Lietuvoje pastaruoju metu vyksta svarbūs pokyčiai, susiję su įmonių buveine ir mokesčių administravimu. Skaitmeninės transformacijos laikotarpiu, kai verslas persikelia į elektroninę erdvę, tradiciniai reikalavimai įmonių buveinei kelia klausimų dėl jų atitikimo realybei.
Tradicinis įmonės buveinės supratimas Lietuvoje apibrėžiamas kaip patalpų adresas, t.y. fizinė buveinė. Adresu, nurodytu registre, turėtų būti bendrovės faktiška buveinė - nuolatinis valdymo organas (pavyzdžiui, priklausomai nuo situacijos, valdyba arba vadovas).
Tačiau, bendrovėms, kurių verslas yra persikėlęs į nuotolį, elektroninę erdvę, realaus biuro nuolatinis išlaikymas gali būti ne pats geriausias verslo sprendimas. Siekiant turėti registracijos adresą, minėtos paslaugos gali padaryti sudėtingesniu patį procesą ir pabranginti įmonės steigimą bei jos išlaikymą, kas, vargu, yra patrauklu skatinant smulkųjį verslą.
Tad kyla klausimas, ar tokia taisyklė, jog bendrovės faktiška buveinė turėtų sutapti su buveinės adresu, nurodytu registre, vis dar tinkamai funkcionuoja praktikoje? Ar yra mechanizmų, kurie veiksmingai užtikrintų, kad šios taisyklės būtų laikomasi? Neatmestina ir tai, kad gali susiklostyti situacija, kai registre nurodytu buveinės adresu bendrovė yra nepasiekiama.
Ar šiandieniai reikalavimai bendrovės buveinei tinkamai atliepia gyvenimo realijas? Ir kaip būtų galima situaciją keisti?
Nusprendus įtvirtinti virtualią buveinę, pereinama prie visiškai kitokios nei šiandien turime taisyklės - modelio, nustatančio sąsają tarp valstybės teisinės sistemos ir pagal jos teisę įsteigtų bendrovių remiantis objektyviu ir iš anksto nuspėjamu kriterijumi, kurį nusako registre nurodyta bendrovės buveinė.
Tai reiškia, kad bendru atveju neturėtų būti reikalaujama, kad pagal nacionalinę teisę įsteigtos bendrovės nuolatinio valdymo organo buvimo vieta ir jos buveinė, nurodyta registre, sutaptų ir kad nuolatinis valdymo organas būtinai būtų Lietuvoje.
Tendencijas atsisakyti restriktyvaus požiūrio - faktiškos buveinės reikalavimo pagal nacionalinę teisę įsteigtoms bendrovėms atsisakė, pavyzdžiui, Čekija, Danija, Vokietija.
Skaitmeninės transformacijos laikotarpiu įstatymo leidėjo požiūrio pakeitimas būtų savalaikis. Juk nuotoliniu būdu dirba ne tik darbuotojai, per nuotolį, ir ne tik karantino metu, dirba ir bendrovių valdymo organų nariai. Toks reguliavimas neribotų bendrovės apsisprendimo turėti nuolatinį valdymo organą fizinėje buveinėje, t.y. registre nurodytu adresu.
Lietuva yra viena iš valstybių, 2021 m. kovo mėnesį pasirašiusiųjų Europinę iniciatyvą - deklaraciją dėl startuoliams taikytinų geriausios praktikos pavyzdžių (EU Startup Nations Standard of Excellence). Pasirašė 24 ES valstybės narės ir Islandija.
Manau, laikas naujovėms.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) taip pat žengia žingsnius link modernizavimo. VMI plėtoja Išmaniąją mokesčių administravimo sistemą i.MAS, naudoja kitas šiuolaikines IT technologijas, kurių dėka mokesčių slėpimo atvejus identifikuoti darosi paprasčiau. Pagrindinė pokyčių priežastis - esamos IT infrastruktūros amžius ir sudėtingumas.
Šiuo metu VMI naudoja 11 svarbių sistemų, kurių dauguma sukurtos prieš 20 metų, naudojant programavimo kalbas, kurių šiandienos specialistai jau nebemoka. „Nauja sistema atlieps kur kas daugiau klientų lūkesčių, negu yra iki šiol. Naujoji mokesčių administravimo platforma ne tik apjungs ir modernizuos senas sistemas, bet ir visiškai pakeis klientų aptarnavimo kokybę. Nors visos sistemos diegimas truks apie 5-6 metus, tačiau jau kitais metais klientai galės naudotis dešimčia perkeltų ir atnaujintų paslaugų.
VMI disponuoja faktiškai visa valstybės turimų registrų bei valstybės institucijų („Sodra“, Muitinė, VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“, ir kt.) turima informacija bei duomenimis (pvz., su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba keičiasi duomenimis, gaunamais iš finansų įstaigų pagal Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymą), taip pat gauna trečiųjų šaltinių, tarp jų įmonės, bankai, notarai ir kt., duomenis. Be to, paskutiniuoju metu ypatingai plečiasi tarptautinis bendradarbiavimas, kurio dėka gaunama informacija apie asmenų ir įmonių turimas sąskaitas, nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas.
