Visiška materialinė atsakomybė: sąlygos, rūšys ir sutartys

Pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys - garantuoti darbdaviui, t. y. įmonei, įstaigai, organizacijai (toliau - įmonė) ar fiziniam asmeniui, dėl darbuotojo kaltės padarytos visos ar dalies turtinės žalos (nuostolių) atlyginimą. Mūsų šalies Konstitucijos 23 straipsnis nustato, kad nuosavybė yra neliečiama, ją saugo įstatymai. Vadovaujantis šia nuostata, asmenys, pagal darbo sutartį samdomi dirbti pas darbdavį įmonėje, privalo saugoti ir tausoti darbovietės turtą. Jeigu nevykdydami šių reikalavimų darbuotojai padaro turtinės žalos darbdaviui, jie privalo atlyginti padarytą žalą Darbo kodekso (DK) XVII skyriuje nustatyta tvarka. Ji ir aptariama šioje publikacijoje.

Materialinės atsakomybės sąlygos Darbo kodekso 4 str. 1 d. 11 punkte nurodyta, kad darbo įstatymai nustato materialinės atsakomybės sąlygas ir dydį (ribas). Kadangi darbo sutartis sudaroma laisva darbuotojo ir darbdavio valia, tai kitu rašytiniu susitarimu, sudaromu kartu su darbo sutartimi (pavyzdžiui, sutartimi dėl darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės), gali būti sukonkretinti darbuotojo materialinės atsakomybės klausimai, tačiau jie negali prieštarauti Darbo kodekse esančioms imperatyvioms nuostatoms ir pabloginti darbuotojo padėties, palyginti su ta, kurią nustato veikiantys teisės aktai.

Sprendžiant darbuotojų materialinės atsakomybės klausimus, yra taikomos specifinės taisyklės, būdingos tik šiam darbo teisės institutui. Jas sąlygoja tas faktas, kad darbdavys organizuoja darbą, todėl turi prisiimti tam tikrą riziką ir atsakomybę už nepalankius padarinius, kai darbuotojui atliekant darbines pareigas, numatytas darbo sutartyje, kituose norminiuose teisės aktuose, atsiranda tam tikra turtinė žala darbdaviui. Be to, darbo santykiuose darbuotojas ekonominiu požiūriu yra silpnesnė nei darbdavys darbo sutarties pusė, todėl išieškant iš darbuotojo dėl jo kaltės padarytą turtinę žalą, šis darbo teisės institutas jo atžvilgiu taiko tam tikrus apribojimus.

Mat darbuotojo gaunamas darbo užmokestis paprastai yra pagrindinis jo, o kartais ir visos šeimos, pragyvenimo šaltinis, todėl visais atvejais jo padarytos materialinės žalos visiškas atlyginimas darbuotojui būtų nepakeliama našta. DK 245 straipsnis nustato, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba jas netinkamai atlikdamas. Darbo kodekse detaliai išaiškintos darbuotojų materialinės atsakomybės sąlygos. Jos iš esmės skiriasi nuo turtinės atsakomybės, kurią nustato Civilinis kodeksas (CK). Kai kurių kategorijų darbuotojų (pavyzdžiui: valstybės tarnautojų, kariškių ir kt.) darbinį statusą reglamentuoja specialūs teisės aktai (įstatymai, statutai ir pan.). Jie nustato ir tų darbuotojų materialinės atsakomybės išskirtines sąlygas; šioje publikacijoje jos neaptariamos.

Darbuotojų materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo darbuotojas padaro žalą darbdaviui aplaidžiai vykdydamas savo darbo pareigas arba jų iš viso neatlikdamas. Kaip nurodyta DK 246 straipsnyje, tokiai atsakomybei atsirasti vienu metu būtinos šios sąlygos:

1. realios turtinės žalos padarymas darbdaviui;
2. žala padaryta darbuotojo neteisėta veika;
3. priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;
4. darbuotojo kaltė dėl žalos padarymo;
5. teisės pažeidimo metu darbuotojas ir darbdavys buvo susiję darbo santykiais;
6. žalos atsiradimas yra saistomas su darbuotojo darbine veikla.

Žala yra darbdavio turtinio intereso pažeidimas, t. y. jo turtiniai ar kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis. Dėl to atsiradę nuostoliai yra padarytos žalos piniginė išraiška.

Darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytą turtinę (materialinę) žalą, atsiradusią dėl šių priežasčių: turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo); medžiagų pereikvojimo; baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės; išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų; netinkamo materialinių vertybių saugojimo; netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos; dėl to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti, materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti, ir kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių nuostatų ar kitų instrukcijų pažeidimo ( DK 253 str.). Pagal bendras sąlygas darbuotojas už įmonei padarytą žalą atsako tik tuomet, kai ji atsiranda dėl jo neteisėto elgesio, kuriuo buvo pažeisti įstatymai ir kiti teisės aktai, taip pat įmonės lokaliniai norminiai aktai (darbo tvarkos taisyklės, kolektyvinė sutartis, pareiginiai nuostatai, saugos darbe instrukcija ir kt.). Darbuotojas šiuos neteisėtus veiksmus gali padaryti tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (nerūpestingumo, aplaidumo). Tam tikrais atvejais nuo darbuotojo kaltės formos priklauso ir atlygintinų nuostolių dydis.

Darbo įstatymai nustato, kad atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 257 str. 1 d.). Negautos pajamos yra tos pajamos, kurios prarandamos dėl darbuotojų kaltės padarytos žalos (pavyzdžiui, vairuotojas apgadina autobusą, su juo negalima išvažiuoti į reisą, dėl to darbdavys negauna pajamų). Savo ruožtu darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojui tinkamas darbo sąlygas, kurios užtikrintų galimybę išsaugoti jam patikėtą įmonės turtą. Kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT), jeigu žala atsiranda dėl to, kad nebuvo sudarytos būtinos sąlygos išsaugoti patikėtas vertybes, teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir darbuotojo kaltės laipsnį, gali sumažinti atlygintinos žalos dydį (LAT 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-215/2005).

Materialinė atsakomybė negali būti taikoma, kai darbuotojas padaro žalos darbdaviui teisėtais veiksmais, t. y. veikdamas būtino reikalingumo atveju (gelbėdamas įmonės turtą nuo gaisro, išlaužia cecho duris, apgadina įrenginius ir pan.). Manytume, kad neturėtų būti reikalaujama iš darbuotojo materialiai atlyginti žalą, atsiradusią dėl įmonės normalios gamybinės ir ūkinės veiklos rizikos. Pastaroji dažniausiai yra susijusi su naujos produkcijos gamyba. Tokia rizika laikoma normaliu dalyku, jeigu nuostoliai atsirado siekiant įmonei naudos ir jeigu jų išvengti kitomis priemonėmis nebuvo įmanoma.

Darbo įstatymai įpareigoja darbdavį įrodyti darbuotojo padarytą tikrąją žalą, jo neteisėtą ir tuo pačiu kaltą elgesį dėl tos žalos atsiradimo bei priežastinį ryšį tarp tos veikos ir žalos atsiradimo. Jei žala padaroma turtui, kai tarp darbo sutarties šalių pagal DK 256 straipsnį yra pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, darbuotojo kaltė yra preziumuojama, t. y. daroma prielaida, kad turtinė žala atsirado dėl darbuotojo kaltės. Tokiu atveju darbuotojas gali būti atleistas nuo pareigos atlyginti darbdavio patirtus nuostolius, jei jis įrodo, kad ši žala atsirado ne dėl jo kaltės (LAT 2001 m. sausio 31 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3-3K-126/2001).

Materialinės atsakomybės rūšys

Darbo kodeksas nustato, kad už darbdaviui padarytą turtinę žalą darbuotojams gali būti taikoma ribota arba visiška (pilnutinė) materialinė atsakomybė. Ribota materialinė atsakomybė taikoma tais atvejais, kai teisės aktai nenustato darbuotojo pareigos visiškai atsakyti už darbdaviui padarytą turtinę žalą. DK 254 straipsnis nustato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne didesnę kaip trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, įvardytus DK 255 straipsnyje, kai darbuotojai privalo atlyginti visą žalą.

Be to, DK 85 str. 3 dalyje yra nustatyta, kad įmonės, struktūrinio padalinio vadovams ir kitiems pareigūnams, dėl kurių kaltės kilo streikas arba kurie nevykdė ar uždelsė įvykdyti taikinimo komisijos, darbo arbitražo, trečiųjų teismo sprendimus, arba kai jie pažeidė DK 83 straipsnio reikalavimus, gali būti taikoma materialinė atsakomybė iki šešių mėnesių pareiginės algos dydžio, jeigu dėl jų kaltės darbdaviui buvo padaryta turtinė žala. Darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis apskaičiuojamas pagal Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 (Žin., 2003, Nr. 52-2326 ir kt.) nustatytą tvarką. Pagal ją darbuotojo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš trijų paskutinių mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, per kurį paaiškėjo padaryta žala, to darbuotojo gauto uždarbio vidurkio.

Jeigu žala įmonei padaroma nevienkartiniais ir tarpusavyje nesusijusiais veiksmais, už kiekvieną žalos padarymo faktą darbuotojui gali būti taikoma ribota, iki jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio materialinė atsakomybė. Tokiais atvejais visos išskaitos iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos, yra sumuojamos, tačiau darbuotojui turi būti paliekama 50 proc. išmokėtino darbo užmokesčio ir išskaita daroma, kol bus galutinai atsiskaityta (DK 225 str. 2 d.).

