Užkrečiamosios ligos - tai tokios ligos, kuriomis užsikrečiama tiesiogiai nuo kitų organizmų (sergančiųjų arba ligos nešiotojų), kartais - nuo užkrėstų daiktų arba išskyrų.
Užkrečiamosios ligos skirstomos pagal sukėlėjus:
- Virusines ligas (pvz., gripą, vėjaraupius) sukelia virusai. Nuo jų padeda apsisaugoti skiepai.
- Bakterines ligas (pvz., tuberkuliozę, dizenteriją) sukelia bakterijos.
- Grybelines ligas (pvz., kerpligę, nagų grybelį) sukelia grybeliai.
- Didelė užkrečiamųjų ligų grupė - parazitinės ligos. Jas sukelia įvairūs žmoguje parazituojantys organizmai.

Rankų higiena - svarbiausia prevencijos priemonė
„Vienintelė patikima infekcijų prevencijos priemonė - plauti, plauti ir dar kartą plauti rankas“, - įsitikinusi Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vidaus ligų gydytoja Milda Seibutienė.
Gydymas neįsivaizduojamas be mediko rankų prisilietimo. „Rankos yra labiausiai mikroorganizmais užteršta mūsų kūno dalis, dėmesys jų higienai privalo būti ypatingas. Tinkamas rankų plovimas gali užkirsti kelią mikroorganizmų plitimui“, - sako slaugytoja N. Gaižauskienė.
Mokslininkai seniai nustatė, kad rankų odos raukšlėse, po nagais kaupiasi ir dauginasi įvairūs mikroorganizmai. Ant rankų jie gyvena po keletą valandų, todėl lengvai gali tapti užkrečiamųjų ligų priežastimi. Kad ir kokiame, atrodo, švariame pasaulyje gyventume, nešvarių rankų ligos neišnyksta - grybelis, parazitų kiaušinėliai, bakterinė dizenterija, hepatitas A, virusinės žarnyno infekcijos, sukeltos rotaviruso, noroviruso.
„Rankomis gali būti pernešami ir oro lašeliniu būdu plintančių ligų sukėlėjai - gripas, raudonukė, skarlatina, vėjaraupiai“, - sako gydytoja M. Seibutienė ir priduria, kad pasaulinė statistika kelia susirūpinimą - per metus nuo žarnyno infekcijų miršta apie 2 milijonus žmonių. Šių infekcijų būtų galima išvengti, jei būtų laikomasi higienos taisyklių.
Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad rankų plovimas su muilu yra vienas pigiausių ir efektyviausių būdų apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų sukėlėjų. Mokslininkai tikina: jei tinkamai plauname rankas su muilu, nuo jų pašaliname 90 procentų žmogui pavojingų bakterijų ir virusų.
Rankas būtina nusiplauti prieš ir pasinaudojus tualetu, prieš valgį, prieš ir po maisto gaminimo, ypač jei prisiliečiame prie žalios mėsos ar žuvies, taip pat prieš ir pakeitus vaiko vystyklus, grįžus iš kiemo, daržo, sodo, parduotuvės, pasinaudojus visuomeniniu transportu, pabendravus su sergančiu žmogumi.
„Net kai grįžtate iš parduotuvės ir iškraunate produktus ant stalo, viską sudėję į vietas stalą gerai nuvalykite dezinfekuojamąja priemone - takelis prie kasos yra viena labiausiai mikroorganizmais aplipusių vietų parduotuvėje, - sako slaugytoja N. Gaižauskienė.
Rankas geriausia nusausinkite popieriniu rankšluosčiu.

„Užkrečiamosios ligos egzistavo ir egzistuos - mikroorganizmai prisitaiko prie besikeičiančio pasaulio, tampa atsparūs plovikliams, muilui, netgi antibiotikams, tad vienintelis dalykas, ką tikrai galime daryti, norėdami apsaugoti save ir savo artimuosius, - kruopščiai plauti rankas“, - įsitikinusi Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vidaus ligų gydytoja M. Siekiant užtikrinti saugią aplinką tiek pacientams, sergantiems užkrečiamosiomis ligomis, tiek medicinos personalui ir visuomenei, būtina laikytis griežtų reikalavimų patalpoms, kuriose jie gydomi.
10 rankų plovimo žingsnių (trumpoji versija) – higienos įpročiai vaikams
Patalpų reikalavimai ir dezinfekcija
Siekiant užtikrinti saugią aplinką tiek pacientams, sergantiems užkrečiamosiomis ligomis, tiek medicinos personalui ir visuomenei, būtina laikytis griežtų reikalavimų patalpoms, kuriose jie gydomi. Šie reikalavimai apima ventiliacijos, oro valymo, patalpų išdėstymo ir higienos priemones.
Dezinfekcija - svarbi priemonė kovojant su užkrečiamosiomis ligomis.
Koronaviruso situacija Lietuvoje (2020 m.)
Pažvelkime į situaciją Lietuvoje 2020 metais, kai pasaulį apėmė koronaviruso pandemija. Ši situacija parodė, kaip svarbu yra tinkamai pasiruošti užkrečiamųjų ligų protrūkiams ir užtikrinti tinkamas sąlygas pacientų gydymui.
