Ar privaloma registruotis savivaldybėje turint butą Lietuvoje?

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra svarbus procesas Lietuvoje. Panagrinėkime, ar reikia registruotis į butą, jei esate jo savininkas, ir išsamiau aptarkime šį klausimą.

Gyvenamosios vietos deklaravimo svarba

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties. Ir tai ne tik formalumas, bet ir teisiškai reikšmingas veiksmas, turintis įtakos įvairioms sritims, tokioms kaip: socialinės išmokos, rinkimų teisė ir kt.

Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos. Deklaruoti savo gyvenamąją vietą būtina persikėlus į kitą būstą, pakeitus miestą, grįžus iš svetur, bei visais kitais atvejais.

Kas privalo deklaruoti gyvenamąją vietą?

• Lietuvos Respublikos piliečiai, gimę ir gyvenantys Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 183 dienoms per metus ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
• Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
• Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
• Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai.
• Nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais, įtėviais, globėjais (rūpintojais) arba kitais atstovais teisės aktų nustatyta tvarka ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo.

Socialinių išmokų ir paslaugų gavimas

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra būtinas norint gauti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, motinystės išmokas, vaiko pinigus, socialines pašalpas ir kt.

Kaip deklaruoti gyvenamąją vietą?

Gyvenamąją vietą deklaruoti galima internetu per e. Gyvenamąją vietą deklaruoti reikia per 30 dienų nuo faktinio atvykimo į naująją gyvenamąją vietą.

Asmuo, deklaruojantis gyvenamąją vietą, nustatytos formos deklaraciją ir reikiamus dokumentus pateikia tiesiogiai atvykęs į deklaravimo įstaigą arba elektroniniu būdu. Jei teikiant deklaraciją reikalingas savininko (bendraturčio) sutikimas, jis (jie) taip pat turi turėti galimybę elektroniniu būdu patvirtinti savo tapatybę ir sutikimą.

Jeigu asmuo dėl objektyvių priežasčių negali pats atvykti į deklaravimo įstaigą, klausimą dėl tokio asmens deklaracijos priėmimo, deklaravimo įstaigos darbuotojui nuvykstant į šio asmens gyvenamąją vietą, sprendžia deklaravimo įstaigos vadovas.

Jei deklaruojantis gyvenamąją vietą asmuo nėra patalpos savininkas (bendraturtis), savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas taip pat elektroniniu būdu.

Kaip sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą?

Paprastas būdas sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą yra prisijungus prie Registrų centro savitarnos, horizontalioje menių juostoje pasirinkti Gyventojų registras, tuomet vertikalioje meniu juostoje pasirinkti Susipažinimas su savo duomenimis Gyventojų registre ir paspausti mygtuką Susipažinti.

Daugiau informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą galima rasti Registrų centro interneto svetainėje.

Jeigu norite papildomos informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą, registrų centro puslapyje yra išsami klausimų ir atsakymų lentelė, susijusi su gyvenamosios vietos deklaravimu.

Nuomininko teisė deklaruoti gyvenamąją vietą

Taip, nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute. Nurodytu dokumentu, patvirtinančiu asmens teisę gyventi patalpoje, yra laikomas ne tik patalpos savininko sutikimas, bet ir patalpų nuomos sutartis.

Nuomininkas taip pat turi teisę paprasta rašytine forma sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įregistruoti nekilnojamojo turto registre be atskiro buto savininko sutikimo. Ir nors sutikimo nereikia, tikriausiai neetiška būtų nepranešti savininkui, kad ketinate deklaruotis jo būste, todėl visais atvejais rekomenduojama būsto savininkui pranešti.

Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tikslinimas ir naikinimas

Deklaravimo duomenys tikslinami ar keičiami, jeigu:

• Gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti ar pakeisti neteisingus jo (ir (ar) kartu gyvenančių jo šeimos narių) deklaravimo duomenis.
• Gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti ar pakeisti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens (asmenų) neteisingus deklaravimo duomenis.
• Pasikeitus pastato, buto, patalpos numeriui, gatvės, gyvenamosios vietovės ar teritorijos administracinio vieneto pavadinimui.
• Yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų keitimo, ištaisymo ar atstatymo.

