Didelės ambicijos, dideli sandoriai ir skambus bankrotas - pagrindiniai šios istorijos elementai. Ir panašu, kad Širvintų merė sugebėjo pasipelnyti iš statybų, kurios ne tik nepasibaigė, bet ir nebuvo pradėtos. Vienas bankas, keturi hektarai ir devyni milijonai. Štai tokia matematika - naujausiame „Sienos“ tyrime apie verslą, kuris Pinskų šeimai padėjo įsirašyti į politikos milijonierių sąrašus.
💛💚❤️ ATKŪRIMO EUROTONAS! | 1€ – 2MIN⌚ | #17 DIENA 📅
Verslai su partijos kvapu
2005 metais įsteigtas naujas verslas - bendrovė „Stenlitus“. Iš pradžių įmonės akcijas valdė verslo valdymo paslaugų kompanija „Prospera“. Bet tai buvo tik laikina stotelė, prieš ateinant trims naujiems akcininkams.„Stenlitus“ akcijas beveik vienodomis dalimis pasidalijo trys savininkai. Du iš jų - tiesiogiai susiję su Darbo partija. Pirma - savaime suprantama, Ž.Pinskuvienė, tuomečio „darbiečio“ Seimo nario J.Pinskaus žmona. Kitas akcininkas - verslininkas Artūras Ž. Jis 2008 m. su Darbo partija ketino kandidatuoti į Seimą, tačiau to taip ir nepadarė. Verslininkas tais pačiais metais mirė ir buvo išbrauktas iš kandidatų sąrašų.
Kaip matyti iš Registrų centro „Sienai“ pateiktų dokumentų, „Stenlitus“ tuoj po įsteigimo ėmėsi stambios investicijos. 2005 m. lapkritį įgytas sklypas ir statiniai prie Nemenčinės - jau minėtas buvęs ryšių centras. Iš „Stenlitus“ dokumentų matyti, kad už sklypą galėjo būti sumokėta apie 3,3 mln. litų (mažiau nei milijonas eurų) - tokia vertė įrašyta įmonės balanse.
„Stenlitus“ dokumentuose aiškiai įvardinta ir investicijos paskirtis - kotedžų statyba. Tokią veiklą „Stenlitus“ vystyti planavo nuo 2006 metų. Tačiau įvykiai pasisuko kitaip. 2007 m. ryšių centro teritorija buvo parduota. Kaip rodo dokumentai, tais metais „Stenlitus“ gavo lygiai 9 mln. litų (2,6 mln. eurų) pajamų. Tolesnė duomenų analizė parodo, kad sklypas parduotas ne naujiems investuotojams, o tai pačiai kompanijai.
Teritoriją prie Nemenčinės iš „Stenlitus“ įsigijo bendrovė „Fintesa“, įsteigta tais pačiais 2007 metais. Kaip ir „Stenlitus“, ji įsikūrė „Europos“ dangoraižyje. Kaip ir „Stenlitus“, šią įmonę įsteigė verslo valdymo paslaugų kompanija „Prospera“. Kaip ir „Stenlitus“, „Fintesa“ netruko pakeisti savininkus. Du iš trijų „Fintesos“ akcininkų - Ž.Pinskuvienės partneriai bendrovėje „Stenlitus“.
Trečiasis - Lentvario įmonė „Kilimai“. Šios įmonės valdyme tiek tuomet, tiek dabar dalyvauja dar vienas Darbo partijos veidas - buvęs ūkio ministras Kęstutis Daukšys. Steigiant „Fintesą“, K.Daukšys buvo neseniai palikęs ministro postą. Jis taip pat pavadavo Viktorą Uspaskichą Darbo partijos pirmininko pareigose. Partijos vairą V.Uspaskichas užleido prasidėjus juodosios buhalterijos skandalui. Tuomet partijos lyderis persikraustė gyventi į Maskvą.
Bet su Maskva ši istorija menkai susijusi. Tad grįžkime į Nemenčinę.
Kaip jau minėjome, „Fintesa“ už ryšių centro teritoriją paklojo lygiai 9 milijonus litų - beveik trissyk daugiau, nei už šį turtą mokėjo „Stenlitus“. Finansinai dokumentai rodo, kad pinigai „Stenlitus“ kasoje neužsibuvo. 2007 metus „Stenlitus“ baigė turėdama daugiau nei 3,7 mln. litų. Metais vėliau ši suma įmonės balanse susitraukė iki 9,5 tūkstančio. Kur ir kaip išsivaikščiojo „Fintesos“ sumokėti pinigai - dokumentai nedetalizuoja.
