Meilė yra gyvenimo variklis - ji skatina dirbti, kurti, rūpintis artimaisiais, ištverti negandas. Meilė - ašis, apie kurią sukasi daugelio mūsų gyvenimas. Net jei taip atsitinka, kad kažkieno „gyvenimo teritorijoje“ nėra tinkamo meilės objekto, jausmas perkeliamas į meilę profesijai, hobiui, labdaringai veiklai.
Tačiau egzistuoja ir kita meilės pusė. Kas nenusivylęs meile? Nelaiminga pirmoji meilė, nepasotintas tėvų meilės ir dėmesio troškulys vaikystėje, išdavystė ar apgaulė šeimyniniuose santykiuose. Meilė - kaip ugnis, ji gali ir įkvėpti neregėtam pasiaukojimui, bet gali ir labai skaudžiai nudeginti.

Emocinis šantažas meilės santykiuose
Deja, kaip rodo praktinio darbo patirtis, meilė tarpasmeniniuose santykiuose yra galingas emocinio šantažo įrankis. Atsitinka taip, kad artimas, mylimas žmogus grasina dideliais nemalonumais, jei kitas nepasielgs taip, kaip šis norįs. Kitaip sakant, jis spaudžia mylintį žmogų daryti kažką, ko nepadaręs, jis tikrai pasigailės. Aišku, tai nevyksta nuolatos.
Būna ir taip, kad reikalaujama iš artimo žmogaus pakeisti jam įdomų, prasmingą darbą į kitą, arba draudžiama palaikyti ryšius su buvusiomis draugėmis ar draugais, kartais liepiama nutraukti santykius su giminėmis ir kitais artimaisiais. Taip atsitinka kai kurioms moterims, tapusiomis mamomis. Vyras, kuris „vadovauja šeimyniniam gyvenimui“ reikalauja, kad žmona „visa atsidėtų šeimai“ ir neužsiimtų jokia kita veikla. Jei žmogus bando tokiam diktatui pasipriešinti, jis apšaukiamas savanaudžiu egoistu, iškoneveikiamas, jam sukeliamas kaltės jausmas.
„Šantažistas“ taip meistriškai manipuliuoja informacija, kad mylintis jį žmogus pradeda prarasti pasitikėjimą savimi, abejoti savo verte ir mąstymo teisingumu. Palaipsniui manipuliatorius įtraukia mylintį žmogų į tokius santykius, kuriems vadovauja tiktai jis, kitai pusei paliekama galimybė tik nuolankiai paklusti. Tačiau antra pusė tokiuose santykiuose jaučiasi tik blogiau ir blogiau. Pirmiausiai jam ar jai yra peršama mintis, kad jis ar ji nėra toks geras ir padorus žmogus, kokiu save laikė iki pažinties su mylimu ar mylimąja. Dar daugiau, pasirodo, kad jis ar ji nenori, nesugeba gerai atlikti jam primetamų pareigų, kurios atvirai prieštarauja jo patiems interesams.
Pavyzdžiui, sužadėtinis pasipiktina, kai jo mylimoji bando atsisakyti jai primestos pareigos savaitgaliais prižiūrėti jo sesers vaikus. Žmogus, kuris bando išsivaduoti iš manipuliatoriaus pinklių, dažnai patiria vidinę įtampą, nes jis yra kaltinamas nepakankama meile („jei tu tikrai mane mylėtum, tai padarytum tai, ko aš noriu“), nedėmesingumu ir nesupratingumu. Siekdamas tokių kaltinimų išvengti, mylintysis iš anksto stengiasi prisitaikyti ir paklusti, kad tik išvengtų skandalų, o dažnai ir grasinimų („jei taip - skiriamės, tik tu nieko negausi iš mūsų bendro turto, vaikų nematysi“).
Kaip atpažinti manipuliavimą?
Siekdami atsakyti į klausimą, o kokie santykiai iš tiesų yra tarp mūsų, reikėtų juos analizuojant nuoširdžiai sau atsakyti į keletą klausimų:
- Ar artimas žmogus grasina pasielgti bauginančiai (jums ar sau sugadinti gyvenimą), jei kažko nepadarysite?
- Ar grasina nutraukti santykius, jei nepaklusite?
- Ar žada dosniai atsilyginti, jei jūs paklusite jam, bet paskui savo pažado nevykdo?
- Ar apipila jus pagyrimais, kai jūs nusileidžiate ir paklūstate jo valiai ir labai įtūžta, kai bandote pasipriešinti?
- Ar nuolat ignoruoja jūsų poreikius ir norus?
Iš kur atsiranda tokių manipuliatorių meilė? „Šantažistais“ negimstama, jais tampama. Kaip rodo praktinio darbo patirtis, dažniausiai tai - žmonės, kurie patys labai bijo vienatvės, kuriems būdingas nepilnavertiškumo jausmas, todėl jie turi padidintą poreikį demonstruoti savo galią santykiuose su artimaisiais, reikalaudami paklusnumo. Dar daugiau, emociniu šantažu grįstus santykius kuria abi pusės. Jei viena pusė nenusileistų, pažeisdama savo žmogiškąjį orumą, kita pusė netektų galimybės manipuliuoti artimojo jausmais.
Kaina, kurią sumoka pataikaujantysis, yra didžiulė. Toks žmogus praranda pasitikėjimą savimi tiek šeimyniniuose santykiuose, tiek darbinėje sferoje. Dažnai keičiasi jo gyvenimo tonusas - anksčiau buvęs džiugus ir draugiškas, tampa paniuręs ir uždaras. Susiaurėja interesų ratas, prarandamas aktyvumas ir iniciatyvumas.
