1. Islandija - Ugnikalnių ir Ledynų Šalis Vienu Metu
Islandija yra viena iš nedaugelio vietų pasaulyje, kurioje vienu metu gali išvysti tiek milžiniškus ledynus, tiek aktyviai veikiančius ugnikalnius. Islandija yra ant Vidurio Atlanto kalnagūbrio, kur susiduria Šiaurės Amerikos ir Eurazijos tektoninės plokštės. Vatnajökull - didžiausias ledynas Europoje pagal tūrį. Islandijos gyventojai išmoko gyventi šalia aktyvios gamtos. Jie naudoja geoterminę energiją savo kasdienybėje ir išnaudoja ugnikalnių šilumą tiek šildymui, tiek SPA kompleksams.2. Islandijoje Nėra Miškų - Ir Tai Visiškai Normalu
Atvykus į Islandiją pirmą kartą, vienas iš labiausiai stebinančių dalykų daugeliui keliautojų - beveik visiškas miškų nebuvimas. Kraštovaizdis platus, atviras, neretai primenantis kitos planetos paviršių. Žvilgsnis gali laisvai klajoti kilometrais be jokių kliūčių, nes čia medžių tiesiog nėra. Istoriškai Islandijoje augo beržynai ir žemi krūmynai, tačiau pirmieji vikingai, atvykę apie IX a., masiškai kirto medžius statyboms, ugniai ir žemės ūkio reikmėms. Dėl klimato, dirvožemio ir gyvulininkystės (ypač avių ganymo), miškai nesugebėjo atsinaujinti. Keliautojams tai reiškia vieną: šviesos, erdvės ir vaizdų laisvė. Kalnų keteros, lavos laukai, geoterminės dykros atsiskleidžia be jokio uždengimo.Nors Islandijoje vykdomi miškų atsodinimo projektai, jie vyksta lėtai, nes šalies klimatas ir sąlygos reikalauja daug kantrybės. Svarbu pabrėžti, kad šis miškų nebuvimas neturėtų būti vertinamas kaip ekologinė krizė - tai dalis Islandijos identiteto.
3. Islandijoje Nėra Uodų - Keliautojų Rojus Be Zyzimo
Skamba kaip svajonė? Bet tai - faktas. Islandijoje iš tiesų nėra nei vieno uodo. Tarp visų šiaurinių kraštų, ši šalis yra unikali savo „uodų netolerancija“. Mokslininkai vis dar neturi vienareikšmio atsakymo, kodėl Islandijoje nėra uodų. Manoma, kad pagrindinės priežastys yra šalies unikalus klimatas ir dirvožemio ypatybės. Islandijoje vyrauja labai greitai besikeičiantis oras, o žiemos metu - ilgi atitirpimo ir užšalimo ciklai. Skirtingai nei Skandinavijos žemyninėje dalyje ar net Grenlandijoje, Islandijoje nėra pastovių, stovinčių gėlo vandens telkinių, kuriuose galėtų daugintis uodai.Šis reiškinys itin palankus ne tik vietiniams gyventojams, bet ir turistams - ypač tiems, kurie mėgsta leisti laiką gamtoje, žygiuoti, stovyklauti ar tiesiog ilsėtis lauke. Įdomu tai, kad uodų nebuvimas net ir po klimato pokyčių išlieka.