Bankas ir bankrotas
Iš kokių lėšų sklypą pirko „Stenlitus“, nustatyti nepavyko. O „Fintesos“ atveju pinigų šaltinis buvo visiškai aiškus. Tai tuometis „DnB“ bankas, dabar žinomas „Luminor“ vardu. Viešai prieinami dokumentai rodo, kad „DnB“ „Fintesai“ paskolino ne mažiau kaip 2,4 mln. eurų. Ši suma veikiausiai neatspindi visos paskolos vertės, nes ji figūruoja įvykiuose, nutikusiuose maždaug pora metų po ryšių centro teritorijos pardavimo. „Fintesa“, užuot vysčiusi kotedžų statybas, tuomet nuriedėjo į bankrotą.
2009 m. teismo nutartyje aiškiai įvardinta, kad būtent „DnB“ bankas buvo pagrindinis „Fintesos“ kreditorius. Tuomet bendrovė bankui buvo skolinga 2,4 mln. eurų. Anot teismo nutarties, bankas dar 2009 m. balandį nutraukė kreditavimo sutartį ir ėmėsi priverstinio skolos išieškojimo. Tačiau „Fintesos“ bankrotą inicijavo ne milijonus įmerkęs bankas, o kur kas smulkesnis kreditorius.
Į teismą dėl „Fintesos“ bankroto kreipėsi bendrovė „Stenlitus“. Taip, ta pati įmonė, kuri iš „Fintesos“ 2007 m. uždirbo lygiai 9 mln. litų. Teismo nutartyje nurodoma ieškinio priežastis - negrąžinta skola. Ir visai ne milijoninė. „Pagal 2008-08-19 paskolos sutartį ieškovas atsakovui paskolino 50 000 Lt. 2009-04-15 atsakovas pranešė ieškovui, kad dėl susidariusios sunkios ekonominės situacijos negalės grąžinti ieškovui nei paskolos, nei palūkanų“, - rašoma dokumente.
Teismo sprendime taip pat nurodyta, kad „Fintesa“ visiškai neprieštaravo „Stenlitus“ reikalavimui kelti bankroto bylą. „Stenlitus“ santykiai su didžiausiu kreditoriumi - „DnB“ banku - nebuvo tokie šilti. „Stenlitus“ per teismus bandė nušalinti banko pasiūlytą „Fintesos“ bankroto administratorių. Vietoj jo norėta paskirti kitą žmogų. Vis dėlto teismai buvo banko pusėje ir administratoriaus nepakeitė. Vykstant „Fintesos“ bankrotui, Ž.Pinskuvienės su ryšių centru susijusiuose versluose jau nebebuvo. Iš „Stenlitus“ dokumentų matyti, kad politikė savo turėtas akcijas pardavė Maltoje registruotai įmonei „Satori Holdings“.
Pinigų plovimo šešėlis
Šią kompaniją įsteigė verslo valdymo paslaugų kontoros „Prospera“ atstovybė. Ta pati „Prospera“ Vilniuje padėjo įsteigti ir „Stenlitus“ bei „Fintesą“. „Sienai“ pavyko gauti „Satori Holdings“ dokumentus iš Maltos. Panašu, kad tikrieji šio verslo savininkai buvo slepiami. Oficialiai įmonės akcijas kontroliavo Jungtinės Karalystės pilietė Belinda Lanyon bei Belize registruota ofšorinė įmonė „Decom Holdings Limited“.
Belinda Lanyon po kiek laiko atsidūrė teisėsaugos akiratyje. Kaip informavo BBC, 2015 m. ji buvo nuteista už trukdymą vykdyti teisingumą ir neteisėtą veiklą. Teismo sprendimu, ji ir jos sutuoktinis pripažinti kaltais dėl dokumentų, reikalingų teisėsaugos tyrimui dėl pinigų plovimo, sunaikinimo. Kaip skelbė leidinys „International Adviser“, pora nuteista dėl to, kad neturėdama licencijos vertėsi patikos paslaugomis ir dalyvavo įtariamose pinigų plovimo operacijose. B.Lanyon su vyru esą buvo formalūs vadovai daugiau nei trijuose šimtuose įmonių.
