Konstitucinis Teismas turėtų padėti galutinį tašką istorijoje dėl karių savanorių buvimo politikais, sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadovybė trečiadienį pareiškė, kad kariams savanoriams turėtų būti uždrausta užimti politines pareigas.
Gynybos štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras per diskusiją Seime sakė, kad į savivaldybių tarybas išrinkti asmenys turėtų suspenduoti tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP).
„Kariuomenės vadas laikosi tokios pozicijos, kad iš esmės visi savanoriai galėtų dalyvauti rinkimuose, bet po to, kai yra išrinkti, (...) jie turėtų suspenduoti savo tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose“, - Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje sakė V. Vaikšnoras.
Diskusija šiuo klausimu kilo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) gavus kariuomenės teisininkų išaiškinimą, kad karių savanorių tarnybą įstatymai priskiria tikrajai karo tarnybai. Konstitucija numato, kad asmenys, atliekantys tikrąją karo tarnybą, negali būti Seimo nariais ir savivaldybių tarybų nariais.
Generolas teigė, kad KASP yra integrali Sausumos pajėgų dalis ir turi konkrečias taikos bei karo meto užduotis. Pasak jo, KASP kariai turi specialybes, o nežinant, ar esant reikalui politikas ateis į tarnybą, kyla rizika turėti „popierinę kariuomenę“.
Jam antrino krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
„Tai yra karys, davęs priesaiką, tarnybos metu paklūsta įsakymams ir panašiai. (...) Apibrėžinėkime Krašto apsaugos savanorių pajėgas kaip norime, bet tai yra kariai“, - kalbėjo ministras.
Kilus diskusijoms, VRK prieš kelias savaites leido kariams savanoriams dalyvauti kovą vyksiančiuose savivaldos rinkimuose. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas trečiadienį nusprendė kreiptis į Vyriausybę, kad ši pateiktų teisės aktus, aiškiau reglamentuojančius karių savanorių statusą ir galimybes būti politikais.
Krašto apsaugos ministras R. Karoblis abejojo, ar tai reikalinga. Pasak jo, dar pernai Seimui pateiktuose, bet iki šiol nepriimtuose teisės aktų projektuose yra aiškiai parašyta, kad tikroji karo tarnyba yra buvimas Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Dabartiniai įstatymai, pasak ministro, nėra tokie aiškūs.
Jis pasiūlė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis atsakytų, ar draudimas kariams savanoriams dalyvauti politikoje yra proporcingas. Ministras ir kariuomenės vadas sakė, kad tinkama alternatyva politikams būtų Šaulių sąjunga - pilietinė sukarinta organizacija.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad tarnyba kariuomenėje ir buvimas politikoje yra nesuderinami dalykai.
„Turėtų būti atskira tarnystė valstybei specialiose tarnybose, ar tai būtų krašto apsaugos, ar tai būtų vidaus reikalų sistema, ar kitos statutinėse organizacijos, nuo dalyvavimo politikoje“, - žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė premjeras. „Aš manau, kad ta riba yra svarbi ir nenorėčiau, kad būtų politizuotos tiek mūsų krašto apsauga, tiek mūsų vidaus reikalų sistema ar kitos specialios statutinės organizacijos“, - pridūrė jis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas sakė, kad klausimas dėl savanorių dalyvavimo politikoje „turi labai daug briaunų“ ir į jį „šiandien aiškaus atsakymo neturime“.
Jis pabrėžė, kad be išlygų prilyginus karius savanorius tikrajai karo tarnybai į Krašto apsaugos savanorių pajėgas negalėtų stoti valstybės tarnautojai, nes tai numato Konstitucija.
„Tai reikš, kad savanorių pajėgose galėtų tarnauti tik tie, kurie savo gyvenimą yra pašventę tarnybai kariuomenėje arba dirbantys privačiame sektoriuje“, - BNS teigė politikas.
Pasak jo, tuo metu priėmus sprendimą leisti politikams ir valstybės tarnautojams būti kariais savanoriais kiltų problemų su pačia KASP koncepcija, nes savanoriai „turi kovines užduotis ir paklūsta vadų įsakymams“.
V. Bakas abejojo dėl ministro raginimų kreiptis į Konstitucinį Teismą: „Mūsų biuro teisininkai pateikė išaiškinimus, kad tie atsakymai jau yra gauti ir valstybė jau yra apsisprendusi“.
Politiko teigimu, turint visa tai omenyje komitetas kol kas negalėjo priimti jokio sprendimo.