DK 255 straipsnis įpareigoja darbuotojus atlyginti visą darbdaviui atsiradusią žalą, jeigu ji padaryta:

1. tyčine veika;
2. dėl nusikalstamos veikos, konstatuotos BPK nustatyta tvarka;
3. darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis;
4. prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotus darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese;
5. kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai visiška materialinė atsakomybė už padarytą žalą nustatyta specialiuose įstatymuose;
6. neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo;
7. dėl priežasčių, nurodytų kolektyvinėje sutartyje.

Pateikta teisės norma rodo, kad Darbo kodekse nėra išvardyti visi darbuotojų visiškos materialinės atsakomybės atvejai. Darbdavio įgaliotų asmenų ir darbuotojų kolektyvo (profsąjungos, o jei jos nėra - darbo tarybos) atstovų parengtoje ir darbuotojų kolektyvui pritarus pasirašytoje darbovietės kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyti ir kiti atvejai, kai už darbuotojo padarytą žalą jam galės būti taikoma visiška materialinė atsakomybė (pavyzdžiui, kai darbuotojas pradangina įmonės materialines vertybes, gautas pagal važtaraštį ar vienkartinį įgaliojimą, ir pan.).

Savitas teisinis statusas taikomas akcinių bendrovių vadovams, kurie bendrovėje dirba pagal darbo sutartį ir kuriems taikomos darbo įstatymų nuostatos. Mat akcinės bendrovės vadovo, kaip bendrovės vienasmenio valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja Civilinio kodekso normos, skirtos akcinių bendrovių veiklai reguliuoti, ir Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574 ir kt.). Akcinės bendrovės vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, teisinio statuso dualistinę prigimtį nurodė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinė kolegija 2001 m. spalio 16 d. išnagrinėtoje ieškovo V. P. civilinėje byloje Nr. 3K-7-760/2001. Tokią nuostatą šis teismas išsakė ir kitose kasacinėse nutartyse.

Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis nurodo, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Su bendrovės vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Kai bendrovės vadovas sudaro sandorį, viršydamas savo kompetenciją, normalią ūkinę riziką, ar atlieka kitus neteisėtus veiksmus ir tuo bendrovei padaro žalos (įskaitant ir negautą pelną) arba dėl to vadovas gauna tiesioginės ar netiesioginės naudos bendrovės akcininkų sąskaita, bendrovė ir jos akcininkai turi teisę teismine tvarka reikalauti atlyginti dėl tokio sandorio arba tokių veiksmų patirtą žalą, įskaitant ir negautą pelną. Tokiais atvejais bendrovės vadovui taikomi ne darbo įstatymai, bet Akcinių bendrovių įstatymas. Šios pozicijos laikosi teismo praktika.

Taip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą pagal AB ,,Laivitė“ ieškinį, atsakovui G. R. nurodė, kad akcinių bendrovių vadovų žalos, padarytos bendrovei, santykiams taikytinas Akcinių bendrovių įstatymas ir kitos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, bet ne darbo įstatymai (LAT 2001 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-1203/2001).

Visiškos materialinės atsakomybės sutartis

Visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymas yra darbdavio prerogatyva, nes tokia sutartis visų pirma gina darbdavio interesus. Tačiau DK 256 straipsnis nurodo dvi vienu metu būtinas sąlygas, kad su pilnamečiu darbuotoju galėtų būti pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis: pirma, tas darbas turi būti tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu; sutartis sudaroma ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe; antra, tokių konkrečių darbų ir pareigų sąrašas pateiktas darbovietės kolektyvinėje sutartyje.

Tačiau mūsų šalyje tik nedaugelis įmonių turi kolektyvines sutartis, o gamybos interesai reikalauja apsaugoti materialines vertybes, kurios gamybinės veiklos procese yra perduodamos naudotis atskiriems darbuotojams. Todėl Seimas 2009 m. liepos 23 d. įstatymu Nr. XI-44 (Žin., 2009, Nr. 93-3993) papildė DK 256 str. 1 dalį, nurodydamas, kad, jeigu įmonėje nėra kolektyvinės sutarties, konkrečių darbų ir pareigų, kada reikia sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartis, sąrašas pateikiamas darbovietės darbo tvarkos taisyklėse, jas suderinus su darbuotojų atstovais. Ši pataisa galioja iki 2010 m. gruodžio 31 dienos. Teismų praktikoje tokios pozicijos laikytasi ir anksčiau.

Taip 2003 m. balandžio 3 d. ieškovas A. S. įsidarbino UAB vadybininku ir kitą dieną su juo buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Ieškovas skunde teismui nurodė, kad UAB nėra kolektyvinės sutarties, ir prašė panaikinti su juo neteisėtai sudarytą visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs A. S. kasacinį skundą, konstatavo, kad byloje nustatyta, jog ieškovas atsakovo įmonėje dirbo vadybininku ir jo darbas buvo tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių priėmimu bei išdavimu. Esant tokiam darbo pobūdžiui, darbdavys pagrįstai sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį su darbuotoju (LAT 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-600/2005).

