Vakar LR Vyriausybė pritarė daug diskusijų keliančiam Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektui ir susijusių teisės aktų pakeitimų paketui.
Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtam Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektui bei kitų susijusių teisės aktų pakeitimų paketui, kuris numato turto civilinio konfiskavimo instituto, kaip neteisėto praturtėjimo prevencijos priemonės, įteisinimą. Lietuvoje iki šiol turto civilinio konfiskavimo instituto nebuvo.
„Tai svarbus žingsnis į priekį kovoje su korupcija. Užsienio valstybių patirtis rodo, kad siekiant kovoti su organizuotu, taip pat intelektualiuoju nusikalstamumu, tai yra vienas efektyviausių užkardymo būdų, kuris padėtų visuomenėje įtvirtinti ir principinę „nusikaltimai neapsimoka“ nuostatą. Visų pirma ši teisinė priemonė paveiktų kriminalinio pasaulio atstovus“, - sako vidaus reikalų ministras E. Misiūnas.
E. Šileikis.
Įstatymų projektais, kuriuos šiandien svarstė Vyriausybė (ir kurie, jai pritarus, būtų teikiami Seimui pavasario sesijos metu), siūloma įtvirtinti civilinio konfiskavimo institutą kaip neteisėto praturtėjimo prevencijos priemonę. Skamba gražiai, jei ne vienas „bet“: šią priemonę būtų galima taikyti net nesant teismo apkaltinamojo nuosprendžio. Užtektų, kad dėl asmens būtų vykę baudžiamieji procesai. VRM argumentuoja, kad tokia praktika taikoma kai kuriose užsienio valstybėse. „Asmenims priklausantis ir galimai neteisėtas turtas bus konfiskuotas tais atvejais, kai baudžiamasis procesas pasibaigs, pavyzdžiui, nesurinkus pakankamai asmens kaltę pagrindžiančių duomenų.
Pagrindiniai įstatymo projekto aspektai
Projekte siūloma nustatyti, kad turto civilinis konfiskavimas būtų taikomas kai turtas priklauso asmeniui, atitinkančiam bent vieną iš nustatytų požymių. Taip pat konfiskuoti turtą būtų galima, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 tūkst. Eur.
Projekte siūloma nustatyti, kad prieš pradedant turto civilinio konfiskavimo procesą turėtų būti atliekamas turto tyrimas. Iniciatyva pradėti turto tyrimą būtų patikėta ikiteisminio tyrimo institucijoms, sprendimą dėl turto tyrimo pradėjimo priimtų prokuroras, o patį turto tyrimą atliktų Vyriausybės įgaliotos institucijos.
Turto civilinio konfiskavimo procesas
Turto civilinio konfiskavimo procesas susidėtų iš dviejų etapų. Pirmiausia asmuo būtų įpareigojamas deklaruoti ir pagrįsti turimą turtą ir pajamas. Nesugebėjus to padaryti būtų kreipiamasi į teismą dėl turto, neproporcingo asmens pajamoms, konfiskavimo. Sprendimus dėl įpareigojimo deklaruoti ir pagrįsti turtą ir pajamas skyrimo asmeniui, dėl turto civilinio konfiskavimo, o prireikus, ir dėl turto arešto taikymo priimtų teismas. Į teismą dėl minėtų sprendimų turėtų kreiptis prokuroras.
Taip pat konfiskuoti turtą būtų galima, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100.000 Eur.
Kritika ir ginčai
Jau svarstymo ministerijose ir Vyriausybėje metu Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektas susilaukė daugybės ginčų ir pastabų.
Konservatorė Ingridą Šimonytė kalbėjo: „Neginčijant pačios minties ir idėjos, vis dėlto, reikėtų grąžinti Vyriausybei tobulinti tokius įstatymų projektus, kuriems teisininkai pateikė tiek daug ir tokių svarių priežasčių. Negalime dirbti tik kaip konvejeris ar sprinteris tų įstatymų, kuriuos diktuoja Vyriausybė, ypač kai jie susilaukia tokių rimtų teisinių pastabų.
