Pastaraisiais metais Lietuvoje skelbiama vis daugiau viešųjų architektūrinių konkursų, kuriuose idėjas pateikti gali tiek jauni, vos veiklą pradėję, tiek tarptautinėje erdvėje gerai žinomi architektai. Pasak ekspertų, šie konkursai pakėlė kokybės kartelę, ir nors nuo viešųjų pirkimų iki sėkmingo projektų įgyvendinimo - labai ilgas kelias, architektūrinių konkursų nauda - akivaizdi.
Pastato rekonstrukcija
Viešųjų pirkimų sąlygos ir problemos
Viešųjų pirkimų sąlygos įprastai suformuluojamos gana painiai, jose gausu formalumų. Ekspertas pažymi, kad pirkimų procedūros, taisyklės kai kur aprašytos pernelyg smulkmeniškai. Aprašant pagrindines viešųjų pirkimų sąlygas, reikėtų detalizuoti tik svarbiausią informaciją: konkurso terminus, darbų pateikimo būdus, konkursų dalyviams būtiną kvalifikaciją.
Dar viena aktuali problema - viešųjų pirkimų įstatymai pritaikyti pirkti ne intelektines paslaugas, o visiems pirkimams bendrai: „Manau, tai viena akivaizdžiausių problemų, nes Vakarų šalyse, turinčiose daugiau praktikos, intelektualioms paslaugoms taikomi kiek kiti įstatymai ir taisyklės.
Pagal dabar galiojančius teisės aktus architektūrinių konkursų vertinimo komisija turi aprašyti kiekvieną pateiktą projektą ir pagrįsti, kodėl jis atmetamas. Anot M. Pakalnio, kelis šimtus recenzijų per trumpą laiką parengti tiesiog neįmanoma: „Visiems reikia skirti tiek pat dėmesio, visus vienodai įvertinti, o rezultatas neatperka pastangų.
Viešuosiuose pirkimuose visi darbai reitinguojami, paskui išvedamas aritmetinis vidurkis. Anot A. Sasnausko, čia dažnai „sužaidžia“ žmogiškasis veiksnys, tad galutinis balas nebūtinai atspindi tikrąją situaciją: „Tarkime, vienam komisijos nariui kažkoks elementas nepatinka ir jis tą darbą įvertina žemiausiu balu, tad geri darbai atsiduria vidutinių kategorijoje.
Kaip rodo pastarųjų metų pavyzdžiai, ne visada pigiausias projektas yra geriausias. Sprendimas pirkti projektavimo paslaugas už mažiausią kainą - ydinga praktika. Pasak M. Pakalnio, nusipirkus prastą projektą, galiausiai pastatome ir prastą pastatą.
M. Pakalnis teigia, kad mažiausią kainą siūlantiems architektams dažnai pristinga ir elementarių žinių, kompetencijos, o pastato kaina gali neproporcingai išsipūsti: „Kai pasirenkami pigiausi projektai, projektuotojus tenka mokyti antro-trečio kurso dalykų: kas svarbu projektuojant statinį, kaip suprasti urbanistinę aplinką, kaip skaityti kontekstą ir t. t. O mes dar net nelendame į pastato vidų. Lygiai tas pačias problemas paskui fiksuotų statybų rangovai, patys užsakovai. Be to, labai pigiai suprojektuotas namas gali būti labai brangus - reikia pagalvoti ir apie tai.
Vėlgi viena iš galimybių - semtis patirties iš kitų šalių, kur, organizuojant architektūrinius konkursus ir atsižvelgus į rinką, nustatoma minimali kaina, kurią gali siūlyti pareiškėjai. „Žinoma, svarbu, kad kaina būtų logiška, adekvati. Pavyzdžiui, nurodžius, kad statinio projektui skiriama 5 proc. bendrosios sąmatos vertės, daugelis užsienio architektų konkurse net nedalyvautų“, - teigia A.
Konkursas yra labai geras įrankis besirenkant geriausius projektuotojus. Pagrindinis architektūrinių konkursų pranašumas - gaunama daug idėjų, tad galima išsirinkti patraukliausias.
„Kartu su architektūriniais konkursais gauname ir tos vietos analizę. Pateikti ir išanalizuoti įvairūs variantai, galima matyti, kas projektuojant konkretų objektą veikia, o kas - ne. Pavyzdžiui, gali būti pateikta gražių projektų, tačiau jie tiesiog netinkami tai vietai, tad iš karto atmetami“, - teigia architektas A.
Anot specialisto, architektūriniai konkursai - puiki galimybė užsakymų gauti ir jaunesniems, mažiau patirties sukaupusiems, bet itin gabiems architektams. Architektas kaip vieną iš viešųjų pirkimų pranašumų įvardija autorystės anonimiškumą iki paskelbiant konkurso nugalėtojus: „Nežinodami autorių, darbus vertiname vienaip, žinodami - jau kitaip. Anonimiškumas leidžia projektą įvertinti objektyviau.