Po 2019 m. liepos 1 d. VMI atleis mokesčių mokėtojus nuo delspinigių, apskaičiuotų už mokestinius laikotarpius nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m.
Atleidimas nuo delspinigių ir baudų už nesumokėtus mokesčius taikomas visiems - ir gyventojams, ir įmonėms, jeigu jie nėra bankrutuojantys, bankrutavę ar restruktūrizuojami.
Mokesčių mokėtojas galės būti atleistas nuo visų VMI administruojamų mokesčių delspinigių, išskyrus žemės mokestį, kurį vienintelį už gyventoją apskaičiuoja mokesčių administratorius.
Norėdami pasinaudoti šia unikalia galimybe, mokesčių mokėtojai 2019 m. sausio - birželio mėnesiais turėtų pateikti / patikslinti savo deklaracijas už 2014-2018 metais pasibaigusius mokestinius laikotarpius ir jose deklaruoti anksčiau pamirštas pajamas.
Deklaruotą mokestį reikės sumokėti per 20 dienų arba per šį terminą kreiptis į VMI dėl periodinių mokėjimų grafiko sudarymo, išdėstant mokėjimus iki 2 metų.
Mokesčių mokėtojas turi pateikti VMI prašymą dėl periodinių mokėjimų grafiko sudarymo. Prašymus įmonių atstovai gali pateikti e. Mokesčių mokėtojas gali prašyti išdėstyti mokesčio sumokėjimą trumpesniam, tačiau ne ilgesniam nei 2 metų terminui.
Gyventojai ir įmonės, nepasinaudoję šia vienintele galimybe sumokėti nuslėptus mokesčius, mokesčių administratoriui atskleidus piktnaudžiavimus, neišvengs griežtų sankcijų: jiems bus apskaičiuojami ne tik papildomai mokėtini mokesčiai, bet ir delspinigiai, skiriamos baudos, inicijuojamas baudžiamosios atsakomybės taikymas (kai tai numato įstatymas).
Pažymėtina, kad 2019 m. Mokesčių mokėtojui, kuriam už to paties mokesčio įstatymo pažeidimą mažiau negu prieš penkerius metus jau buvo paskirta bauda, apskaičiuotas baudos dydis didinamas dvigubai (palyginimui - 2018 m. Mokesčių mokėtojai, tretieji asmenys ir ar juridinių asmenų vadovai bei kiti atsakingi darbuotojai už nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą taip pat atsako pagal Administracinių nusižengimų kodeksą arba pagal Baudžiamąjį kodeksą.
Priimtas Administracinių nusižengimų kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo administracinės baudos didinamos 30%. Pakeitimas įsigaliojo taip pat 2019 m.
Užsienio ekspertai taip pat pritaria, kad ši unikali galimybė susimokėti praeityje neatskleistus mokesčius yra paklausi taikant ją kitose valstybėse ir verslams bei gyventojams yra naudinga pasinaudoti vienintele galimybe bei pakeisti praeities įpročius.
Mokesčių administratorius nuo 2019 m. viešai skelbs mokesčių mokėtojus, kurie pagal atitinkamus kriterijus yra laikomi patikimais ir, priešingai, neatitinka patikimumo kriterijų. Darbo užmokesčio duomenys jau yra vieši.
Todėl, atsiskleidęs mokesčių mokėtojas pagerins savo įmonės reputaciją visuomenės ir verslo partnerių akyse.
Pavyzdžiui, gyventojas dirba įmonėje X pagal darbo sutartį, tačiau papildomai po darbo ir išeiginėmis dienomis 2015 metais teikė paslaugas neįregistravęs individualios veiklos, neturėdamas verslo liudijimo ir nemokėdamas mokesčių. Iš šios veiklos jis gavo 40.
Vienintelės atsiskleidimo galimybės laikotarpiu (2019 m. Dalyvavimas savanoriškame atsiskleidime (vertinant konkrečias aplinkybes) galėtų būti pripažinta savanorišku vykdytos nusikalstamos veikos atsisakymu („Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką“, BK 23 str.), kas panaikintų asmens baudžiamąją atsakomybę, arba taptų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, asmeniui ar veikai praradus pavojingumą ar ją pripažinus mažareikšme (BK 36 ir 37 str.).
Jeigu mokestinis laikotarpis baigiasi iki 2018 m. gruodžio 31 d, o mokesčio sumokėjimo terminas yra po 2019 m. Pavyzdys: Gyventojas gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. turi pateikti iki 2019 m. gegužės 2 dienos. Kadangi mokestis taip pat turi būti sumokėtas iki 2019 m.
Turtas ir įsipareigojimai ir kaip generuoti turtą
tags: #vytautas #strolia #turto #deklaracija