4. Islandai Tiki Elfais - Ir Statybos Stabdomos Dėl Jų
Nors Islandija garsėja savo modernumu, išsilavinimu ir aukštu technologijų lygiu, čia egzistuoja dar viena, daug senesnė ir mistiškesnė pasaulėžiūra - tikėjimas elfais. Tyrimai rodo, kad net iki 50 % islandų tiki elfų egzistavimu arba bent jau pripažįsta galimybę, jog jie gali egzistuoti. Ir tai nėra vien tautosakinė tradicija - tai realiai veikiantis kultūrinis reiškinys. Pavyzdžiui, 2013 m. buvo sustabdyta greitkelio statyba Álftanes regione, nes vietos gyventojai tvirtino, kad ten stovi šventasis elfų akmuo. Tokie įsitikinimai Islandijoje nėra laikomi ekscentriškais. Priešingai - jie parodo gilų ryšį su gamta ir pagarbą aplinkai. Turistams šis reiškinys tampa viena iš labiausiai stebinančių Islandijos ypatybių.5. Islandija - Viena Saugiausių Šalių Pasaulyje
Islandija jau daugelį metų iš eilės užima pirmąją vietą pasaulio taikos indekse (Global Peace Index), lenkdama tokias šalis kaip Naujoji Zelandija, Airija ar Austrija. Ką tai reiškia realiai? Islandijoje praktiškai nėra smurtinių nusikaltimų, o įkalinimo įstaigos - beveik tuščios. Reikjavikas - Islandijos sostinė ir vienintelis didesnis miestas - yra laikomas vienu iš saugiausių miestų Europoje. Čia galima drąsiai vaikščioti naktį, keliauti vienam ar net autostopu. Tačiau svarbu pažymėti, kad saugumas Islandijoje nereiškia, jog galima atsipalaiduoti bet kokiomis aplinkybėmis. Pagrindinis pavojus čia - ne žmonės, o gamta. Greitai besikeičiantis oras, slidūs keliai, staigūs potvyniai ar stiprūs vėjai gali būti tikra grėsmė net patyrusiems keliautojams.6. Karštosios Versmės - Ne Tik Malonumas, Bet Ir Islandų Kasdienybė
Islandija tiesiog verda po paviršiumi - pažodžiui. Šalyje gausu geoterminių šaltinių, kurie ne tik džiugina turistus šiltu vandeniu net šalčiausią dieną, bet ir atlieka labai praktišką vaidmenį vietinių gyvenime. Maždaug 90 % Islandijos namų šildoma geotermine energija. Tai švari, tvari ir pigiausia įmanoma energijos forma. Karštasis vanduo tiekiamas tiesiai iš žemės gelmių į miestų ir miestelių vamzdynus. Tačiau karštosios versmės - tai ir neatsiejama socialinė bei kultūrinė šalies dalis. Vietiniai gyventojai kasdien renkasi į baseinus, kuriuose ne tik maudosi, bet ir bendrauja, diskutuoja apie orą, politiką ar sportą.Žinomiausias geoterminis kurortas - Blue Lagoon - yra vos kelios dešimtys kilometrų nuo Reikjaviko. Jo pieno spalvos vanduo, prisotintas silicio dioksido, sieros ir mineralų, ne tik atpalaiduoja, bet ir turi gydomųjų savybių. Turistams svarbu žinoti keletą taisyklių: prieš lipant į karštąsias versmes visuomet būtina nusiprausti - ne tik greitai, bet ir kruopščiai. Islandai labai vertina švarą ir tvarką baseinuose. Taip pat ne visos versmės tinkamos maudynėms - kai kurios per karštos ar net pavojingos dėl sieros garų. Islandijoje karštosios versmės - tai ne prabanga, o natūrali privilegija, kuria dalijasi tiek vietiniai, tiek svečiai.
ISLANDIJOS DEIMANTINIS PAPLŪDIMYS
7. Islandai Seka Savo Genealogiją Per Tūkstantmečius - Net Turi Specialią Programėlę
Vienas iš keisčiausių, bet ir įspūdingiausių dalykų Islandijoje - tai, kaip rimtai jos gyventojai žiūri į savo kilmės istoriją. Islandai geba atsekti savo protėvius šimtmečiais atgal - iki pat vikingų laikų. Ši sistema vadinama Íslendingabók (liet. „Islandų knyga“) - tai skaitmeninis genealogijos registras, kuriame galima rasti visų šiuolaikinių islandų giminystės ryšius. Įdomiausia tai, kad ši informacija neapsiriboja tik archyvais - islandai turi mobiliąją programėlę, kuri leidžia jiems patikrinti, ar jie atsitiktinai nėra susiję su asmeniu, su kuriuo, tarkime, susipažino vakarėlyje. Šis požiūris į genealogiją turi istorinį pagrindą. Islandija - nedidelė tauta, šiuo metu turinti apie 370 tūkst. gyventojų. Ilgą laiką ji buvo izoliuota nuo likusio pasaulio, todėl genetinis panašumas tarp žmonių yra didesnis nei didesnėse valstybėse. Keliautojams šis faktas gali pasirodyti egzotiškas ar net juokingas, tačiau jis atspindi gilią islandų kultūros vertybę - žinojimą, kas esi, ir iš kur kilai.8. Ledynų Urvai - Gamtos Stebuklas, Prieinamas Tik Žiemą
Islandijos gamta kupina kontrastų, tačiau vienas iš pačių magiškiausių ir trumpalaikių reiškinių - tai ledynų urvai, dar vadinami ledo olomis. Tai tarsi paslaptingi ledo tuneliai, kurie kasmet atsiranda vis kitoje vietoje ir egzistuoja vos kelis mėnesius, kol atšyla oras. Šie urvai susiformuoja, kai vanduo iš tirpstančio ledyno prasigraužia tunelius per storus ledo sluoksnius. Dėl slėgio, temperatūros ir judančio vandens jie įgauna unikalią struktūrą, o ledas tampa skaidrus, blizgus, dažnai įgavęs ryškią žydrą spalvą.Svarbu žinoti, kad šie urvai galimi lankyti tik žiemos metu, dažniausiai nuo lapkričio iki kovo. Vasarą ledas tampa nestabilus ir lankymas ne tik neįmanomas, bet ir pavojingas. Kiekvienais metais urvai susiformuoja skirtingai - kai kurie visai neiškyla, o kiti tampa dar įspūdingesni nei anksčiau. Ledynų urvai dažniausiai randami Vatnajökull ledyno regione - tai didžiausias ledynas Europoje. Norint patekti į urvus, būtina keliauti su licencijuotu gidu - tai ne tik saugumo reikalavimas, bet ir galimybė sužinoti daugiau apie jų susidarymo procesus bei aplinką. Keliautojams svarbu tinkamai pasiruošti - ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Patekimas į kai kuriuos urvus reikalauja ėjimo per sniegą, nelygią dangą ar net trumpų kopimų.