Deklaravimo duomenys naikinami, jeigu:

• Gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.
• Panaikintas užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje.
• Atsisakyta išduoti užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
• Pasibaigė užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimas arba Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės galiojimo laikas.
• Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatytais pagrindais asmuo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės ir per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įsigaliojimo dienos nepateikė prašymo dėl dokumento, patvirtinančio ar suteikiančio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, išdavimo.
• Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, jų šeimos nariai neteko teisės gyventi Lietuvos Respublikoje.
• Yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo.

Gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaita

Į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų (GVNA) apskaitą gali būti įtraukiamas gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nedeklaravęs asmuo, kuris tos savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise neturi patalpos ar pastato, ar kitos teisės naudotis patalpa ar pastatu ir kuris dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena.

Dėl įtraukimo į GVNA apskaitą asmuo turi kreiptis į tą seniūniją, kurios teritorijoje gyvena.

Prašymas įtraukti į GVNA apskaitą pateikiamas seniūnijai, kurios teritorijoje asmuo gyvena. Į GVNA apskaitą asmenys įtraukiami jiems tiesiogiai atvykus į seniūniją.

Sprendimą dėl prašymo įtraukti į GVNA apskaitą priėmimo sprendžia deklaravimo įstaigos vadovas.

Buto pardavimas ir registruoti asmenys

Jeigu esate vienintelis buto savininkas, parduoti butą galite be jokių apribojimų, nepaisant to, kad jame yra registruoti ir kiti asmenys. Apribojimas galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jei pats savininkas, kurio vardu yra įregistruotas butas, turėtų savo nepilnamečių vaikų.

Asmenys, kurie yra registruoti bute, turėtų išsikraustyti, nes turtą valdys naujas savininkas ir jokių teisių gyventi tame bute registruoti asmenys neturės.

Svarbu atskirti gyvenamosios vietos deklaravimą nuo nuosavybės teisės. Gyvenamosios vietos deklaravimas yra tik faktas, kad asmuo tam tikroje vietoje gyvena, tačiau tai nesuteikia jam nuosavybės teisių į tą būstą.

Kada savininkas gali iškeldinti asmenį?

Savininkas turi teisę iškeldinti asmenį iš savo būsto, tačiau tai turi būti daroma teisėtai. Iškeldinimo sąlygos priklauso nuo to, kokiu pagrindu asmuo gyvena būste: nuomos sutartis, panaudos sutartis ar kitas susitarimas.

Nuomos sutartis

Jei tarp savininko ir gyventojo yra sudaryta nuomos sutartis, iškeldinimo sąlygos nurodytos šioje sutartyje. Sutartis gali būti nutraukta, jei nuomininkas nevykdo savo įsipareigojimų, pavyzdžiui, nemoka nuomos mokesčio, gadina turtą ar pažeidžia kitas sutarties sąlygas.

Panaudos sutartis

Panaudos sutartis yra susitarimas, kai savininkas leidžia asmeniui neatlygintinai naudotis savo būstu. Jei tokia sutartis yra sudaryta, savininkas gali ją nutraukti įspėjęs gyventoją prieš tam tikrą laiką.

Kiti atvejai

Jei asmuo gyvena būste be jokio teisinio pagrindo (pvz., neteisėtai įsibrovė), savininkas turi teisę kreiptis į policiją ir reikalauti, kad asmuo būtų iškeldintas. Tačiau savavališki veiksmai, tokie kaip spynos pakeitimas ar jėgos naudojimas, yra neteisėti.

Kaip išdeklaruoti asmenį iš būsto?

Jei asmuo yra tik deklaravęs gyvenamąją vietą, bet negyvena būste, savininkas gali kreiptis į seniūniją su prašymu panaikinti deklaravimo duomenis. Seniūnija gali paprašyti pateikti įrodymus, kad asmuo negyvena nurodytu adresu (pvz., kaimynų liudijimus). Jei seniūnija atsisako išdeklaruoti asmenį, savininkas gali kreiptis į teismą.

Teismo procesas

Jei savininkas ir asmuo nesutaria dėl iškeldinimo, ginčas gali būti sprendžiamas teisme. Teismas įvertins visas aplinkybes, įskaitant nuomos sutarties sąlygas, asmens socialinę padėtį ir kitus svarbius faktus. Svarbu atsiminti, kad savavališki veiksmai iškeldinant asmenį gali užtraukti administracinę ar net baudžiamąją atsakomybę.

