Žemės ūkis yra verslo sritis, kuri labai priklauso nuo gamtos sąlygų, reikalauja nemažai investicijų, atsakingų politinių sprendimų bei stabilios mokestinės aplinkos. Pažymėtina, kad pirminė žemės ūkio veikla sukuria daug papildomų darbo vietų viešajame sektoriuje, kurio pareiga užtikrinti tvarų ir konkurencingą žemės ūkio vystymąsi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje bendrijoje.
Mokesčių reforma ir ūkininkų nuogąstavimai
Vyriausybė rengia mokesčių reformą, kuri neapeis ir žemės ūkio. Skaičiuojama, kad didesni mokesčiai pagal 2023 m. duomenis gali paliesti 7200 ūkininkų iš registruotų maždaug 120 tūkst. Kyla klausimas, kaip tai atsilieps ūkininkams, ar prie bendrų pajamų bus skaičiuojamos ir tiesioginės išmokos.
LVŽS atstovų užmojis „suvienodinti apmokestinimo sąlygas tarp atskirų ekonominių sektorių ir atsisakyti tikslų nepasiekiančių mokestinių lengvatų, mažinti taršą“ prieštarauja sveikai logikai. Pavyzdžiui, investicijų lengvatos ir kitos išimtys taikomos Nyderlanduose, Ispanijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Danijoje.
Beje, Žemės ūkio ministerijai užsimota stipriai sumažinti finansavimą. Tačiau, vienareikšmiškai pasisakau už ūkių įvairovę, tiek smulkius, vidutinius ir stambius ūkius, kuriems turi būti sudarytos atitinkamos tiek mokestinės sąlygos, tiek ir paramos taikymo schemos.
LŽVS iniciatyva į bendrą apmokestinimo sistemą įtraukti PVM registracijos ribą - 45 tūkst. eurų - viršijančius ūkininkus, kelia pagrįstų abejonių, kadangi pastariesiems mokestinė našta stipriai padidėja. Tuo tarpu, juridiniams asmenims keičiasi tik pelno mokesčio tarifas. Manau, tokia tvarka sąlygos ūkių išsiregistravimą iš PVM mokėtojų registro ir dirbtinį jų smulkėjimą.
Vis tik, jei ir bus leista įsigalioti šioms mokestinėms reformoms, manyčiau, kad perėjimui į bendrą sistemą numatytas 2 metų laikotarpis yra per trumpas. Atsižvelgiant į tai, kad daugelis ūkininkų yra prisiėmę finansinius įsipareigojimus dėl vykdomų Europos Sąjungos investicinių projektų, todėl siūlyčiau perėjimui į bendrą sistemą numatyti bent 5 metų laikotarpį.
Taršos mokestis už žemės ūkio techniką
Sąmyšį sukėlė pavasarį paskelbta žinia dėl traktoriams taikomo taršos mokesčio ir galimų baudų. Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyr. specialistas Aurimas Pavolis ūkininkų negąsdina ir primena, kad šis mokestis nėra naujas. Jis galioja jau antrus metus. Mokesčio surinkimą administruoja Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.
Ūkininkams įsigijus techniką tereikia kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyr. Tačiau yra ir gudraujančių. Pasitaiko, kad ūkininkai, registruodami savo priemones Registro objekto naudojimo ūkinei veiklai srities duomenį pasirenka ne „žemės ūkio“, o „kita“. Todėl imtasi priemonių.
Taršos mokestis už žemės ūkio techniką mokamas vieną kartą, kai ji įsigijus naują ar dėvėtą priemonę registruojama specialiame registre. Tačiau įsigudrinusiems apeiti mokestį - nustatė terminą iki kada galima pasitaisyti. Po to duomenis perduos taršos mokesčių administratoriui. Klaidų ištaisymui duotas terminas iki 2022 metų birželio 1 dienos.
2021 metais Registre atlikta 18 proc. daugiau operacijų nei 2020 metais. Už technikos registravimą ir jų apžiūras į Kėdainių rajono savivaldybės biudžetą 2021 metais surinkta 99,16 proc. daugiau lėšų nei prieš metus ir 30,95 proc.
Ūkio apskaita ir mokesčiai
Kiekvienas įregistruotas ūkis, kuris pretenduoja gauti arba gauna valstybės ar ES paramą, privalo vesti ir tvarkyti visą savo apskaitą laikantis įstatymais. Dažniausiai reikalaujama buhalteriją tvarkyti dvejybiniu įrašu, t.y. taip kaip įprastai tvarkoma MB ar UAB apskaita.
Supaprastinta ūkininkų ūkio apskaita yra vedama tokiu principu: pirkimo ir pardavimo, pinigų žurnalo pildymas, registruojama pardavimų ir pirkimų operacijos, pinigų judėjimas kasoje ir banko sąskaitose. Dvejybinė ūkininkų buhalterinė apskaita taikoma tuomet, kai ūkininkai pretenduoja gauti arba gauna valstybinę ir (ar) ES paramą.
Siekant pagrįsti ūkio išlaidas, reikia rinkti dokumentus, įrodančius patirtas išlaidas - sąskaitas, čekius, sutartis ir pan.
Nuo uždirbto ūkio pelno mokamas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Bazinis tarifas - 15%. Tačiau mažesnėms nei 42 500 eur pajamoms (pelnui) taikomas mokesčio kreditas. Jei pajamos neviršija 20 tūkst eur mokamas 5% GPM. Didėjant pajamoms mokestis taip pat didėja ir gali pasiekti 32% (tarifas taikomas ne visoms pajamoms, o tik daliai, viršijančiai tam tikrą sumą, kuri yra susieta su VDU (vidutiniu darbo užmokesčiu)).
Nuo deklaruoto pelno taip pat mokami SODROS mokesčiai - PSD ir VSD. Sodros mokesčiai skaičiuojami nuo 90% deklaruoto pelno VMI. PSD sudaro 6.98% (tačiau, jei esate nedirbantis, mokama suma negali būti mažesnė nei mimimali nustatyta suma (nuo 2026m. numatoma 81,65 eur/mėn). Apytikriai numatykite, kad GPM ir SODROS mokesčiai sieks 5-20% nuo numatomo pelno. Sumokama vieną kartą per metus iki gegužės 1 d.
Jei veiklos pajamos viršija 45 000 eur - privaloma registruotis PVM mokėtoju ir išrašant sąskaitas skaičiuoti 21% PVM mokestį. Mokestis apskaičiuojamas iš mėnesio pardavimų atėmus mėnesio pirkimo PVM (yra tam tikrų išlygų). Tiesa, ūkininko PVM laikotarpis paprastai yra ilgesnis - 6 mėnesiai t.y. pirkimų ir pardavimų PVM deklaruojamas ir skaičiuojamas/mokamas kartą per pusmetį.
Administruojamų įmokų kodai
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) administruoja įvairius mokesčius ir įmokas, kurių kiekvienas turi savo kodą. Žemiau pateikiama dalis jų:
| Mokesčio pavadinimas | Įmokos kodas |
|---|---|
| Gyventojų pajamų mokestis (nuo A klasės pajamų) | 1311 |
| Žemės mokestis | 3011 |
| Pridėtinės vertės mokestis | 1001 |
| Mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų | 5340 |
Tai tik keletas pavyzdžių, o pilną sąrašą galima rasti VMI interneto svetainėje.
Ūkininkai visuomet gali kreiptis pagalbos - Konsultavimo tarnybos biurų buhalterinės apskaitos konsultantai pagelbėja šiais klausimais.