9. Islandų Kalba Beveik Nepasikeitė Nuo Vikingų Laikų
Islandų kalba - tai gyvas istorijos paminklas, kuris išlaikė ne tik savo gramatinę struktūrą, bet ir didžiąją dalį žodyno nuo senosios nordų (vikingų) kalbos laikų. Skirtingai nei dauguma kalbų, kurios natūraliai keičiasi ir priima daugybę skolinių, islandų kalba sąmoningai saugo savo autentiškumą. Kai atsiranda nauji technologijų ar kultūros reiškiniai, islandai ne skolinasi žodžius iš kitų kalbų, o sukuria naujus žodžius, naudodami savo šaknis. Šis kalbos konservatyvumas yra toks stiprus, kad šiuolaikiniai islandai dar gali skaityti viduramžių tekstus (sagas, poemas) originalo kalba. Tokia situacija būtų tarsi šiuolaikinis lietuvis skaitytų XIV a. Tai taip pat reiškia, kad islandų kalba turi labai sudėtingą gramatiką. Ji pasižymi keturiomis linksnių sistemomis, stipriu laikų vartojimu bei sudėtinga žodžių daryba. Todėl daugeliui užsieniečių jos mokymasis yra tikras iššūkis. Keliautojams verta žinoti, kad nors didžioji dauguma islandų puikiai kalba angliškai, jie labai brangina savo kalbą.10. Islandiškas Humoras ir Vardų Sistema
Islandai garsėja ne tik savo santūriu, šiaurietišku būdu, bet ir labai specifiniu humoro jausmu, kuris dažnai balansuoja tarp absurdo ir švelnaus saviironijos. Jie mėgsta juokauti apie savo mažą šalies dydį, nenuspėjamą orą, izoliaciją bei net apie pačius save - „mes esame 370 tūkst. Humoras atsiskleidžia ir kasdieniame gyvenime: oficialiose reklamose, viešuose pranešimuose ar net oro linijų stiuardesių paskelbimuose. Tai subtilus būdas parodyti artumą, atsipalaidavimą ir išlaikyti lengvą toną net sudėtingose situacijose. Tačiau dar daugiau nustebimo turistams kelia Islandijos vardų sistema, kuri smarkiai skiriasi nuo įprastų vakarietiškų normų. Islandijoje nėra pavardžių tokia forma, kokią žinome - vietoj to naudojama patroniminė (arba rečiau - matroniminė) sistema. Dar viena įdomybė - griežtas vardų registras. Islandijoje negalima vaikui duoti bet kokio vardo. Šalyje veikia specialus Vardų komitetas, kuris tvirtina naujus vardus pagal gramatines, kultūrines ir fonetines taisykles. Tai reiškia, kad kai kurie tarptautiniai vardai (pvz., Kevin, Zoe, ar Britney) gali būti atmesti. Turistai, pastebėję telefonų knygoje žmones vardu „Björn Björnsson“ ar „Guðrún Jónsdóttir“, dažnai nustemba - bet vietiniams tai visiškai natūralu.Papildoma Informacija Apie Islandiją
Štai keletas dažniausiai užduodamų klausimų ir atsakymų apie Islandiją:* Ar Islandijoje yra uodų? Taip, Islandijoje nėra uodų - nei vasarą, nei kitu metų laiku. Šį reiškinį lemia unikalus klimatas ir dažni atšilimo-užšalimo ciklai, kurie neleidžia uodų lervoms išgyventi.* Ar Islandijoje visada buvo mažai miškų? Istoriškai miškai buvo iškirsti atvykus pirmiesiems vikingams. Dėl nederlingo dirvožemio, gyvulininkystės (ypač avių ganymo) ir klimato sąlygų miškai nesugebėjo atsinaujinti.* Ar galima lankyti ledynų urvus vasarą? Ne, ledynų urvus galima lankyti tik žiemos sezonu - nuo lapkričio iki kovo. Vasarą ledas tampa nestabilus ir lankymas tampa per daug pavojingas.