Teisėsaugos nagrinėtas poros veiklos laikotarpis prasideda nuo 2004 m., įskaitant ir laiką, kai B.Lanyon formaliai valdė „Satori Holdings“. B.Lanyon skirta pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmė. Jos vyrui - septyneri metai kalėjimo.
Vietoj milijonų - nuostoliai ir areštas
Viešai prieinami duomenys rodo, kad „DnB“ bankas veikiausiai liko prie suskilusios geldos. Didžiausią ir galbūt vienintelį „Fintesos“ turtą - teritoriją prie Nemenčinės - buvo bandoma parduoti varžytinėse, bet sumos nė iš tolo nepriminė tų pinigų, kuriuos bankas įmerkė į su politikais susijusį verslą. 2010 m. spalį vyko pirmosios varžytinės. Ryšių centro teritorija tuomet buvo parduodama už pradinę 3 mln. litų kainą - trečdalį to, kiek už šio turto pardavimą gavo „Stenlitus“. Pirkėjų neatsirado.
Netrukus surengtos antros varžytinės, kainą nurėžiant iki 1,335 mln. Lt. Jų baigties „Sienai“ išsiaiškinti nepavyko. O „DnB“ veiklą perėmęs „Luminor“ bankas nutarė nesivelti į šią istoriją. „Deja, pateikti atsakymus į šiuos klausimus neturime galimybės. Dėl banko paslapties įstatymo turime ribotą galimybę komentuoti buvusius ar esamus santykius su klientais. Šiuo atveju galime tik konstatuoti, kad „Luminor“ nedalyvauja procesuose, susijusiuose su UAB „Fintesa“, - raštu pateiktame komentare teigia „Luminor“.
Kad ryšių centras buvo parduotas - neabejotina. Taip pat neabejotina, kad šio turto bėdos pardavimu nesibaigė. Registrų centro duomenimis, daliai sklypo jau keletą metų taikomas areštas. Jis pritaikytas Generalinės prokuratūros iniciatyva. Kreipėmės į prokurorus prašydami patikslinti arešto priežastis ir motyvus, tačiau prokuratūra tokią informaciją suteikti atsisakė.
Akmenės rajono atgimimas: naujos investicijos ir NT rinkos augimas
Akmenės rajono savivaldybė Lietuvoje ir užsienyje yra žinoma kaip svarbus statybinių medžiagų (cemento, stogo dangų, kalkių) gamybos regionas. Didžiausios Akmenės rajono įmonės - AB „Akmenės cementas“ (cemento gamyba), UAB „Bigso“ (kartono, plastiko dėžutės, popieriaus gaminiai), UAB „Vaidva“ (pastatų griovimas - ardymas, atliekų priėmimas ir perdirbimas), pernai Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pastatyta UAB „Vakarų medienos grupė“ (VMG) medžio drožlių plokščių gamykla.
Naują 90 mln. eurų vertės korpusinių baldų gamyklą VMG grupė čia pradėjo statyti pernai, o ją baigti planuojama kitąmet. Gamykloje bus sukurta apie 500 naujų darbo vietų. Dar šiemet VMG planuoja pradėti ir per trejus metus užbaigti 170 mln. eurų vertės medienos konstrukcijų gamyklos statybas. Planuojama sukurti apie 350 naujų darbo vietų. Skelbiama, kad siekiant pritraukti naujų investuotojų, į Akmenės LEZ infrastruktūros plėtrą artimiausiais metais ketinama investuoti per 3 mln. eurų.
Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas sako, kad per kelerius metus čia planuoja įsikurti dar bent keli užsienio investuotojai, bus sukurta šimtai naujų darbo vietų. Mero teigimu, jau įsikūrę investuotojai iš esmės pakeitė rajono gyvenimą: plėtėsi aplinkinių įmonių ir verslo paslaugų spektras, itin atsigavo nekilnojamojo turto (NT) rinka. Jei prieš kurį laiką Akmenėje būstą buvo galima įsigyti pusvelčiui, vos už 1 litą arba už skolas, tai šiuo metu įsigyti būstą arba jį išsinuomoti tapo sunku. O NT kainos paaugo ne 100 proc., bet 1000 proc.
