A energinio naudingumo klasės verslo namai „Duetto“, bendrovės vystomoje urbanistinėje saloje Viršuliškėse, šalia biurų pastato „Grand Office“. Prognozuojama, kad dviejuose 10 aukštų biurų pastatuose per artimiausius kelerius metus įsikurs dirbti iki 900 specialistų. Iš viso į projektą bendrovė investuos per 23 mln.
Rinkos suaktyvėjimą pernai itin pajutusi „YIT Kausta“ 2015 m. butų pardavimus išaugino 46 procentais, lyginant su 2014 m. Anot K. Vanago, nors didžioji dauguma klientų būstą perka gyvenimui, vis daugiau ryžtasi investuoti į nekilnojamąjį turtą: „Investicijas skatina žemos bankų bazinės paskolų palūkanų normos, mažos indėlių palūkanos bei išaugusios nuomos kainos.
„YIT Kausta“ duomenimis, anksčiau klientai investicijoms į būsto pirkimą dažniau skirdavo nuosavų lėšų, o šiuo metu nevengia investuoti skolindamiesi iš banko.
„Didžioji dauguma klientų - 40 metų amžiaus ir vyresni žmonės, perka butus planuodami juos nuomoti, o vėliau perleisti vaikams. Perkantys butus investicijai dažniausia domisi dviejų kambarių butais arčiau miesto centro, kurių poreikis nuomos rinkoje - didžiausias“, - pasakoja K. Investuoti į nekilnojamąjį turtą renkasi ne tik gyvenantys Lietuvoje, tačiau ir emigrantai bei užsienio piliečiai. Pernai susidomėjimo vystomais projektais bendrovė sulaukė iš JAV, Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos bei Vokietijos gyventojų.
Pasak „YIT Kausta“ generalinio direktoriaus, augant konkurencijai NT rinkoje, būsto pirkėjai tampa vis reiklesni. Šiuolaikiniam miestiečiui reikia visų miesto patogumų - geros infrastruktūros, erdvių stovėjimo aikštelių automobiliams bei lifto. Norima gyventi patogioje ir patrauklioje miesto vietoje, iš kurios galima lengvai pasiekti visus reikiamus objektus. Kuo toliau, tuo daugiau dėmesio skiriama namus supančiai aplinkai - pageidaujama uždaro kiemo su saugiomis vaikų žaidimų aikštelėmis, mieliau renkamasi mažaaukštės statybos namus.
Tiesa, šiek tiek išsiskiria Vilniaus ir Kauno gyventojų poreikiai. Dėl sostinėje vyraujančių transporto spūsčių ir didesnių atstumų vilniečiams svarbiau gyventi arčiau miesto centro.
Įmonių grupė „YIT Kausta“ priklauso didžiausiam Suomijos statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“. Suomijos statybos paslaugų koncernas veikia nuo 1912 m. Lietuvoje veikiančią įmonių grupę „YIT Kausta“ sudaro viena didžiausių Lietuvoje rangos, statybos paslaugų ir komercinio nekilnojamojo turto vystymo įmonių AB „YIT Kausta“ bei gyvenamosios statybos objektų tiesioginiais pardavimais ir projektų plėtra užsiimanti UAB „YIT Kausta būstas“.
Vis tik nekilnojamojo turto plėtros ir statybų bendrovės „YIT Kausta“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad, rinkdamiesi būstą, lietuviai labiausiai atsižvelgia į jo vietą (76 proc.) ir kainą (72 proc.). Nekilnojamojo turto ir finansų ekspertai vertinant šiuo aspektus pataria žvelgti plačiau ir nepamiršti tam tikrų svarbių dalykų.
Svarbu įvertinti plėtrą
Bendrovės generalinis direktorius Kęstutis Vanagas sako, kad vertinant norimo įsigyti būsto vietą patartina pasidomėti ir tuo, kaip ta vieta gali kisti ateityje - koks teritorijos apstatymas yra suplanuotas, kiek ir kokios paskirties pastatų ten gali atsirasti artimiausioje ateityje.
„Svarstant įsigyti būstą tam tikroje miesto dalyje, reikėtų įvertinti tos vietos dinamiką ir perspektyvas bent keletui metų į priekį. Galbūt tai yra atgyjanti miesto dalis, kur pamažu persikelia miesto gyvenimas, yra plėtojama infrastruktūra? Būstas tokioje vietoje gali būti gera investicija. Tačiau būna ir taip, kad pasirinkę būstą nuošalesnėje, daugiau privatumo suteikiančioje miesto vietoje po kelerių metų jo gyventojai yra apsupami daugybės naujų daugiabučių arba ramybės oazės netenka dėl šalia iškilusio didžiulio prekybos centro“, - sako K. Vanagas.