* Ar Islandija yra saugi šalis? Taip, Islandija yra viena saugiausių šalių pasaulyje. Nusikalstamumo lygis čia labai žemas, o vietiniai gyventojai - draugiški ir paslaugūs. Vienintelis tikras pavojus - gamta: stiprūs vėjai, greitai besikeičiantis oras ar slidūs keliai.* Ar galima maudytis visose karštosiose versmėse? Taip, bet tik tose vietose, kurios yra pritaikytos lankytojams. Kai kurios natūralios versmės yra per karštos arba pavojingos dėl sieros garų. Rekomenduojama naudotis pažymėtomis ir prižiūrimomis vietomis (pvz., Blue Lagoon, Secret Lagoon, Reykjadalur).* Ar Íslendingabók programėle gali naudotis turistai? Ne, sistema skirta tik Islandijos piliečiams. Tačiau apie ją dažnai pasakojama ekskursijų metu, o kai kurie gidai net parodo, kaip ji veikia.| Objektas | Kada geriausia lankyti | Ar reikia gido? | Pastabos dėl saugumo / patarimai |
|---|---|---|---|
| Vatnajökull ledynas | Gegužė-rugsėjis | Ne (pagrindinė zona) | Gera avalynė, apsauga nuo vėjo |
| Ledynų urvai | Lapkritis-kovas | Taip, būtinas | Urvai kasmet skiriasi, lankytini tik žiemą |
| Eyjafjallajökull ugnikalnis | Visus metus | Rekomenduojama | Galima pamatyti iš tolo; ekskursijos su 4×4 transportu |
| Blue Lagoon | Visus metus | Ne | Reikia rezervacijos, šiltas vanduo net žiemą |
| Secret Lagoon | Visus metus | Ne | Mažiau turistų, puikus vakarinis apsilankymas |
| Reykjadalur karštosios upės | Birželis-rugsėjis | Ne | Reikia žygio pėsčiomis (apie 1 val.) |
Reykjavikas su Vaikais: Lankytinos Vietos Islandijos Sostinėje
Planuojant kelionę į Islandijos sostinę su šeima, svarbu žinoti, kurios lankytinos vietos Reykjavik su vaikais pasiūlys įdomią, edukacinę ir patogią patirtį visiems šeimos nariams. Reykjavik miestas stebina savo gamtos grožiu ir šiuolaikiškomis pramogomis, kurios leidžia vaikams aktyviai pažinti kultūrą, mokytis apie gamtą ir kartu linksmai praleisti laiką.1. Perlan - vienas žymiausių Reykjaviko pastatų, kuriame įsikūręs gamtos muziejus ir kupolas su panoraminiu miesto vaizdu. Vaikams čia patiks pažinti Islandijos gamtą jautriais interaktyviais eksponatais, aplankyti ledyno urvą bei stebėti taksonomijos ekspoziciją. Perlan yra pritaikytas vežimėliams, o šeimos patogumui įrengti persirengimo kambariai ir tualetai. Bilieto kaina suaugusiems apie 3900 ISK (~28 EUR), vaikams iki 17 m. - apie 1900 ISK (~14 EUR).2. Hafnarhús - modernus meno muziejus, kuriame dažnai organizuojamos kūrybinės dirbtuvės vaikams. Muziejuje yra erdvi vaikų žaidimų zona, kur vaikai gali piešti ir kurti, o tėvai gali ramiai mėgautis meniniais eksponatais. Įėjimas nemokamas vaikams iki 18 metų, suaugusiems bilietas kainuoja apie 1500 ISK (~11 EUR).3. Laugardalur parko kompleksas apjungia didelį žaidimų aikštelę, zoologijos sodą ir karštųjų versmių baseiną. Parke yra daug pavėsinių, suoliukų ir šeimos tualetų, be to, vietovė pritaikyta vežimėliams. Įėjimas į zoologijos sodą suaugusiems ~1800 ISK (~13 EUR), vaikams iki 16 m. - apie 900 ISK (~7 EUR).4. Saga muziejus leidžia virtualiai sugrįžti į vikingų laikus Islandijoje, pasitelkiant gyvas skulptūras, techninius sprendimus ir interaktyvias ekskursijas. Muziejuje yra trumpas filmas apie Islandijos sagas, o