Valdovų Rūmų Rekonstrukcijos Istorija: Nuo Idėjos Iki Įgyvendinimo

Šiame straipsnyje apžvelgsime Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų komplekso atkūrimo projektą, jo raidą ir ypatumus.

Valdovų Rūmų Atkūrimo Idėjos Pradžia

Praeito amžiaus devintame dešimtmetyje, Vilniuje pastačius naujus Pionierių ir moksleivių rūmus, esamas XIX a. pastatas Gedimino kalno papėdėje, kuriame keturis dešimtmečius veikė Pionierių rūmai, numatyta pritaikyti numatomam steigti Tautų draugystės muziejui. Tuo metu, vadovaujantis Kultūros paminklų apsaugos įstatymu, poįstatyminiais aktais ir jau nusistovėjusia praktika, klasicizmo ir istorizmo laikmečio pastato kapitalinio remonto ir pritaikymo naujai funkcijai projektavimo darbus buvo galima pradėti tik atlikus kompleksinius mokslinius tyrimus.

XIX a. pastatas, t. y. numatomi į Tautų draugystės muziejų rekonstruoti Pionierių rūmai, buvo pastatyti pilių teritorijoje, nugriovus Žemutinės pilies reprezentacinius rūmus. Pradėjus natūros tyrimus išaiškėjo, kad tiriamojo pastato dalis rūsių išlikę iš Žemutinės pilies užstatymo, jie tęsiasi ir už tiriamojo pastato ribų. Senųjų mūrų fragmentai, apardyti ir aptašyti, inkorporuoti į XIX a. pastato pirmojo aukšto sienas, o ir mūrijant naujas sienas pakartotinai naudotos nuardytų pilies statinių plytos.

Tapo akivaizdu, kad XVIII-XIX a. riboje nugriautos Žemutinės pilies mūrų atskiri fragmentai išliko net ir virš dabartinio žemės paviršiaus, o kelių metrų storio griuvenų ir kultūrinis sluoksnis slepia gausias LDK laikų pilių mūrinio bei ankstesnio medinio užstatymo liekanas, begalę archeologijos radinių. Nauji duomenys ne tik papildė turimas istorijos žinias, bet ir vertė keisti iki tol formuotą požiūrį į LDK laikų karaliaus dvaro buitį, kultūrinę aplinką. Tyrimai buvo plečiami, ryškėjo atskirų laikotarpių pilies skirtingos konfigūracijos užstatymas.

Prasidėjus sąjūdžiui, Tautų draugystės muziejaus mintis tapo nebeaktuali, pradėjo plisti Žemutinės pilies Valdovų rūmų atkūrimo idėja.

Valdovų Rūmų Atkūrimo Būtinybė

LDK Valdovų rūmų atkūrimo idėja susilaukė daug šalininkų ir priešininkų. Virė karštos diskusijos. Laikinas rūmų liekanų uždengimas negalėjo jų apsaugoti nuo temperatūros svyravimų, grunto drėgmės, atviri istoriniai mūrai iro, trupėjo. Jų išsaugojimui buvo būtina sukurti reikiamą mikroklimatą, t. y. turi atsirasti statinys, statinys istorinėje pilių teritorijoje.

Buvo konstatuota, kad Valdovų rūmų atkūrimas - tinkamiausias būdas išsaugoti ir eksponuoti surastas rūmų liekanas. Gryninant atkūrimo idėją, buvo rengtos įvairios programos, atkūrimo koncepcijos konkursas (1994 m.), suformuluoti pagrindiniai paminklosaugos ir funkciniai reikalavimai. Tęsiami archeologijos ir architektūros tyrimai atskleidė daug papildomų žinių.