Patarimai, kaip išvengti konfliktų

• Sudarykite raštišką nuomos ar panaudos sutartį, kurioje aiškiai nurodykite šalių teises ir pareigas.
• Laikykitės sutarties sąlygų ir venkite pažeidimų.
• Jei kyla nesutarimų, stenkitės juos spręsti taikiai, ieškodami abiem pusėms priimtino sprendimo.
• Jei nepavyksta susitarti, kreipkitės į teisininką ar mediatorių.

Situacijos pavyzdžiai ir sprendimai

Žemiau pateikiama lentelė su dažniausiai pasitaikančiomis situacijomis ir galimais sprendimais:

Svarbu! Ši informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija.

Esminiai dalykai, kuriuos reikia žinoti prieš buto pirkimą

• Jūsų finansinių galimybių bei poreikių išsiaiškinimas.
• Naujo jūsų turto paieška bei jūsų senojo turo pardavimas.
• Nekilnojamojo turto vertinimas.
• Paskolos - kredito gavimas.
• Sandoris.
• Jūsų naujo būsto įregistravimas.

Klausimai apie būsto būklę

Jei atvykus į apžiūrą ir vizualiai įvertinus būstą, jis palieka teigiamą įspūdį - pereikite prie detalių klausimų apie jo būklę. Turėkite omenyje, jog Jums teks čia gyventi ir esant prastai tam tikrų būsto elementų būklei, būtent Jūs turėsite gaišti laiką bei finansus jų eliminavimui. Tad kuo daugiau išsiaiškinsite prieš perkant būstą, tuo detaliau galėsite įvertinti pastangas, kurių iš Jūsų jis pareikalaus ateityje.

Klausimynas renkantis jau įrengtą būstą:

• Kokia vamzdyno, šiluminio mazgo, stogo būklė?
• Ar būstas parduodamas su esamais baldais ir įranga?
• Jei baldai ir įranga nereikalingi, ar esami savininkai gali būstą ištuštinti?
• Kokia vidutinė suma mokama už mokesčius šalčiausiais žiemos mėnesiais?
• Kokia vidutinė kambarių temperatūra žiemos mėnesiais?
• Ar numatoma esminių pokyčių bute ar kaimynystėje?
• Ar nėra pelėsio?

Klausimynas renkantis būstą su daline apdaila:

• Ar yra galimybė koreguoti būsto išplanavimą?
• Ar statytojas gali užbaigti apdailos darbus pagal pirkėjo poreikius?
• Ar būstas tinkamai apšiltintas?
• Ar yra garso izoliacija?
• Kokiu principu būstas šildomas ir kokios planuojamos išlaidos už komunalinius mokesčius?
• Ar iki būsto atvestos visos būtiniausios komunikacijos (vanduo, nuotekų sistema)?
• Kiek lauko teritorijos bus privati pirkėjo nuosavybė, o kiek reikės dalintis su bendrasavininkais (kaimynais)?

Klausimai apie dokumentus ir sandorio eigą

Įvertinus, jog būsto vieta, įrengimas, interjeras ir būklė atitinka pirkėjo lūkesčius, laikas pereiti prie sandorio eigos aptarimo. Šiame etape esminis Jūsų tikslas yra išsiaiškinti per kokį laikotarpį galėsite įsikelti į savo naują butą.

Klausimynas sandorio eigai aptarti:

• Per kiek laiko bus paruošti pardavimui būtini dokumentai?
• Kaip bus dalijamos notarinės išlaidos?
• Ar yra bendrasavininkų, įsiskolinimų, arešto ar kitų veiksnių, galinčių apsunkinti ar prailginti būsto pardavimo eigą?
• Per kokį terminą senieji savininkai apleis jau įsigytą būstą?

Kuo daugiau atsakymų dabar, tuo mažiau klausimų ateityje. Būstas yra vienas rimčiausių pirkinių, kokį žmogus įsigija per visą savo gyvenimą. Tad siekiant, jog jis džiugintų dar keletą dešimtmečių į priekį, prieš perkant būstą svarbu gauti atsakymus į kuo daugiau reikšmingų klausimų. Jei būsite kantrūs ir dėmesingi detalėms, niekada nesigailėsite atlikta investicija.

tags: #ar #turint #buta #reikia #prisiregistruoti #to