Nekilnojamojo turto mokesčiai Lietuvoje: Tarifai, lengvatos ir apskaičiavimo tvarka

Šiame straipsnyje rasite išsamią informaciją apie nekilnojamojo turto mokesčius (NTM) Lietuvoje, įskaitant mokesčio tarifus, lengvatas, deklaravimo ir mokėjimo tvarką. Straipsnis parengtas remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) informacija.

Kas yra nekilnojamojo turto mokestis?

Nekilnojamojo turto (NT) mokestis yra skaičiuojamas nuo visų Jums priklausančių NT objektų (gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių) bendros mokestinės vertės, kuri viršija neapmokestinamąją ribą (150 tūkst. eurų arba 200 tūkst. eurų, jei taikoma lengvata dėl auginamų vaikų).

NT mokestis yra apskaičiuojamas ir deklaraciją KIT715 pateikti reikia tuo atveju, kai NT objektų bendra mokestinė vertė viršija nustatytą NT neapmokestinamąjį dydį.

Kas moka nekilnojamojo turto mokestį?

Mokesčio mokėtojai yra Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.

Mokesčio objektas

Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:

• Nebaigtas statyti ir faktiškai nenaudojamas nekilnojamasis turtas, kai:
  • Nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 10 metų.
  • Per 5 metus nuo nebaigto statyti nekilnojamojo turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje dienos statybos metu pasikeitę kadastro duomenys yra patikslinti Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje, kaip tai nustatyta Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje.
• Nekilnojamasis turtas, sukurtas ar įgytas valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.

Kaip sužinoti nekilnojamojo turto mokestinę vertę?

Objekto mokestinę vertę galima sužinoti Valstybės įmonės Registrų centro svetainėje įvedus NT unikalų numerį.

Tai galite padaryti keliais būdais:

• Elektroniniu būdu per Registrų centro klientų savitarnos sistemą išskyrus turtui, kuris turi būti vertinamas išlaidų (kaštų) metodu.
• El. paštu išsiuntus užpildytą ir e. parašu pasirašytą laisvos formos prašymą el.

Jeigu išraše esančio NT objekto vertės nustatymo būdas yra „Atkuriamoji vertė“ ir nustatymo data yra anksčiau nei 5 metai, arba neradote ieškomo NT objekto mokestinės vertės Registrų centro internetinėje svetainėje, pvz.: Jums reikia kreiptis į Valstybės įmonę Registrų centrą ir užsakyti NT vidutinės rinkos ir / ar mokestinės vertės perskaičiavimą.

Vidutinės rinkos vertės apskaičiavimas išlaidų (kaštų) metodu atliekamas nekilnojamajam turtui, kurio vidutinė rinkos vertė nėra nustatoma masinio vertinimo būdu (pvz. sandėliavimo, pramoniniai ir inžineriniai statiniai, kūrybinės dirbtuvės ir pan.). Apskaičiuotos vidutinės rinkos vertės mokesčiams galioja ne ilgiau nei 5 metus.

Fizinio asmens prašymu Registrų centras neatlygintinai vieną kartą per mokestinį laikotarpį per 7 darbo dienas jam parengia ir įteikia Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodoma galiojanti nekilnojamojo turto objekto mokestinė vertė, kuri nustatyta 2026-01-01.

Tai galite atlikti dviem būdais:

• El. paštu išsiuntus užpildytą ir e. parašu pasirašytą laisvos formos prašymą el.

Mokesčio tarifai

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale: nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, mokestinę vertę, technines savybes, įskaitant energinį naudingumą, mokesčio mokėtojų kategorijas, juridinio asmens teisinę formą, dydį, darbuotojų skaičių ar apyvartą arba fizinio asmens ekonominę, socialinę padėtį, nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą, pagal teritorijos teisinį statusą (ar statiniui eksploatuoti suformuotas žemės sklypas ar ne) arba pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą prioritetą.

Apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui - nuo 1 iki 5 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės.

Pagrindiniam gyvenamajam būstui (NTMĮ 6 straipsnio 5 dalis) - nuo 0,1 iki 1 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės (viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000, kurį nustato savivaldybės), nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto mokestinę vertę, fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.

Pagal NTMĮ 6 straipsnio 6 dalį, fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai:

• neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas;
• viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;
• viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,4 procento mokesčio tarifas;
• viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,6 procento mokesčio tarifas;
• viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 0,8 procento mokesčio tarifas;
• viršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.

Papildomas 0,2 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus, mokestinei vertei.

Kaip nekilnojamojo turto nuoma padeda sutaupyti mokesčių?

Jeigu nekilnojamojo turto pardavimo pajamos neviršija 120 VDU - jos yra apmokestinamos 15 procentų.

Tarkime, kad 2015-ais metais pirkote namą, kurio vertė tuo metu buvo 1 00 000 eurų. 2020-ais metais jį pardavėte už 125 000 eurus. Kadangi jo neišlaikėte 10 metų ir taip pat nebuvote jame deklaruoti paskutinius 2 metus (jeigu taip yra) - tokiu atveju Jums reikia mokėti pajamų mokestį.

