Viliaus Orvido sodyba-muziejus - tai unikali vieta Žemaitijoje, kurią sovietmečiu kūrė Vilius Orvidas, pablūdęs mistikas, šventasis, skulptorius, didžiųjų Žemaitijos akmenų (kūlių), ąžuolų ir kryžių saugotojas. Iki šiol ši sodyba traukia žmones.
Viliaus Orvido sodyba
Viliaus Orvido fenomenas
Viliaus Orvido sodyba tapo tam tikru pasipriešinimo okupantų rėžimui simboliu ir neprisitaikiusių žmonių, ypač jaunimo, susitikimo vieta. LRT.lt pašnekovai - dailininkas Vaidotas Žukas ir apie V. Orvidą dokumentinį filmą susukęs Vytautas V. Landsbergis - sutaria, kad V. Orvido būta neeilinės asmenybės. Abu akcentuoja atvirumą, globą kitiems, dosnumą. Dosnumas ne tik materialinis, bet ir dvasinis. Menininkas į sodybą Salantuose priimdavo ir hipius, ir nuo narkotikų bei alkoholio priklausomus žmones, ir disidentus, o kai kurių priimtųjų ir visą gyvenimą pakeitė. Apie V. Orvido fenomeną, veik legendą, dailininkas V. Žukas žinojo sovietmečiu, tiesa, paties žmogaus nepažinojo.
Pasak V. Žuko, pats J. Mikutis turėjo nemenkų psichologinių problemų, nes po suėmimo buvo smarkiai muštas į galvą, 1956 m. grįžo iš lagerio ir buvo stipriai paliestas išgyvenimų jame. J. Mikutis nesusitaikė su kultūrinio ir politinio elito sovietinėje Lietuvoje prisitaikėliškumu. Būtent V. Žukas atvežė „nuo miesto ir savęs paties“ pavargusį J. Mikutį į Salantus: pailsėti, atsigauti, įsikvėpti. Anot V. Žuko, pats J. Mikučiui patiko ir V. Orvido skulptūros, ir tai, kaip jis gyvena. „Gargždelės sodyboje buvo galima pasislėpti, gyventi, nebijoti, kad ateis milicija ar KGB. J. Mikutis toje sodyboje pajuto saugumą, taip pat svarbus jam buvo Viliaus kitoniškumas. Tuomet žmonės, skaitantys gerą poeziją, žiūrintys gerą meną, klausantys geros muzikos, išėję į gatvę matydavo, kad viskas yra sovietiškai pilka, prisitaikėliška. O pas Orvidą patekdavai lyg į oazę, rasdavai autentiškumą, patirdavai normalų bendravimą, maldingumą, net maistas ten buvo kitoks. Gali gerti karvės pieno, gali ožkos“, - pasakoja V.
Vytauto V. Landsbergio teigimu, V. Orvidas lengva ranka prieidavo prie žmogaus, jį apkabindavo. „Pamatęs, kad žmogus buvo piktojo ar nerimo apimtas, jis sakydavo, kad [tą nerimą] atiduotų jam, Viliui, nes tam žmogui per sunku. Atrodo, labai paprasti dalykai. Liūdesys apima, kad Lietuva gražiausių savo pavyzdžių neįvertina arba įvertina per vėlai“, - kalba V. V. Landsbergis.
Kūrimas ir išsaugojimas
Pasakojimą apie muziejaus veiklą vertėtų pradėti nuo jo įkūrėjo Lietuvos menininko, akmentašio Viliaus Orvido. Vilius Orvidas (1952-1992) - tai Lietuvos menininkas, akmentašys, kurio pasakojimą apie muziejaus veiklą vertėtų pradėti nuo jo įkūrėjo. Vilių akmentašystės amato išmoko iš savo tėvo akmentašio Kazio Orvido (1905-1989), kuriam akmenoriaus amatą perdavė jo tėvas Jonas Orvidas (1872 -1939) - Orvidų dinastijos pradininkas Salantų žemėje. 1973 m. grįžęs iš sovietinės armijos V. Orvidas su tėvu vežė į sodybą suskaldyti pasmerktus akmenis. Sielvartaudamas dėl sovietmečiu melioracijos naikinamos gamtos, V. Orvidas norėjo įkvėpti šiems suskaldymui skirtiems akmenims gyvybės ir prikelti juos antram gyvenimui.