„Aš negaliu negirdėti tos visuomenės dalies, kuri mano, kad tai yra suderinama. (...) Todėl reikia jautriai žiūrėti, Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės pozicijos čia neužtenka, kaip kolegiali institucija turi pasisakyti ir Vyriausybė“, - tvirtino komiteto pirmininkas.
Socialdemokratas Juozas Olekas ir „valstietis“ Dainius Gaižauskas laikėsi pozicijos, kad kariams savanoriams turėtų būti uždrausta dalyvauti politikoje. Konservatorius Laurynas Kasčiūnas mano priešingai ir teigė, kad leidimas suderinti šias pareigas „didintų savanorių pajėgų patrauklumą ir motyvaciją“.
Jo kolegė frakcijoje Rasa Juknevičienė teigė prisimenanti, kad 1992 metais kuriant Konstituciją tikroji karo tarnyba buvo laikyta šaukimu į kariuomenę.
„Tada buvo mintis, kad reikia įrašyti tokias nuostatas, kad prieš žmones šaukimas į kariuomenę nebūtų naudojamas kaip įrankis“, - tvirtino politikė. „Tai ar mes iš tikrųjų pagal Konstitucijos dvasią nuėjome?“, - klausė ji.
Taip ministras kalbėjo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) penktadienį nusprendus, kad keturi prieš kelias savaites vykusiuose savivaldos rinkimuose į savivaldybių tarybas išrinkti Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai (KASP) gali suderinti šias pareigas. Tokį sprendimą komisija motyvavo Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, jame yra baigtinis pareigų, nesuderinamų su mandatu, sąrašas. Karių savanorių ten nėra.
Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė iki šiol laikėsi pozicijos, kad kario savanorio buvimas politikoje yra nesuderinamas pagal Konstituciją.
Kariuomenė tvirtina, kad politikų dalyvavimas Krašto apsaugos savanorių pajėgose kelia riziką turėti „popierinę kariuomenę“, nes nebus aišku, ar šie asmenys prisistatytų į dalinius mobilizacijos atveju. R. Karoblis sakė, kad keturi kariai savanoriai politikai neturės didelės įtakos pajėgų struktūrai.
„Keturi savanoriai (...) neturėtų labai ženkliai pakeisti Krašto apsaugos savanorių pajėgų struktūros ir pajėgumų“, - kalbėjo ministras.
Konstitucija numato, kad asmenys, atliekantys tikrąją karo tarnybą, negali būti savivaldybių tarybų nariais. Tačiau įstatymai šias nuostatas detalizuoja gana painiai.
Pasak R. Karoblio, dėl tikslios kreipimosi formuluotės dar reikėtų sutarti tarp teisininkų. Jis tvirtino besitikintis, kad Seimo nariai šiais klausimais inicijuos kreipimąsi į Konstitucinį Teismą.
VRK priėmė tokį sprendimą vadovaudamasi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, kuriame yra baigtinis pareigų, nesuderinamų su mandatu, sąrašas. „Aš siūlyčiau šioje vietoje vadovautis būtent 91 straipsnio pirma dalimi, laikyti, kad yra baigtinis nesuderinamų pareigų sąrašas ir laikyti, kad kariai savanoriai gali tapti tarybos nariais.
„Įvertinus esamą teisinį reguliavimą, VRK nemano, kad kariai savanoriai, kol kas dar kandidatai, eina nesuderinamas pareigas ir jiems nereikia atsisakyti nesuderinamų pareigų“, - komisijos verdiktą paskelbė p.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme yra įrašytas pareigų, kurios yra nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, sąrašas.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, KASP tarnauja kiek daugiau nei 5 tūkst. žmonių.
Kariais savanoriais gali tarnauti 18-60 metų Lietuvos piliečiai. Žmogui tapus kariu savanoriu, jis siunčiamas į trijų savaičių trukmės įgūdžių kursą, paskui kariai savanoriai dažniausiai tarnauja savaitgaliais, per metus pratybose jie dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų.
Per šių metų kovą vykusius savivaldos rinkimus į savivaldybių tarybas išrinkti keturi kariai savanoriai.
Apibendrinant, situacija dėl karių savanorių galimybės būti partijų nariais išlieka neaiški ir reikalauja Konstitucinio Teismo įsikišimo.
Pagrindiniai faktai apie Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP):
| Duomenys | Informacija |
|---|---|
| Amžius | 18-60 metų |
| Kiekis | Virš 5000 |
| Pratybos | 20-50 dienų per metus |
Savanoriams vadas linkėjo nepamiršti priesaikos ir nebūti butaforiniais kariais
