Lietuvos žemės ūkio sektoriuje ūkininkai, valdantys 10 ha ir daugiau žemės, susiduria su įvairiais reikalavimais, kurie reglamentuoja jų veiklą. Šie reikalavimai apima pasėlių įvairinimą, ekologiniu atžvilgiu svarbias vietoves (EASV), tręšimo apribojimus ir kitus svarbius aspektus.
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuolat rengia konferencijas, skirtas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo aktualijoms aptarti. Šios konferencijos suteikia galimybę ūkininkams ir kitiems suinteresuotiems asmenims gauti naujausią informaciją ir išsiaiškinti jiems rūpimus klausimus.
Pagrindiniai reikalavimai ūkiams, didesniems nei 10 ha
Pasėlių įvairinimas
Ūkiams, turintiems nuo 10 iki 30 ha ariamos žemės, reikalaujama auginti bent 2 skirtingus pasėlius. Jei ariamos žemės plotas viršija 30 ha, būtina auginti bent 3 skirtingus pasėlius. Taikomos išimtys, kai pievos/ganyklos sudaro daugiau kaip 75 proc. viso ploto.
Ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės (EASV)
Ūkiams, turintiems daugiau kaip 15 ha ariamos žemės, 5 proc. tos žemės turi būti skirta EASV. EASV gali sudaryti pūdymas (juodasis arba žaliasis) ir azotą fiksuojantys augalai. Azotą kaupiantys augalai skirstomi į II ir III grupes. III grupės augalai PĮ tikslais gali būti užskaitomi kaip pieva/ganykla arba traktuojami kaip atskiras pasėlis, pagal tai, kas naudingiau ūkininkui. II grupės augalai po jų derliaus nuėmimo iki lapkričio 1 d. turi būti užariami.
Pūdymo reikalavimai
Pagrindinis reikalavimas - pūdyme nevykdoma gamyba žemės ūkio produkcijai gauti, t.y. žaliajame pūdyme negali būti ganomi gyvuliai, šienaujama žolė ar auginami kiti žemės ūkio augalai, išskyrus žolinius augalus. Žaliajame pūdyme auginami dirvos struktūrai gerinti skirti žoliniai augalai ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d. turi būti užariami.
Daugiamečių pievų apsauga
Natura 2000 teritorijoje esančių buveinių teritorijoje deklaruotos daugiametės pievos negali būti ariamos/atnaujinamos. Atstatymo reikalavimas taikomas iš karto. Jei išarti plotai viršija 5 proc., jie turės būti atstatyti.
Tręšimo reikalavimai
Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašas yra taikomas žemės ūkio veiklos subjektams, tręšiantiems 10 ha ir daugiau, o tręšiantiems gyvūninės kilmės ir medienos kuro pelenais - 0,01 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 3D-332 patvirtintą Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašą:
- Draudžiama tręšiamaisiais produktais tręšti dirvą nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d.
- Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatyta, kad draudžiama tręšti ir (ar) skleisti mėšlą ir (ar) srutas nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., išskyrus Aprašo 18 punkte nustatytus atvejus.
- Nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), kurių nuolydis ne didesnis kaip 5 proc., į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 40 kg hektarui, draudžiama skystąjį mėšlą ir (ar) srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos.
Per kalendorinius metus į dirvą bendrai patenkančio azoto (N), įskaitant iš mėšlo ir srutų, kiekis negali viršyti 210 kg, fosforo (P2O5) 90 kg ir kalio (K2O) 240 kg hektarui.
Azoto (N), įskaitant iš mėšlo ir srutų, kiekis gali būti viršijamas iki 250 kg, fosforo (P2O5) iki 150 kg ir kalio (K2O) iki 300 kg hektarui, kai sudarytas tręšimo planas, atsižvelgiant į dirvožemio tyrimų (ne senesnių kaip 3 metų) rezultatus ir potencialiai tam dirvožemio tipui bei granuliometrinei sudėčiai įmanomą gauti derlių, siūloma naudoti didesnius azoto, fosforo ir kalio kiekius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 4 punktu paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama per metus į vieną hektarą dirvos įterpti daugiau kaip 80 kilogramų azoto ir 15 kilogramų fosforo veikliosios medžiagos.
Tręšiamųjų produktų naudojimo žurnalas
Duomenys apie panaudotus tręšiamuosius produktus PPIS turi būti užpildyti ne rečiau kaip du kartus - iki liepos 1 d. ir iki gruodžio 1 d.
Svarbu: Ūkiai iki 10 ha taip pat gali būti tikrinami, nes yra reikalavimų, taikomų visiems žemės ūkio subjektams.
PPIS (Paraiškų priėmimo informacinė sistema)
PPIS sistema prisijungus per el. bankininkystę leidžia matyti tik Jūsų deklaruotus laukus, todėl informacija PPIS apie laukuose panaudotus tręšiamuosius produktus yra pildoma to asmens, kurio laukuose tręšiamieji produktai buvo panaudoti.
PPIS įvesta naujų sluoksnių, tokių kaip plotai, susiję su Natura 2000, didelio ir mažo nepalankumo teritorijos. Taip pat prašoma atidžiau aprašyti KŽS ribų pasikeitimus.
Ūkininkai, pageidaujantys išmokti dirbti su PPIS, turi kreiptis į savivaldybę.
Miško įveisimas
Pirmosios paramos paraiškos pagal naują Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės "Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimo veiklą" MIŠKO ĮVEISIMAS numatomos rinkti NMA prie ŽŪM 2015 m. liepos 1d. - rugpjūčio 31d.
Pareiškėjas privalo užsiimti minimalia ž.ū. - draudžiama naudoti trąšas ir pesticidus ar kalkinti ž.ū. Deklaruotame „Natura 2000“ plote turi būti aptinkama EB svarbos miško buveinė.
Valdą atnaujinti automatiškai neleidžiama, jei įbraižytų plotų suma skiriasi daugiau 30 proc. nei valdos registre nurodytas plotas.