V. V. „Ir didieji kūliai, ir didieji ąžuolai - Lietuvos turtas. Vilius sugalvojo šitaip ekologiškai juos globoti: veždavosi į savo sodybą, saugodavo, iš akmenų darydavo skulptūras. Tuo metu dar jo nepažinojau. Ir man staiga, gal kokiais 1985 m., dar prieš Atgimimo laikotarpį, paskambino skulptorius Mindaugas Navakas ir sako - Viliaus Orvido sodybą griauna“, - pasakoja V. Vėliau V. Žukas sužinojo, kad šis buldozerio stūmimas ir surežisuotas griovimas buvo sugalvotas pačių Orvidų - tėvo Kazimiero ir sūnaus Viliaus, tęsiančių seną šeimos akmenskaldystės tradiciją. Akmenskaldžiu buvo ir šeimos senelis.
V. Orvidas kurdamas sodybą veikė plačiai. Sovietmečiu samdė kranus, sunkiuosius savivarčius, buldozerius. Tam reikėjo nemažai pinigų, kuriuos skulptorius uždirbdavo darydamas neblogai apmokamus antkapinius paminklus. V. Orvido užsakymu, sodyboje kurį laiką dirbo ir Šateikiuose stovėjusio sovietų armijos poligono technika, visą laiką padėjo aplinkinių kolūkių mechanizatoriai.
Po tėvo Kazimiero ir jo sūnaus Viliaus mirčių ši sodyba kelerius metus taip pat buvo apmirusi. Jiedu sodybą kantriu darbu ir fantastišku užsidegimu buvo pavertę ne tik muziejum, bet ir dvasinės traukos vieta menininkams, neformalams.
Po Viliaus mirties liko begalė jo darbų bei sumanymų. „Po Viliaus mirties likome mes, keturios seserys, ir brolis Jonas. Kažkam reikėjo ryžtis imtis veiklos, kad sodyba nepražūtų. Sodybą reikėjo įforminti: iš pradžių čia buvo įsteigta viešoji įstaiga. O prieš 5 metus įkurta kaimo turizmo sodyba.„Sodyba pripažinta paveldo objektu: negalima griauti ar pakeisti to, kas sukurta Viliaus. Bet išsilaikome tik iš savo lėšų, todėl už sodybos lankymą imamas simbolinis mokestis. Kretingos savivaldybė skyrė 5 tūkst. Pernai sodyboje apsilankė 8 tūkst. turistų. Neseniai Orvidų palikuonės, fotomenininkės Palmyros Beniušytės - P.ir L.Beniušių dukters - parengtas lankstinukas apie šią lankytiną vietą.
Paroda "Dar Viena Akimirka"
Druskininkų vandens parko erdvėse pradeda veikti tautodailininko M. Grigaliūno, kino režisieriaus ir fotografo iš Ukrainos O. Dirdovskio bei fotomenininko L. Parodoje „Dar viena akimirka“ bus eksponuojamos Modesto Grigaliūno skulptūros, Viliaus Orvido (1952-1992) ir M. Grigaliūno skulptūrų nuotraukos, L. Surgailos nuotraukos, bus parodytas O. Dirdovskio filmas „Viliaus Orvido medinės skulptūros. Aware“.