Šis teismas 2007 m. vasario 6 d. nutartyje, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 3K-3-37/2007, nurodė, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe (DK 256 str. 1 d.). Tokios sutarties sudarymo su darbuotojais prielaida yra ta, kad jų darbas tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių išsaugojimu.

Pagal savo teisinį pobūdį visiškos materialinės atsakomybės sutartis yra tęstinė, dvišalė, t. y. pagal ją abi šalys (darbdavys ir darbuotojas) turi tam tikras teises ir pareigas. Kai su priimtu dirbti asmeniu sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, darbo sutarties pavyzdinėje formoje (10 p.) nurodoma, kad darbuotojas pagal atskirą rašytinę sutartį prisiima visišką materialinę atsakomybę už jam patikėtą įmonės turtą. Tokioje visiškos materialinės atsakomybės sutartyje nurodoma, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokie įsipareigojimai tenka darbdaviui, kuris turi užtikrinti sąlygas, kad darbuotojas turėtų realią galimybę išsaugoti jam patikėtą įmonės turtą, tai yra materialius daiktus ir nematerialaus pobūdžio (pavyzdžiui, pinigus, akcijas ir kt.) vertybes.

Jeigu darbas (pareigos) yra nurodytas sąraše, patvirtintame kolektyvinėje sutartyje, tačiau darbuotojas atsisako pasirašyti sutartį dėl visiškos materialinės atsakomybės, įmonės administracija gali su juo nutraukti darbo sutartį DK 129 straipsnio pagrindu ir tvarka. Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (Žin., 1999, Nr.

Jeigu dėl kartu dirbamo materialiai atsakingo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų atsakomybės, gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojų grupe, pavyzdžiui, su sandėlyje dirbančiais vedėju, sandėlininkais, pagalbiniais darbuotojais. Šioje sutartyje aptariamos sąlygos, kas turi būti daroma, jei keičiasi darbuotojų grupės sudėtis. Tokiais atvejais žalą atlygina visi sutartį pasirašę darbuotojai ir kiekvieno jų dalis atlyginant žalą nustatoma proporcingai jų dirbtam laikui per kurį susidarė žala, jeigu tokioje sutartyje nenustatyta kitaip.

Bet jeigu įmonės turtu bendrai naudojasi grupė žmonių, pavyzdžiui, kelios darbuotojų brigados, kurioms keičiantis turtas neperduodamas, jiems visiška materialinė atsakomybė sutartiniu pagrindu negali būti taikoma.

Darbuotojo padaryta turtinė žala nustatoma revizijos aktais, inventorizacijos žiniaraščiais, kitais dokumentais, o nuo šių dokumentų įforminimo dienos skaičiuojami ir terminai tiems nuostoliams išieškoti (ieškinio senaties termino pradžia). Darbuotojo padaryti nuostoliai nustatomi pagal darbdavio patirtą žalą, kuri apima ir jo negautas pajamas (DK 257 str. 1 d.). Turtinės žalos dydis nustatomas pagal prarasto ar sugadinto turto faktinę vertę rinkos kainomis. Apskaičiuojant žalą atsižvelgiama į turto nusidėvėjimą ir jo natūralų sumažėjimą bei patirtas išlaidas (tiesioginius nuostolius).

Kai nuostoliai patiriami dėl pašto ženklų, loterijos ir transporto bilietų trūkumo, išieškotina jų nominali vertė. Tik kai darbuotojas laiku pranešė apie šių dokumentų praradimą ir įmonės administracija turėjo galimybę sustabdyti jų faktinį realizavimą, iš kalto asmens išieškomos tik prarastų dokumentų pagaminimo išlaidos.

Darbuotojas, vykdydamas darbines pareigas, gali turtinę žalą padaryti ne tiesiogiai darbdaviui, bet pašaliniams fiziniams ar juridiniams asmenims (teisinėje literatūroje jie įvardijami kaip tretieji asmenys). Tokiu atveju CK 6.264 str. 1 dalis nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Darbdavys, atlyginęs turtinę žalą tretiesiems asmenims pagal civilinius įstatymus, įgyja regreso teisę išieškoti dėl to patirtus nuostolius iš darbuotojo, kalto dėl žalos padarymo, pagal Darbo kodekso normas.

Pagrindinės darbdavio ir darbuotojo teisės ir pareigos

Šioje lentelėje pateikiamos pagrindinės darbdavio ir darbuotojo teisės ir pareigos, susijusios su materialine atsakomybe.

Žiūrėkite video tema:

tags: #visiska #materialine #nuosavybe #pakeite