Rajone planuojama ir naujų NT projektų. Miesto savivaldybė jau yra numačiusi sklypo plotą, kuriame planuojama pastatyti kelių aukštų kotedžų, apie 700 butų. VMG Naujojoje Akmenėje kitąmet taip pat pradės daugiabučių kvartalo, skirto įmonės darbuotojams, statybas. 6 ha sklype numatoma pastatyti mažiausiai 500 butų, investuoti apie 35 mln. eurų. Kaip tikisi V. Mitrofanovas, visos šios investicijos padės pasiekti ambicingų planų - Akmenės rajone iki 2030 m. gyvens apie 30 tūkst. gyventojų.
Meras teigia, kad pokytis rajone pasijuto tada, kai atsirado Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) operatorius, dar prieš tai pasirašėme pirmąją investicinę sutartį su „Vakarų medienos grupe“ dėl pirmos plokščių gamyklos. Viso proceso ir statybų metu dalyvauja apie 300 darbuotojų, nes gamyklos nuolat statomos.
Pasak mero, Rokiškyje garsiai nuskambėjo investicijos iš Indijos (200 mln. Eur „SVP Global Ventures“ ir „Elegant Industries“), bet kažkodėl jos ten „nenuėjo“. Tai daro meškos paslaugą mums, su jais pradėjome kalbėtis. Reikia kalbėtis kaip verslas su verslu, turėti vienas kito pasitikėjimą. Aiškiai sakau: „Nenorime būti kozerinė korta, turite pateikti ko jums reikia: kiek elektros, dujų ir t. t., mūsų specialistai skaičiuos, ir vertinsime, ar mes galėsime. Jei tenkiname jūsų poreikius, pasirašome investicinę sutartį.“ Taip ir buvo sutarta.
Investicijos Akmenės rajone
Jau dirba plokščių įmonė, gaminanti medienos plokštes. Jau pastatyta maždaug 50 tūkst. kv. m. Į šią įmonę investuota apie 120 mln. Eur. Dabar pastatyta 50 tūkst. kv. m baldų gamybos įmonė, kurioje dirbs 500-600 žmonių, ir investicija sieks maždaug 80 mln. Eur. Šalia pradėti statyti pamatai konstrukcinės medienos gamyklai, kurioje dirbs apie 170 žmonių, ir investicijos sieks per 80 mln. Eur. Vyksta derybos su austrų įmone, kuri turėtų gaminti kompozicines dervas. Atliekami tyrimai, nes šiai įmonei reikalingi dideli kiekiai vandens. Tai - jau ketvirta įmonė. Sausio 11 d. laukiu svečių iš Škotijos, jie įsigijo sklypą šalia LEZ, nes jos infrastruktūra daro patrauklumą aplinkiniams sklypams. Įmonėje planuojama perdirbinėti miežius, apie 1,5 mln. tonų.
Pasak mero, ateities plėtros priemonių plane bus numatyta galimybė pasistatyti pastatus ir juos nuomoti. Jei verslas pradeda nuo pamatų, vien statybos leidimai ir pačios statybos užtrunka apie pusantrų metų. Šiuo atveju bus taip: jei pastatai yra, verslas tik atsiveža įrangą, kurią gali sumontuoti per kelis mėnesius, ir galima pradėti gamybą. Žinau, kad tokiems pastatams bus skirta valstybės parama. Akmenės LEZ į ją pretenduotų.
Nauda vietos gyventojams
Girdžiu įvairių žmonių reakcijų ir nuostatų: „Ko jūs verslui kišate pinigus, kelius ir vamzdynus tiesiate?“ Jie nesupranta, kad žmonėms privalu didinti atlyginimus, kad pigus NT staigiai pabrango. Bandoma suteikti neigiamą LEZ vystymo poveikį, kad bus daug taršios veiklos, Akmenei bus blogai, nes visi turtai nuvertės. Nors yra atvirkščiai. Juokaudamas sakau, kad mūsų darbo dėka visi žmonės praturtėjo. NT vertė pakilo ne 100 kartų, bet tūkstančiais.