Kovo 11 dieną Vyriausybėje įvyko trumpoji spaudos konferencija, kurios metu buvo pateikta daugiau informacijos žiniasklaidai ir visuomenei. Pasak pranešimo, du nauji koronaviruso atvejai patvirtinti antradienį 22 val.
Šiuo metu Lietuvoje stebimi daugiau kaip 5,5 tūkst. žmonių. Antradienį ištirti 15 mėginių. Dėl koronaviruso Užsienio reikalų ministerija (URM) antradienį atnaujino kelionių rekomendacijas - siūloma atsisakyti kelionių į Ispaniją, Prancūziją, Vokietiją bei visą Italiją.
Koronavirusu pasaulyje užsikrėtė per 116 tūkst. žmonių, per 4 tūkst. mirė. Daugiausiai žmonių užsikrėtė Kinijoje, per 80 tūkst. gyventojų, antroje vietoje pagal užsikrėtusių skaičių yra Italija su daugiau kaip 9 tūkst.
Siekiant suvaldyti koronaviruso grėsmes, Vyriausybė vasario 26 dieną paskelbė ekstremalią situaciją. Tą pačią dieną iš Vyriausybės rezervo skirta 150 tūkst. eurų. Koronaviruso prevencijai iš valstybės rezervo Vyriausybė kovo 10 dieną skyrė 1,24 mln. eurų. Šios lėšos skiriamos SAM asmeninėms apsaugos priemonėms - respiratoriams (80 tūkst. vienetų), rankų dezinfekavimo priemonėms (100 tūkst. vienetų) ir kitoms priemonėms.
Asmeninės apsaugos priemonės - svarbi koronaviruso prevencijos dalis.
Koronaviruso situacija pasaulyje 2020 m. (Duomenys)
| Šalis | Užsikrėtusiųjų skaičius | Mirčių skaičius |
|---|---|---|
| Kinija | >80,000 | ... |
| Italija | >9,000 | ... |
| Pasaulis | >116,000 | >4,000 |
Pneumonija (Plaučių uždegimas)
1. Tai plaučių uždegimas, kurį sukelia aplinkoje esančios bakterijos ir virusai.
2. Hospitalinė pneumonija. Dažnesnė sunkiems ligoniams, kuriems taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
3. Tai plaučių uždegimo rūšis, kai ligą sukelia į kvėpavimo takus patekę gėrimai, maistas, skrandžio turinys vemiant, tulžis.
Tikimybė susirgti plaučių uždegimu priklauso ne tik nuo mikroorganizmo, bet ir nuo žmogaus organizmo gynybinių ypatybių, aplinkos. Mikoplazmos sukelto plaučių uždegimo požymiai silpnesni, tačiau uždegimas labai išplinta.
Sveikiems žmonėms pneumonija kartais sunkiai pastebima ir praeina savaime per 2-3 savaites. Plaučių uždegimą turi gydyti gydytojas! Niekada nesigydykite patys.
Gydytojas parinks tinkamą gydymą atsižvelgdamas į jūsų ligos eigą, simptomus, amžių, imuniteto būklę, kitas ligas ir rizikos veiksnius. Svarbiausi pneumonijos gydymo komponentai - antibiotikų terapija, deguonies terapija (kai yra kvėpavimo nepakankamumas), pakankami skysčių kiekiai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, esant aukštai temperatūrai ar krūtinės skausmui.
Gydyti plaučių updegimą reikia pradėti kuo greičiau. Jei įmanoma prieš tai paimamas skreplių pasėlis, o esant sunkiai ligonio būklei ir kraujo pasėlis bei nustatomas jautrumas antibiotikams. Kai plaučių uždegimas nesunkus, gydytojas skirs geriamuosius vaistus, o jei sunkus ar gresia komplikacijos, iš pradžių gali tekti antibiotikus švirkšti į raumenis ar veną.
Dažniausiai skiriamas vienas antibiotikas, tačiau sunkiam plaučių uždegimui gydyti gali būti skiriami antibiotikų deriniai. Esant sunkiai ligonio būklei, abipusiam plaučių uždegimui, sunkioms kitoms ligoms, gresiant komplikacijoms reikalingas gydymas ligoninėje.
Dažniausiai skiriami penicilino, cefalosporinų, makrolidų grupės ar kiti antibiotikai. Be antibiotikų gali būti skiriami atsikosėjimą gerinantys (acetilcisteinas, ambroksolis, bromheksinas), temperatūrą mažinantys (paracetamolis) vaistai, vaistai nuo skausmo ir uždegimo (ibuprofenas, indometacinas, diklofenakas ir kiti). Gali būti reikalingas deguonis ar lašinės infuzijos ligoninėje gydomiems ligoniams.
Labai svarbu vartoti antibiotikus tiek laiko, kiek nurodė gydytojas. Nenutraukite vaistų, net jei pasijutote žymiai geriau.
tags: #patalpa #ligoniams #su #uzkreciamomis #ligomis #laikyti