Kaip atgaivinti santykius?
Todėl išeitis būtų viena - keisti santykius. Tai reikštų ne nutylint ir toliau kentėti, bet tiesiog pasikalbėti apie tuos santykius su mylimu žmogumi. Kalbėtis ne kaltinimo („tu tą padarei, nepadarei, pasakei“), o pasidalinimo jausmais forma („aš labai blogai jaučiausi, kai tu neišgirdai mano prašymo, kai tu ignoravai mano norą“, „aš pasijutau žeminama(-as)“, „supykau“). Nebijoti tokio pokalbio metu įvardinti labiausiai skaudinantį jus mylimo žmogaus elgesį ir siekti, kad abi pusės palaipsniui keistų savo santykį. Jei žmonės, mylėdami vienas kitą, blogai jaučiasi, vadinasi santykius reikia tobulinti, keisti.
Be abejo, neišvengiamai, net labai vienas kitą mylintys žmonės kartas nuo karto susipyksta, net nenorėdami įskaudina vienas kitą. Tačiau mylimieji moka susitaikyti ir atleisti. Meilės santykiai - tai tokie, kuriuose auga abu žmonės, tai - santykiai, kurie yra grįsti ne tik šiltais jausmais, bet ir abipuse pagarba žmogiškajam orumui, saugumu, abipuse parama, tikru džiaugsmu.

"Mirę" santykiai: požymiai ir išeitys
Ar esate tas pavargęs žmogus, kuris kenčia nuo pasikartojančių emocinių sužalojimų santykiuose vis mėgindamas dėl jų kovoti? Ar jums įdomu, kas jus laiko tokiuose santykiuose, kurie jums netinka ir dėl kurių jaučiatės blogai? Norėtumėte suprasti, ar verta dėl tokio ryšio kovoti? Ir jeigu taip, tai kaip? Kaip apsisprendus sugebėti ištrūkti iš jų, o pajutus rusenančią gyvybę - atgaivinti? Galbūt jūs trokštate saugesnių ir stabilesnių santykių, tačiau baiminatės, kad nesutiksite geresnio gyvenimo partnerio?
Kokius santykius galima vadinti mirusiais? Tuos, kurie nesuteikia džiaugsmo ir pasitikėjimo abiem pusėms. Tai santykiai, kuriuose nėra empatijos, intymumo, abipusių pastangų. Juose dažnai bent vienas iš partnerių nenori investuoti savęs, savo pastangų. Pastebiu, kad tokiuose santykiuose abi pusės daro viską, kad tik apsisaugotų nuo romantiško tarpusavio ryšio.
Noriu pabrėžti tai, kad „mirusiais“ santykiais nevadinčiau tokio ryšio, kuriame abi pusės gyvena savo individualiuose pasauliuose, tačiau dega noru išbristi iš to. Nors dėl tam tikrų priežasčių jiems nesiseka. Šie žmonės kovoja dėl santykių, stengiasi išspręsti nesutarimus, nesusikalbėjimą. Nors eilinį kartą šie mėginimai atveda prie konflikto. Kad ir kaip viskas klostytųsi, šie žmonės „kabinasi“ vienas į kitą stengdamiesi kažką keisti. Tokiuose santykiuose jaučiu daug gyvybės ir perspektyvos.
Pagrindiniai "mirusių" santykių požymiai:
- Emocinio ryšio nebuvimas
- Nuovargis ir beprasmybės jausmas sprendžiant problemas
- Partneriškumo trūkumas
- Lytinio potraukio susilpnėjimas arba nebuvimas
- Bendrumų stoka (tikslų, vizijos, planų)
- Komforto būsenos dominavimas
- Pakilimų ir nuosmukių gausa
- Priklausomybės nuo santykių jausmas
- Standartų mažinimas dėl baimės būti vienam
Išgyvenant bent dalį šiame straipsnyje paminėtų požymių rekomenduočiau jų nepraleisti pro pirštus. Tokie santykiai ne tik neturi perspektyvos, bet ir neigiamai veikia savivertę.
Štai keletas svarbių aspektų, kuriuos verta ugdyti savyje, norint kurti sveikus santykius:
- Pasitikėjimas savimi
- Mokėjimas tvarkytis su savo emocijomis
- Realių lūkesčių kūrimas
- Meilė, spontaniškumas, atvirumas
- Laisvė ir laimė savo gyvenime
Žmonės sutinka su tokia meile, kokios jaučiasi vertas, kai žmogus būna santykiuose, kuriuose nesijaučia mylimas, rodo kitam žmogui, kokiu pasirenka būti tuose santykiuose. Jei žmogus myli save, jis nesutiks su nelygiaverčiais santykiais. Save mylintis žmogus jausis galintis sakyti, kas jam nepatinka, nes tiki, kad tam turi teisę.
Jo baimė būti atstumtam, įskaudintam, nepriimtam yra gerokai mažesnė už tikėjimą savimi, kitu žmogumi ir meile. Laisvė - tai ne baimių nebuvimas.
| Sveiki santykiai | "Mirę" santykiai |
|---|---|
| Abipusis džiaugsmas ir pasitikėjimas | Džiaugsmo ir pasitikėjimo trūkumas |
| Empatija ir intymumas | Empatijos ir intymumo stoka |
| Abipusės pastangos | Vieno partnerio nenoras investuoti |
| Partnerystė ir bendri tikslai | Partnerystės ir bendrų tikslų nebuvimas |