Anot parodos „Dar viena akimirka“ kuratoriaus kunigo D. Grigaliūno, šia ekspozicija stengiamasi atkreipti dėmesį ne tik į išlikusias V. „Deja, blėstantis daugelio Orvidų sodybos skulptūrų grožis ir gylis tampa nebereikalingas, o šios vietos laikinumas virsta amžinumu“, - sakė kunigas D. Grigaliūnas, kurio tėvas M. Grigaliūnas gerai pažinojo V.
Parodos ašis - V. Kaip savaitraščiui „Mano Druskininkai“ sakė parodos kuratorius kunigas D. Grigaliūnas, ši paroda yra savotiškas V. „Parodos ašis - Orvidų sodyba. Ji buvo kuriama sovietmečiu, ją kūrė ne tik Orvidai, bet tam tikra prasme ir šalia jų buvę bičiuliai. Jie, laisvės troškimą išreikšdami per meną, buvo kovotojai prieš sovietinę sistemą. Dabar tai tampa vėl aktualu. Mano tėvas M. Grigaliūnas kūrė dirbinius iš medžio, o V. Orvidas - iš akmens. Mano tėvas ir mama buvo kartu, kai Orvidas kūrė tą sodybą. Ukrainietis A. Dirdovskis irgi dažnai ten lankėsi, o L. Surgailis buvo vienas iš bičiulių, parengęs paskutinį interviu su V. Orvidu ir padaręs paskutines šio menininko nuotraukas. Taigi Druskininkų vandens parko erdvėse atidaroma paroda parodo jų bendradarbiavimą, ji yra skirta V. Orvidui bei visiems tiems, kas su juo susiję. Manau, simboliška, jog Druskininkuose ji atidaroma prieš Sausio 13-ąją“, - sakė parodos kuratorius M.
Lankytojams
Kiekvienas Orvidų sodybos lankytojas savaip supras Viliaus sukurtą pasaulį, tačiau abejingų jo kūrybai tikrai nebus. Čia laukiami visi, kurie ieško ramybės, įkvėpimo bei nori pažinti save. Muziejuje gausu įvairių religijų - katalikybės, pagonizmo, budizmo bei astrologinių ženklų atspindžių.
Ieškantiems gamtos grožio, muziejuje įrenginėjamas botanikos parkas - Dievo Apvaizdos akis, kurio viduryje stūkso kalva su keturiais šlaitais, kurių papėdėje sau vietą surado keturi akmenys, simbolizuojantis keturias pasaulio puses (šiaurę, pietus, rytus bei vakarus), tarp kurių įrengti aukurai.
Orvidų sodyba iš paukščio skrydžio
Bilietų kainos
- Suaugusiems - 6 Eur
- Studentams ir neįgaliesiems (pateikus pažymėjimą) - 4 Eur
- Moksleiviams - 3 Eur
Darbo valandos
Sodyba-muziejus dirba tam tikrais mėnesiais ir savaitės dienomis. Daugiau informacijos rasite žemiau esančioje lentelėje.
| Mėnesiai | Darbo valandos | Savaitės dienos |
|---|---|---|
| Sausis-Vasaris | NEDIRBAME | - |
| Kovas | 10:00-19:00 | I - V |
| Balandis (I - V) | NEDIRBAME | - |
| Gegužė (I - II) | NEDIRBAME | - |
| Birželis (I) | NEDIRBAME | - |
| Liepa - Rugpjūtis | 10:00-19:00 | I - V |
| Rugsėjis (I - II) | NEDIRBAME | - |
| Spalis (I - III) | NEDIRBAME | - |
| Lapkritis - Gruodis | NEDIRBAME | - |
Ačiū už supratimą.