Tiesa, apmokestinamos ne visos pajamos. Atimamos išlaidos, kurias patyrėte pardavimo metu. Pavyzdžiui, teko samdyti notarą, kuris buvo atsakingas už dokumentų pasirašymą. Jo paslaugų kainos, siekė, sakykime - 1 000 eurų.

Taigi, apibendrinus, 125 000 eurų pardavimo kaina, kuri minusuoja 100 000 buto įsigijimo kainą, galiausiai, 1 000 eurų išlaidos notarui. Tai rodo, kad Jums pavyko uždirbti 24 000 eurų pelno nuo kurių ir bus mokami mokesčiai.

Žinoma, kaip ir kalbant apie kitus įstatymus, taip ir šiuo atveju, yra nurodomos lengvatos, kurios leidžia nemokėti mokesčių.

Visgi, tikrai ne visada iš NT pavyksta uždirbti. Kartais jis yra parduodamas pigiau nei buvo jo vertė. Taip dažniausiai nutinka dėl to, kai būstas yra paveldimas kokioje nors nepaklausioje vietoje.

Taip pat daugeliui kyla klausimas - kaip yra tokiu atveju, kai būstas buvo įsigytas prasto stovio, nebaigtos statybos ir investavus savo pinigus - norima parduoti brangiau. VMI aiškina, kad pirmiausia yra atmetamos visos remontui bei statyboms skirtos išlaidos ir tik tuomet vertinama - ar buvo gauta pajamų.

Atminkite, kad tokiu atveju, jeigu Jums nereikia mokėti NT pardavimo mokesčio - nebūtina deklaruoti nekilnojamojo turto pardavimo pajamų. Jeigu pajamos yra apmokestinamos - jas deklaruoti reikia iki kitų metų gegužės 2 dienos.

Jeigu gyventojas nekilnojamojo turto pajamas gavo už bendros nuosavybės teises, tokiu atveju yra laikoma, kad pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis (nebent vedybų sutartis nurodo kitaip).

Mokestis turi būti sumokamas į VMI biudžetą. Mokėti galima pavedimu pagal viešai paskelbtus kodus.

Gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra apskaičiuojamas taip:

GPM = (pardavimo pajamos* - įsigijimo kaina** - privalomi mokėjimai***) x 15 proc.

• pardavimo pajamos - tai suma, už kurią pardavėte nekilnojamąjį turtą;
• įsigijimo kaina - nekilnojamojo turto pirkimo kaina, o kai turtas įsigytas kitu (ne pirkimo) būdu jo įsigijimo kaina nustatoma pagal teisės aktuose nustatytas taisykles.
• privalomi mokėjimai - tai išlaidos, kurios privalomai patiriamos įsigyjant / parduodant turtą (pvz., atlygis notarams, mokestis už VĮ Registrų centro atliekamus registravimo veiksmus ir pan.).

Nekilnojamojo turto pardavimo pajamoms apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Priklausomai nuo gautų metinių pajamų dydžio, gali būti taikomas progresinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas (žr. žemiau pateiktoje lentelėje).

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai 2026 m. ir vėlesniems mokestiniams laikotarpiams

Galioja apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį už 2026 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius:

• Pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų, savivaldybės taryba nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1 iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės (Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo (toliau - NTMĮ) 6 straipsnio 5 dalis);
• Gyventojams nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai (NTMĮ 6 straipsnio 6 dalis):

• Savivaldybės taryba apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 1 iki 5 procentų šio turto mokestinės vertės (NTMĮ 6 straipsnio 7 dalis).
• Kitas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas yra nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, išskyrus NTMĮ 6 straipsnio 5-7 dalyse nustatytus atvejus, konkrečius mokesčio tarifus nustato savivaldybės taryba, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas.
• Taip pat bus taikomas papildomas 0,2 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, nekilnojamojo turto (išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus) mokestinei vertei. Papildomas 0,2 tarifas bus taikomas kartu su savivaldybių tarybų nustatytais mokesčio tarifais.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys

Pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius), ne mažesnį (mažesnius) negu 450 000 eurų, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba abu kriterijus: nekilnojamojo turto mokestinę vertę, fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų nuosavybės ar jų įsigyjamas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis):

• Naudojamas socialinei globai ir socialiniai priežiūrai.
• Naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti).
• Kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos.
• Naudojamas švietimo darbui.
• Esantis kapinių teritorijoje.
• Fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai.

Neapmokestinamas juridinių asmenų nuosavybės teise priklausantis, jų įsigyjamas ar iš fizinių asmenų perimtas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis):

• Užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių.
• Valstybės ar savivaldybių, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, nekilnojamasis turtas, esantis laisvojoje ekonominėje zonoje.
• Bankrutavusių įmonių.
• Tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų - nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai.
• Aplinkos apsaugai ir priešgaisrinei apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas ir bendros paskirties objektai pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą.
• Esantis kapinių teritorijoje.
• Asmenų su negalia asociacijų, įmonių ir įstaigų, kurių dalyviai yra tik asmenų su negalia asociacijos.
• Juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, kuris visas ar kurio dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti).
• Kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos.
• Daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai.
• Labdaros ir paramos fondų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai.
• Mokslo ir studijų institucijų.
• Švietimo įstaigų.
• Socialines paslaugas teikiančių įstaigų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą.

tags: #vmi #busto #iregistravimo #mokesciai