Atkūrimo Koncepcija ir Principai

Apsisprendus dėl atkūrimo metodikos, 2000-2001 m. Projekto koordinatorius Audronis Katilius, priminė, kad specialistai, profesionalai ir visuomenė nesutarė dėl Valdovų rūmų ateities. Vieni teigė, kad turi būti pastatytas šiuolaikiškas statinys-gaubtas, sudarantis sąlygas išsaugoti ir kaip muziejines vertybes eksponuoti išlikusias autentiškas liekanas.

Buvo pasirinktas trečiasis, kiek kompromisinis variantas: projektuojamas buvusių rūmų pavidalo statinys-gaubtas, atliekantis apsaugines ir autento eksponavimo funkcijas, vaizdžiai atskiriantis išlikusį originalą nuo naujos statybos - buvusių rūmų iliustracijos - ir užpildantis tuštumą Žemutinės pilies centrinėje vietoje.

Pagrindinis projekto tikslas buvo nemažas iššūkis projektuotojams ir rangovams: išsaugant autentiškumą, remiantis archeologiniais, architektūriniais ir ikonografiniais šaltiniais, išsaugoti ir eksponuoti Valdovų rūmų liekanas, o pastatą pritaikyti reprezentacijai, muziejaus ir edukacinei veiklai.

Remdamasis aukščiau minėtais dokumentais, tarptautinėmis paveldosaugos nuostatomis, eilę metų vykusiais Valdovų rūmų atkūrimo bylos svarstymais ir diskusijomis, savo ir kaimyninių kraštų paminklosaugos ir paminklotvarkos patirtimi, jos kritiniu vertinimu, atsižvelgdamas į Rūmų atkūrimo akto išskirtinumą, projektuotojų autorinis kolektyvas vadovavosi sekančiais principais:

• Valdovų rūmų, kaip prarastos grandies Žemutinės pilies urbanistinėje ir tūrinėje struktūroje, atkūrimas.
• Įvairių laikotarpių autentiškų grindinių ir mūrų liekanų išsaugojimas, ir maksimalus eksponavimas.
• Konstrukcinio rūmų sprendimo pajungimas maksimaliam autento išsaugojimui, eksponavimui ir atkurtosios rūmų dalies atskyrimui nuo autentiškosios.
• Erdvinės ir planinės rūmų struktūros atkūrimas pagal natūros tyrimą rezultatus, istorines žinias, analogus, naujajame tūryje atkuriant istoriniam rūmų statybos laikotarpiui būdingas erdves. Dalies rūmų patalpų hipotetinių istorinių interjerų atkūrimas, atspindint atkūrimo laikmetį.
• Iš ikonografinės medžiagos žinomą, pagrįstą radiniais, išorės fasadų ir tūrių atkūrimas, fasaduose įkomponuojant archeologinių tyrimų metu surastų įvairių architektūrinių elementų fragmentus.
• Fasadų atkūrimas neturint ikonografinės medžiagos, remiantis išlikusios planinės sistemos studijomis, analogais ir natūros tyrimų medžiaga. (Ši fasadų architektūrinė išraiška turi skirtis nuo fasadų žinomų iš ikonografijos).
• Pastato dalių, papildančių istorinių rūmų tūrį komponavimas ir sprendimas šiuolaikinėmis architektūros išraiškos priemonėmis (nebuvusių atkuriamo renesansinio pastato ribose, nenaudotų Rūmų gyvavimo laikotarpiu, šiuo metu pritaikomą utilitarioms paskirtims).

Projekto Įgyvendinimas

Suprojektuotas ir vykdomas Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų atkūrimo pirmas etapas. Rūmų atkūrimo Pirmasis etapas numatytas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1235: techninis rūmų atkūrimo ir pritaikymo pirmos eilės darbų projektas (liekanų konservavimas, pamatai ir pagrindai) - 2002 metų I ketvirtis.

Šiame etape numatyta objektuose 01 ir 02 (rūmų pietinis ir dalis vakarinio bei rytinio korpusų) įrengti gręžtinius polius pamatus, gelžbetonines sijas ir rūmus, laikančius rūsio perdangą ir virš pirmojo aukšto surišančią perdangą - standų diską. Taip pat suprojektuotas lauko inžinerinių tinklų kolektorius, iškeliami per statybvietę einantys inžineriniai tinklai.