Po to, kai 13-os balsų dauguma nuspręsta pritarti p. VRM idėja į neviltį varo ne tik verslo struktūras, bet ir prokuratūrą, teismus. Mat ketinama įteisinti nuostatą, kad konfiskuoti žmogaus turtą galima net ir...
Daugiausiai priekaištų pataisoms pareiškė verslo organizacijos - Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija ir kitos. „Nuo nekaltumo prezumpcijos pereinama prie kaltumo prezumpcijos: nebe teisėsaugos institucijos privalės įrodinėti kaltę, o asmuo turės įrodinėti, kad viską įsigijo teisėtai. Čia tas pats būtų, kaip sulaikius žmogų gatvėje be įrodymų apkaltini jį vagyste ir reikalauti, kad jis įrodytų, jog nevogė. Iniciatorių argumentas - sunku įrodyti neteisėtą praturtėjimą. Tačiau ir vagystę sunku įrodyti. Tai negi visus uždarysime, kurie nusikaltimo metu buvo netoli jos vietos, kad paskui jie įrodinėtų savo teisybę?“ - retoriškai klausė V.Sutkus.
Verslininkams kliūna ir ketinimas įpareigoti asmenis pateikti dokumentus, pagrindžiančius per 10 metų įsigytą turtą bei pajamas. „Kai kurios mažos, pavyzdžiui, individualios, įmonės tikrai nekaupia dokumentų 10 metų, ypač jei yra įsikūrusios mažose patalpose. Arba tos, kurios veikė, bet po to užsidarė, irgi ne visais atvejais išsaugo senus dokumentus. Jei valdžia sugalvoja naują įstatymą, turi pasakyti: visi turite 10 metų saugoti dokumentus. Ir kalbu ne tik apie verslą. Ir iš privataus asmens galima būtų konfiskuoti turtą, jei jis, pavyzdžiui, 10 metų nesaugojo laimingų loterijos bilietų. Keista ir tai, kad galėtų būti pareikalauta, jog pajamas pagrįstų ir šaltinis, iš kurio jūs, pavyzdžiui, gavote dovaną.
Parlamentaras, teisininkas Rimas Andrikis informavo, kad turto konfiskavimo variantas, esant įtarimams dėl neteisėto praturtėjimo Lietuvoje, svarstomas ne pirmą dešimtmetį: „Tačiau net kitose valstybėse, kuriose toks principas taikomas, nėra sutarimo, kaip tai turi būti įgyvendinama. Manau, kokį įstatymą bepriimtume, ypatingą reikšmę įgauna to įstatymo vykdymas. Prisiminkime nesenas prezidentės inciatyvas. O kokie rezultatai? Buvo kalbama, kad be jos teiktų įstatymų negalima gyventi. Pasirodo, ne tik galima gyventi, bet net, kad tų įstatymų kai kurios nuostatos prieštarauja Konstitucijai. O teisminė praktika parodė, kad iš šimtų neteisėto praturtėjimo bylų liko mažiau nei 50.
VRM nurodo, kad viena iš projekto rengimą paskatinusių priežasčių - nutraukti ikiteisminiai tyrimai ir priimti išteisinamieji nuosprendžiai dėl neteisėto praturtėjimo.
„Aš neabejoju siūlytojų gerais ketinimais, tačiau gerais ketinimais ir kelias į pragarą grįstas. Reikia įsiklausyti į nekaltumo prezumpciją, kuri ir taip yra labai pažeidžiama. Jei jau padarytas koks nors teisėsaugos žingsnis, dažnai žmogus dabar avansu pripažįstamas kaltu, nelaukiant teismo sprendimo. Tokių pavyzdžių - apstu. O VRM siūlymas yra dar vienas žingsnis nuvertinant nekaltumo prezumpcijos principą. Tokie dalykai leistini tik kai valstybė yra visiškai kritinės būklės.
Kaip policijos departamentai naudoja civilinį turto konfiskavimą milijardams surinkti
tags: #vyriausybe #pritare #turto #civilinio #konfiskavimo #istatymo