Apylinkės
Nusprendę pailsėti vienoje nuostabiausių Lietuvos vietų - prie Baltijos jūros, nepraleiskite progos pažinti ir kitas gražias bei daug turistų dėmesio susilaukusias Žemaitijos vietoves. Vos 12 km. nuo Baltijos jūros atitolęs Kretingos miestas savo grožiu bei kultūriniu palikimu kiekvienais metais pritraukia vis daugiau lankytojų, norinčių pamatyti bei pajausti tikrąjį Lietuvos gyvenimą, skirtingais šalies egzistavimo laikotarpiais. Jei nusprendėte apsilankyti Kretingoje, siūlome Jums užsukti į Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią ir Pranciškonų vienuolyną, pasigrožėti Baltų mitologijos parku, grafų Tiškevičių dvaru su žiemos sodu, pasivaikščioti po netoliese Salantų esantį Imbarės piliakalnį. Bei sustoti ir pailsėti prie Salantų miesto įsikūrusioje ir jau daugiau nei 40 m. gyvuojančioje Orvidų sodyboje - muziejuje.
Orvido pasaulėžiūra
1989 m. Vilius davė pirmuosius Šv. Pranciškaus Mažesniųjų Brolių Ordino vienuolio įžadus, pasirinkdamas brolio Gabrieliaus vardą. Jis buvo labai energingas, neribotą fantaziją turintis, reto darbštumo ir be galo dvasingas žmogus. Dirbdamas V. Orvidas didžiausią dėmesį skyrė ne sau ir savo darbui, o erdvės, kurioje galėtų atsigauti, pasimelsti, pamedituoti pats bei visi norintys, sukūrimui. Tačiau 1992 m. rugpjūčio 5d. V. Orvidas netikėtai mirė, kurdamas savo paties sukurtoje unikalioje sodyboje - muziejuje. Orvidų sodyboje - muziejuje Jūs atrasite daug V. Orvido bei kitų menininkų darbų iš akmens ir medžio. Turėsite galimybę pamatyti didelę senovinių daiktų kolekciją, tarp jų netgi tanką. Kiekvienas muziejaus akmuo yra kažkuo ypatingas, žadinantis apmąstymus apie gyvenimą ir amžinybę. Muziejuje po atviru dangumi gausu takelių, kuriais žengiant susidursite su galingomis akmens bei medžio kompozicijomis, kurias vienija pagrindinė, visame muziejuje vyraujanti gilaus tikėjimo į nukryžiuotą ir prisikėlusį Jėzų ir Švč. Mergelę Mariją tema. Nuostabu yra tai, kad iš paukščio skrydžio muziejus atrodo kaip tikra Dievo Apvaizdos akis, nes yra aiškios trikampio formos.
V. Orvidas visada su džiaugsmu priglausdavo ir nei vieno neatstumdavo. Ne vienas žmogus, būtent Orvidų sodyboje atrado savo gyvenimo kelią, atsikratė gyvenimą žlugdančių įpročių, pajautė vidinę laisvę dėka Viliaus dvasinio vedimo. Būtent šie žmonės ir padėjo V. Orvidui plėsti savo veiklą. Jis sugebėdavo įtraukti ilgesniam laikui pasiliekančius jo sodyboje tokius gyventojus į meninę veiklą. Dažnai tai buvo visuomenės atstumti žmonės, praradę savivertę ar neturintys kur eiti. Menininkas tikėjo, kad kurdamas žmogus gali atsigauti.
Svarbi informacija lankytojams:
- Tyla ir ramybė. Muziejus skirtas ramiam poilsiui, todėl prašau elgtis tyliai ir pagarbiai savo ir kitų atžvilgiu.
- Maistas. Pasirūpinkite maistu patys, jei planuojate pasilikti muziejuje ilgesnį laiką.
- Rūkymas ir alkoholis. Gerbkime gamtą.
- Gerbkime akmenis. Muziejuje yra labai daug vertingų ir įdomių akmenų, kurie ir sudaro muziejaus ekspoziciją. Juos spardyti, daužyti ar kitaip niokoti neleidžiama. Nelaipiokite ant akmeninių ar medinių konstrukcijų, tai gali būti pavojinga.
- Renginiai ir šventės. Ačiū už supratimą.