Dėl to, anot K. Vanago, visuomet patartina vertinti ne tik dabartinę situaciją, bet ir žvelgti kiek toliau į ateitį, domėtis miesto plėtros planais.
Pasak banko „Swedbank“ gyventojų finansavimo eksperto Tomo Puliko, finansuojantis bet kokio būsto pirkimą, būsto paskolos išdavimo procesas išlieka toks pat, nesikeičia ir pagrindinės paskolos išdavimo sąlygos - visais atvejais kliento pajamos turi būti pakankamos, visų kliento turimų įsipareigojimų suma negali viršyti 40 proc. jo mėnesinių pajamų, maksimalus paskolos laikotarpis negali viršyti 30 metų ir klientas privalo būti sukaupęs ne mažesnį nei 15 proc. pradinį įnašą. Vis dėl to verta atkreipti dėmesį, kad tam tikrais atvejais bankui įvertinus perkamo būsto likvidumą, gali būti prašoma ir didesnio pradinio įnašo.
Rekomenduoja įvertinti išlaikymo išlaidas
Tuo metu vertinant būsto kainą K. Vanagas pataria atsižvelgti ir į išlaidas, kurios gali būti patirtos būstą jau įsigijus.
„Daugeliu atveju šiek tiek didesnės investicijos į kokybišką, aukštos energetinio efektyvumo klasės būstą su kaupu atsiperka dėl mažesnių jo išlaikymo ir priežiūros išlaidų. Be to, pravartu pasidomėti, kokios yra būsto garantinės priežiūros sąlygos, kaip statytojas jų laikosi. Visa tai gali padėti išvengti nemažų išlaidų jau apsigyvenus būste“, - sako K. Vanagas
Tai, kad gyventojai šio patarimo vis dažniau laikosi, rodo ir atliktos apklausos rezultatai. Jie atskleidžia, kad investuodami į nuosavą būstą gyventojai šiandien įvairiais būdais stengiasi pasidomėti statytojo patikimumu. Dviem trečdaliams gyventojų tai padaryti padeda informacija apie statytojų garantinių įsipareigojimų laikymąsi. Kiek daugiau nei pusė (51 proc.) žmonių įvertina tai, kiek ilgai statytojas vykdo veiklą, o 46 proc. - pasidomi jo finansiniu stabilumu.
Prisideda papildomi kaštai
T. Pulikas savo ruožtu pažymi, kad vertindami būsto kainą, gyventojai neretai pamiršta įsivertinti galimas papildomas su jo įsigijimu susijusias išlaidas.
„Įsigyjant būstą su paskola prisideda tam tikri papildomi mokesčiai ir, nors lyginant su būsto kaina, jie paprastai nėra dideli, šias išlaidas taip pat reikėtų žinoti. Jas sudaro turto vertinimo, paskolos sutarties, turto įkeitimo, hipotekos įregistravimo mokesčiai. Be to, svarbu prisiminti, kad su paskola įsigytą turtą privalu apdrausti visam finansinio įsipareigojimo laikotarpiui“, - sako T. Pulikas.
Anot eksperto, nepriklausomai nuo to, ar būsto įsigijimas finansuojamas su būsto paskola, ar ne, pirkėjas taip pat turi sumokėti mokesčius, susijusius su pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymu ir nuosavybės į įsigytą būstą įregistravimu.
Vertina vis daugiau kriterijų
Apklausos duomenimis, įsigyjant būstą gyventojams taip pat yra svarbu geros susisiekimo su įvairiomis miesto dalimis galimybės (60 proc.), maži būsto išlaikymo kaštai (57 proc.), patogus jo išplanavimas (33 proc.), vieta automobiliui (31 proc.), būsto dydis (27 proc.), saugi ir rami aplinka (26 proc.).
„Gyventojai šiandien nori, kad įsigyjamas būstas atitiktų visus jų lūkesčius ir suteiktų papildomų pridėtinių verčių - pavyzdžiui, išskirtinę kultūrinę ar istorinę aurą, galimybę jausti miesto gyvenimo ritmą, turėti privačią terasą. Kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kuriame rajone būstas yra ar kokio jis dydžio, bet ir į pro langus atsiveriančius vaizdus, galimybę turėti uždarą žalumos oazę su vaikų žaidimo aikštele ir panašius dalykus“, - pastebi K. Vanagas.
Apklausoje dalyvavo pusė tūkstančio didžiųjų šalies miestų gyventojų.
Pagrindiniai kriterijai renkantis būstą:
- Vieta (76%)
- Kaina (72%)
- Geras susisiekimas (60%)
- Maži išlaikymo kaštai (57%)
- Patogus išplanavimas (33%)