Pastaruoju metu Lietuvos vyriausybė aktyviai skatina gyventojus investuoti į gynybos obligacijas, siekiant sustiprinti šalies krašto apsaugą. Ši iniciatyva sulaukė įvairaus atsako tiek iš politikų, tiek iš visuomenės. Panagrinėkime, kokie yra vyriausybės planai, kokias sąlygas siūloma investuotojams ir kaip į tai reaguoja Lietuvos gyventojai bei politikai.
Lietuvos kariuomenė (KAM nuotr.)
Vyriausybės planai ir siūlomos sąlygos
Finansų ministerija siūlo lietuviams, kurie planuoja atsiimti pinigus iš antrosios pensijų pakopos, investuoti juos į šalies gynybą.
Artūras Milevskis | Obligacijos arba skolos vertybiniai popieriai | #7 video
Žadėdama 2 proc. ir didesnes metines palūkanas už obligacijas, vyriausybė tikisi nuvilioti lietuvius nuo bankų terminuotųjų indėlių, už kuriuos didieji šalies bankai šiuo metu siūlo mažesnes palūkanas.
Finansų viceministro Dariaus Sadecko teigimu, konkurencingos palūkanos yra stebimos bankų mokamų palūkanų už indėlius atžvilgiu.
Palūkanų normų palyginimas (LB nuotr.)
Vyriausybė žada, kad atėjus laikui išpirkti gynybos obligacijas ir sumokėti palūkanas, gyventojams nieko daryti nereikės - pinigus jie atgaus tiesiogiai į savo sąskaitą banke, iš kurios ir pirko obligacijas.
Paaiškinimas, kaip veikia gynybos obligacijos:
„Jei gynybai nuspręsite paskolinti 100 eurų, per pusmetį uždirbsite 1 eurą, dar po pusmečio - antrą eurą. O jei obligacijų trukmė bus ilgesnė, Finansų ministerija pridės ir dar šiek tiek centų“.
Kuo daugiau pinigų išleisite obligacijoms, tuo didesnes palūkanas uždirbsite.
Politikų pozicija
Valdantieji politikai ragina gyventojus pirkti gynybos obligacijas ir taip padėti finansuoti krašto gynybą, tačiau patys asmeniškai elgiasi priešingai. Štai keletas politikų komentarų:
- Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius: „Aš nesu investavęs į gynybos obligacijas. Kol kas neturiu tiek laisvų pinigų investuoti, dažniausiai investuoju į savo šeimos gerbūvį ir pramogas.“
- Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas: „Pats nesu nusipirkęs gynybos obligacijų, bet projektas sveikintinas, koreguojamos, gerinamos sąlygos.“
- Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė: „Neturiu, šeimoje pasvarstysime, valstybės gynybą remiame, jei sprendimą priimtume, palaikytume.“
- Vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič: „Dar neturiu, bet jei pastiprins valstybės saugumą, atsparumą, pagalvosiu apie tai, įsigijimą.“
- Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas: „Kažkaip rimtai nebuvau apsvarstęs, reikia susidėlioti finansus, susiplanuoti, bet iniciatyvą vertinu teigiamai.“
- Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė: „Iki šiol nebandžiau, nebuvo, nesvarsčiau, bet dabar tikrai apie tai galvoju.“
- Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas: „Klausimas nebuvo labai aktualus praktiškai, bet su kiekvienu raginimu reikės pasistengti pažiūrėti.“
- Susisiekimo ministras Juras Taminskas: „Čia Finansų ministerijos tema.“
- Finansų viceministras D. Sadeckas: „Ne, neturiu įsigijęs, negalėčiau dėl darbo specifikos, kuruoju valstybės skolinimąsi, valstybės iždo veiklą, jų negalėčiau įsigyti, kad nebūtų tam tikro privačių ir viešųjų interesų derinimo pažeidimo.“
Opozicijos atstovams valdančiųjų politikų išsisukinėjimai kelia šypseną. Buvusi finansų ministrė, konservatorė Gintarė Skaistė teigė: „Man atrodo, įstatymas priimtas galioja visiems gyventojams vienodai, uždarbis galimas visiems gyventojams vienodai. Didelių lėšų neturiu, bet šiek tiek investavau į gynybos obligacijas išbandyti kaip sistema veikia ir motyvacija turėti gynybos obligacijų buvo pakankamai didelė“.
Visuomenės nuomonė
Daugybė pakalbintų lietuvių iš viso nežino, kas yra tos gynybos obligacijos, kurias vyriausybė platina jau beveik pusantrų metų, ir labai retas svarsto jų nusipirkti:
- „Nežinau, kas yra gynybos obligacijos.“
- „Neteko girdėti apie tokias obligacijas.“
- „Neaišku, ką duos gynybos obligacija.“
- „Neturiu prasmės jas pirkti, kam pirkti obligacijas?“
- „Ne, pinigų neturiu tam.“
- „Nieko aš neperku, man nereikia, nekariauju.“
- „Neįsivaizduoju, kaip studentui, pinigų visada trūksta.“
- „Niekas neapsaugos, investicijos neapsaugos.“
- „Prie krašto apsaugos prisidėti gerai būtų.“
Ekonomistas Algirdas Bartkus teigia, kad kad lietuviai susidomėtų gynybos obligacijomis, vyriausybė privalo surengti intensyvią rinkodaros kampaniją. O kol to nėra, esą obligacijoms lietuviai ir toliau liks abejingi.
„Jei nori veikiančios reklamos, reikia veikti per socialinius tinklus, nuomonės formuotojus, vlogerius, blogerius ir kitais kanalais, turi būti visas rinkodaros mechanizmas tinkamai parinktas“.
Obligacijų įsigijimo apimtys
Per beveik pusantrų metų nuo gynybos obligacijų platinimo pradžios, lietuviai jų iš viso įsigijo už 240 mln. eurų: gyventojai vidutiniškai po 15 tūkst. eurų, o verslo įmonės po 400 tūkst. eurų.
Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa įvardijo prioritetus, kuriems bus skirtos lėšos: „Prioritetas - Vokietijos brigada, oro gynybai irgi keli šimtai eurų, Baltijos gynybos linija, stiprinimas karinio mobilumo, anti droninių pajėgumų“.
tags: #vyriausybes #turto #naikinimas