Valdovų rūmų architektūra

Pastato architektūra grindžiama Pilių tyrimo centro "Lietuvos pilys" atliktais tyrimais ir jų pagrindu parengta retrospektyva. Tyrimai tęsiami. Retrospektyva tikslinama.

Erdvių Skirstymas Atkūrimo Principai

Remiantis kompleksinių tyrimų duomenimis, rekomendaciniais ir direktyviniais dokumentais pagal buvusių patalpų erdvių atkūrimo principus atkuriamų planinų erdvinę struktūrą galima suskirstyti į zonas:

1. Autentiškos, išlikę buvusios patalpų erdvės.(Patalpų erdvės, apribotos išlikusiomis autentiškomis atitvarinėmis konstrukcijomis)
2. Autentiškos patalpų erdvės, remiantis natūros tyrimais restauruotos, papildant trūkstamais konstruktyvais. (Patalpų erdvės, apribotos atitvarinėmis konstrukcijomis, išlikusiomis autentiškomis ir naujomis, atkurtomis remiantis natūros tyrimų išvadomis)
3. Atkuriamos patalpų erdvės, artimos galėjusioms būti -- hipotetinės (Patalpų erdvės, atkurtos remiantis kompleksinių tyrimų išvadomis (radinių analize, istoriografija, ikonografija, analogais))
   • Patalpos atkuriamos siekiant sukurti tam tikro istorijos laikmečio aplinkos tikroviškumo įspūdį - pagrįsta kompleksinių tyrimų išvadomis hipotezę
   • Patalpų erdvės atkuriamos dalinai, vengiama istorinio tikroviškumo įspūdžio - pagrindimui nepakanka kompleksinių tyrimų duomenų - "pilotažinė" hipotezė
4. Buvusios patalpų erdvės sąlyginai atžymimos, jų neatkuriant (Patalpų erdvės neapribotos atitvarinėmis konstrukcijomis. Buvusią patalpos erdvę galima įsivaizduoti iš eksponuojamų autentiškų liekanų ir jų papildymo sąlyginiais šiuolaikiniais architektūros ar konstrukcijų elementais)
5. Buvusios patalpų erdvės neatkuriamos (Prioritetas skirtas rūmų egzistavimo įvairių laikotarpių liekanų eksponavimui, kažkurio laikotarpio buvusių erdvių atkūrimas prieštarautų paminklosauginiams rekomendaciniams ir nurodantiems dokumentams. Formuojama šiuolaikinė erdvė, skirta įvairių laikotarpių rūmų liekanų eksponavimui ir panaudojama šiuolaikinei funkcijai.)
6. Patalpų erdvės, kuriamos pritaikant rūmus šiuolaikinei funkcijai
   • Erdvės, nefunkcionavę rūmų istorinėje būtyje. Rūmų egzistavimo įvairių laikotarpių liekanų eksponavimui, šiuolaikinei funkcijai, jos techniniam aptarnavimui skirtos patalpos, įrengiamos atkuriamo buvusių rūmų tūrio pastogėse, priestatuose už buvusių rūmų tūrio ribų, virš ir žemiau žemės paviršiaus.
   • Buvusios rūmų erdvės, transformuojamos pritaikant šiuolaikinei funkcijai

Valdovų Rūmų Projekto Dalyviai

Šiame projekte dalyvavo daug įvairių organizacijų ir specialistų. Žemiau pateikiama lentelė su pagrindiniais projekto dalyviais:

Įvairios programos, atkūrimo koncepcijos konkursas, visuomenės grupių diskusijos, kritikų nuogąstavimai ir įvairūs pažadai - kone 30 metų užsitęsusi Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų atkūrimo istorija oficialiai užbaigta.

tags: #vyriausybes #pastatas #rumai #renovacija