Gerosios praktikos pavyzdžiai
Dar vienas iš nacionalinės reikšmės projektų - „Tautos namų“ konkursas - buvo organizuojamas kartu su Tarptautine architektų sąjunga pagal UNESCO patvirtintas konkursų organizavimo taisykles. Kaip vienas gerųjų pavyzdžių minimas ir pėsčiųjų tilto per Neries upę Vilniuje konkursas, surengtas bendradarbiaujant su Lietuvos architektų sąjunga.
Gana sėkmingai architektūriniai konkursai organizuojami ir kituose miestuose. Kaune 2018 m.
Architektūrinio konkurso maketas
Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai
Tiekėjams, dalyvaujantiems viešuosiuose pirkimuose, keliami tam tikri kvalifikacijos reikalavimai. Pateikiami dokumentai, įrodantys atitiktį šiems reikalavimams:
- Teistumas: Tiekėjas (fizinis asmuo) arba tiekėjo (juridinio asmens) vadovas neturi teistumo už tam tikras veikas.
- Nusikalstamas bankrotas: Tiekėjas neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo už nusikalstamą bankrotą.
- Bankroto byla: Tiekėjui nėra iškelta restruktūrizavimo, bankroto byla arba vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka.
- Mokesčių įsipareigojimai: Tiekėjas yra įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su mokesčių mokėjimu.
- Esminis sutarties pažeidimas: Tiekėjas nėra padaręs esminio pirkimo sutarties pažeidimo.
- Patirtis: Tiekėjas turi reikiamą patirtį atliekant perkamus darbus.
- Teisė vykdyti darbus: Tiekėjas turi teisę vykdyti elektros tinklo bandymo darbus.
- Relinės apsaugos sistemos: Tiekėjas turi teisę vykdyti elektros tinklo relinės apsaugos, automatikos ir valdymo sistemų eksploatavimo darbus.
- Transformatoriai: Tiekėjas turi būti sumontavęs ar suremontavęs bent vieną 35 kV arba 110 kV galios transformatorių.
- Teisė prekiauti: Tiekėjas turi teisę prekiauti 110/10 kV galios transformatoriais, 10 kV įtampos narveliais, RAA terminalais bei TSPĮ.
- Mechaninis gręžimas: Tiekėjas turi teisę atlikti mechaninį inžinerinių techninių gręžinių gręžimą.
- Melioracijos statiniai: Tiekėjas turi teisę verstis melioracijos statinių statyba.
- Pavojingos atliekos: Tiekėjas turi pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, suteikiančią teisę rinkti atliekas.
- Kvalifikacija ESO įrenginiuose: Tiekėjas turi reikiamą kvalifikaciją atlikti darbus ESO įrenginiuose.
- Statybos darbai: Tiekėjas yra vykdęs bendruosius statybos darbus negyvenamuosiuose pastatuose.
- Inžineriniai tinklai: Tiekėjas yra vykdęs bendruosius statybos darbus inžineriniuose tinkluose.
- Elektroninių ryšių infrastruktūra: Tiekėjas yra vykdęs bendruosius statybos darbus elektroninių ryšių infrastruktūroje.
- Susisiekimo komunikacijos: Tiekėjas yra vykdęs bendruosius statybos darbus susisiekimo komunikacijose.
Konkuravimas viešųjų pirkimų konkursuose Norvegijoje: kaip laimėti ir pasirašyti sutartį?
Įstatymų pakeitimai ir aktualijos
Aplinkos ministerija informuoja, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja svarbūs teisės aktų pakeitimai aplinkosaugos, statybų, žemės naudojimo, klimato politikos, atliekų tvarkymo, miškininkystės ir žuvininkystės srityse.
Pagal Statybos įstatymo pakeitimus, pranešant apie statybos pradžią, techninį darbo projektą ir statinio projekto ekspertizę bus galima teikti dalimis. Tai leis statybos darbus pradėti anksčiau, lygiagrečiai rengiant kitas projekto dalis.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja Žemės įstatymo ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatos, leisiančios be aukciono įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę didesniam skaičiui asmenų. Dalis lėšų už parduotus sklypus bus pervedama į Valstybės gynybos fondą.
2026 m. sausio 1 d. baigiasi Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo pereinamasis laikotarpis. Importuotojai turės ne tik teikti ataskaitas, bet ir mokėti už įvežamų prekių (geležies, plieno, cemento, aliuminio, trąšų, elektros ir vandenilio) gamybos metu išmestą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį.
Įsigalioja metinės 2026-2030 m. laikotarpio ŠESD mažinimo kvotos ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose: transportas, žemės ūkis, mažoji energetika ir pramonė, atliekų tvarkymas.
Įsigalioja Fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų reglamente nustatytas draudimas pradėti eksploatuoti vidutinės įtampos elektros skirstomuosius įrenginius su izoliavimo ar atskyrimo terpe, kuriuose naudojamos fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos (F-dujos) arba kurių veikimas priklauso nuo tokių dujų, skirtus pirminiam ir antriniam skirstymui iki 24 kV imtinai.