Viskas priklauso nuo atlyginimų. Kiek žinau, mūsų VMG atlyginimai mokami didesni nei Klaipėdoje. Kitas labiausiai džiuginantis dalykas - apie 30 proc., arba 140 dirbančių žmonių, dirba iš emigracijos grįžę žmonės. Manau, kad šis potencialas dar nėra pilnai išnaudotas. Dar dabar sulaukiu užklausų, kada čia pasileis gamyklos, kada galime grįžti, kaip reikės įsidarbinti. Tai, manau, bus nemažas srautas tokių žmonių. Turiu atkreipti dėmesį, kad įmonėje nedirba nė vienas baltarusis ar ukrainietis. Mūsų moterys su autobusu važiuoja į Latvijos „Girtekos“ įmonę maždaug 80 km. Tai kodėl latviai negalėtų atvažiuoti dirbti į mūsų LEZ?
Šiuo metu Akmenės rajone yra registruota apie 1500 bedarbių, maždaug 4 tūkst. bedarbių Mažeikiuose, apie 1,5 tūkst. Joniškyje, 3 tūkst. bedarbių Šiaulių rajone. Galima įsivaizduoti - aplink LEZ šiandien yra apie 10 tūkst. bedarbių. Galime kalbėti, kad yra žmonių, kurie niekada nedirbs, visus kitus galima kaip nors įveiklinti. Būtina reforma, tad mes siūlėme būti pilotine savivaldybe kaip kažkada su pašalpomis.
Priemonės bedarbystei mažinti
Pats nesitikėjau, kad per pusantrų metų pavyks sumažinti jų skaičių daugiau nei perpus. Kasmet tikėjomės apie 20 proc. Tuo metu UŽT funkcija būdavo nustatyti žmogaus statusą būti remiamam, o ne ieškoti darbo. Jei esi registruotas UŽT, turi sveikatos draudimą, teisę į pašalpas, socialines išmokas, nemokamą maitinimą. Pagrindinis lemiantis momentas - atsiradusi prievolė 40 valandų atidirbti visuomenei naudingų darbų.
Šiuo atveju noriu atkreipti dėmesį į visišką melą: atidirbinėjimas už pašalpas, t. y. visuomenei naudingas darbas, nėra neapmokamas. Už valandą žmogus gauna didesnį atlygį, nei dirbdamas už minimumą. Visos garantijos šiam žmogui yra išlikusios: sveikatos draudimai, užtikrinta bazinė pensija. Taigi šis poveikis buvo pats didžiausias, mažinant pašalpų gavėjų skaičių.
Savivaldybės iniciatyvos: gydytojų pritraukimas ir parama
Savivaldybė įgyvendina programą, kuria norima pritraukti trūkstamų gydytojų. Vienam gydytojui specialistui numatyta skirti net 60 tūkst. eurų paramą būstui. Bendrai esame pritraukę apie 10 medikų. Keli medikai iš Ukrainos, Baltarusijos, kalbame apie šeimos gydytojus. Yra dvi programos: viena minkštoji, kita - kietoji. Minkštoji - medikas gali atvykti iš bet kur ir gauti 10 tūkst. eurų per metus ir kompensaciją 150 eurų kelionei, būsto nuomai. Vadinama kietoji - kai duodame 60 tūkst. eurų įsikūrimui, asmuo turi įsigyti būstą, deklaruoti gyvenamąją vietą ir išdirbti ne mažiau 5-erių metų.
Pastebime, kad emigrantai, pagyvenę kitokiose aplinkose, miesteliuose, kotedžo tipo namukuose, grįžę ieško kitokio būsto. Bandome išvystyti daugiabučių kotedžinio tipo dviejų aukštų viso kvartalo statybą. Planuojama pastatyti apie 700 butų. Skaičiuojame, kad apie 1500 gali atsirasti naujakurių, tarp jų ir specialistų. VMG pastatė dabar 16 butų kotedžą, įsigiję sklypų specialistams. Manau, šis projektas suteiktų galimybę ir patrauklumą aplinkiniams miesteliams.
Turite tikslą 2030 metais pasiekti 30 tūkstančių gyventojų. Ar vis dar tikite, kad tai realu? Prie tikslo bandysime sukurti įvairių priemonių. Matau, kad su kvartalo statybomis, verslo plėtra, kad tai visiškai realu. Sakau, kad jei 24 tūkst. atsiras prie dabartinių 20 tūkst., bus didžiulis pasiekimas.
tags: #visiturtai #nekilnojamo #turto #agenturos