Nuo Naujųjų įsigaliojantys Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai leis atsisakyti perteklinių procedūrų ir aiškiau reglamentuos gamintojų bei importuotojų atsakomybę.
Įsigalioja naujos redakcijos aplinkos ministro įsakymas „Dėl Gamintojų ir importuotojų, kurie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia elektros ir elektroninę įrangą, pakuotes, padangas, užimamos rinkos dalies nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja Aplinkos monitoringo įstatymo pakeitimai, kuriais tikslinami reikalavimai laboratorijoms, atliekančioms aplinkos monitoringo matavimus.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji miško kirtimų apribojimai, tiesiogiai susiję su naujomis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 X skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis, taip pat įsigaliojančiomis nuo 2026 m. pradžios.
Centralizuotus viešuosius pirkimus vykdanti viešoji įstaiga CPO LT drastiškai sumažino „vieno tiekėjo“ dalyvavimą pirkimuose, kas yra viena iš svarbiausių sąlygų konkurencijos augimui.
Per pastaruosius dvejus metus daugiau nei dvigubai pagerintas „vieno tiekėjo“ rodiklis, t. y., nuo 22,7 proc. 2022-ais metais iki 10,6 proc.
2026-02-18 Klaipėdos miesto savivaldybė pasirašė rangos darbų sutartį, todėl jau artimiausiu metu Frydricho turgaus aikštė taps aktyvia statybų aikštele. Planuojama, kad šios strategiškai svarbios viešosios erdvės atnaujinimas truks 18 mėnesių. Projekto vertė siekia beveik 3,8 mln. eurų, o darbus įgyvendins UA.
2026-02-18 Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengtiems Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir jį lydinčių įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama aiškesnio, nuoseklesnio ir teisingesnio darbo santykių reglamentavimo.
2026-02-18 Aplinkos ministras pakeitė žaliųjų pirkimų tvarką ir atnaujino aplinkosaugos kriterijų taikymo taisykles. Pakeitimai įsigalios 2026 m. gegužės 11 d. ir turės tiesioginę įtaką viešiesiems pirkimams, įskaitant statybos, kelių infrastruktūros, projektavimo ir remonto sektorius.
2026-02-17 Teritorija tarp Seimas rūmų ir Geležinio Vilko gatvės ruošiasi esminiam pokyčiui - čia planuojamas Vilniaus kongresų centras, pretenduojantis tapti vienu svarbiausių konferencijų infrastruktūros objektų Centrinėje ir Rytų Europoje. Tarptautinis architektūrinis konkursas jau įsibėgėjęs, o architektų ...
2026-02-13 Aplinkos ministerija informuoja, kad iki 2027 m. vasario 13 d. pratęstas kvietimas teikti paraiškas dotacijoms šilumos siurbliams ir komfortiniams vėsintuvams įsigyti.
2026-02-13 Vėžaičių miestelio (Klaipėdos r. savivaldybė) centre esantis beveik šimtmetį skaičiuojantis pastatas netrukus pradės naują etapą. Prieš kelerius metus iš Turto banko perimtas ir ilgą laiką be aiškios ateities vizijos stovėjęs statinys šiandien tampa kryptingos Savivaldybės strategijos dalimi. Jame į...
2026-02-12 Lieka mažiau nei pusmetis Lietuvos verslui pasiruošti naujai Akcinių bendrovių įstatymo redakcijai. Liepą įsigaliosiantys pokyčiai yra aktualūs kas antrai šalyje veikiančiai įmonei - toms, kurių teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė.
2026-02-11 Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam Vyriausybės nutarimo pakeitimui, kuriuo detalizuojama nacionalinio plėtros banko (NPB) ILTE laikinai laisvų lėšų naudojimo tvarka ir nustatomi aiškūs principai fondų lėšų skyrimui NPB įstatiniam kapitalui didinti.
2026-02-11 Ilgamečiai stebėjimai rodo aiškią tendenciją - centralizuotai tiekiamos šilumos sąskaitos gyventojams kasmet didžiausios būna šalčiausiais žiemos mėnesiais, sausį ir vasarį. Šiuo laikotarpiu smarkiai išauga šilumos energijos poreikis patalpoms šildyti, todėl net ir esant panašioms šilumos kainoms ga...
2026-02-10 Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia daugiabučių namų gyventojus apsispręsti ir pasinaudoti valstybės parama pastatų atnaujinimui. Šiuo metu galiojančiam kvietimui skirta 165 mln. eurų, tačiau dar likę 32 mln. eurų nepanaudotų lėšų.
2026-02-09 KTU profesorius Rytis Maskeliūnas ir startuolis „Matomai AI" kartu sukūrė inovatyvią technologiją, gebančią akimirksniu ir automatiškai nuskenuoti mažiausius miesto objektus. Ji leidžia nustatyti pavojingą pastato nusidėvėjimą, nelegalias statybas, kioskus ar net neteisėtus reklaminius stendus.
tags: #vykstantys #viesieji #pirkimai #pastato #rekonstrukcija