lankytojai gali išbandyti karačių kraunimą ar ginklų pažinimą. Bilietų kainos apie 2500 ISK (~18 EUR) suaugusiems, vaikams iki 12 metų - 1000 ISK (~7 EUR).5. Šis tradicinis viešasis baseinų kompleksas siūlo tiek šiltus baseinus, tiek vaikų žaidimų zonas su smagiais fontanais. Įėjimas kainuoja apie 1000 ISK (~7 EUR) suaugusiems ir 500 ISK (~3,5 EUR) vaikams.6. Šiame muziejuje po atviru dangumi galima pamatyti tradicinius islandiškus namus, išmėginti žvejų gyvenimą ir susipažinti su senosios Islandijos kaimo kultūra. Muziejuje įrengtos vaikų žaidimų zonos, yra pikniko vietos, persirengimo kambariai ir patogios prieigos vežimėliams.7. Tjörnin - mažas city parkas miesto centre, puikiai tinkantis šeimoms pasivaikščiojimams. Parke yra saugios vaikų žaidimų aikštelės, takai pritaikyti vežimėliams.8. Šiame interaktyviame muziejuje eksponuojamos natūralaus dydžio banginių skulptūros bei pateikiama informacija anglų ir islandų kalbomis. Muziejuje įrengtos interaktyvios stotelės su žaidimais ir filmukais, kurias vertina šeimos su vyresniais vaikais. Bilieto kaina apie 2200 ISK (~16 EUR) suaugusiems, vaikams iki 18 metų - apie 1200 ISK (~9 EUR).9. Videy - nedidelė sala prie Reykjaviko, kurią patogu pasiekti keltu. Salos gamta ir istorija sukuria puikią aplinką vaikams tyrinėti gamtą, stebėti paukščius ir žaisti lauke. Salos lankymas - puiki dienos išvyka, kur galima pasimėgauti pikniku, aplankyti Landmannalaugar miestelį ir apžvalgos bokštus.10. Nauthólsvík - unikalus miesto paplūdimys, kuriame įrengtas geoterminis baseinas su šiltu vandeniu. Ši vieta puikiai tinka ne tik žiemos, bet ir vasaros kelionei su vaikais. Baseinas veikia su lifeguardų priežiūra, yra persirengimo kambariai, šeimos tualetai ir kavinė netoliese.Kelionė į Reykjavik su vaikais gali tapti ne tik smagia, bet ir prasminga patirtimi, jeigu pasirenkamos tinkamos vietos ir planuojamas maršrutas pagal šeimos poreikius.
Kauptavogur: 10 Lankytinų Vietų Antrame Pagal Dydį Islandijos Mieste
Kauptavogur (Kópavogur) yra antras pagal dydį miestas Islandijos sostinės regione, besiribojantis tiesiogiai su Reikjaviku. Šis miestas išsiskiria savo urbanistine infrastruktūra, žaliosiomis erdvėmis ir kultūriniais objektais, todėl lankytinų vietų Kauptavogure ieškantiems keliautojams verta žinoti, ką verta aplankyti ir kaip tai padaryti efektyviai. Žemiau pristatomas top 10 lankytinų vietų Kauptavogure, kurios padės geriau pažinti šį Islandijos regioną.1. Smáralind prekybos centras: Tai didžiausias prekybos centras Islandijoje po Reikjaviko, esantis pačiame Kauptavoguro centre. Patartina lankytis dienos metu arba vakare, kai centras tampa gyvybingesnis. Lankymasis nemokamas. Kadangi gyvenvietė yra gerai susisiekusi viešuoju transportu, centro pasiekti lengva tiek autobusu, tiek automobiliu.2. Kópavogur svetingumo parkas (Gerðasvæði): Ši žalia erdvė yra puiki vieta poilsiui, pasivaikščiojimams ir įvairiems lauko renginiams. Vietiniai primena, kad ankstyvas rytas ar pavakarė - geriausias laikas užtikrinant ramybę ir mažesnį žmonių skaičių. Įėjimas nemokamas, prie parkų yra nemokama automobilių stovėjimo aikštelė.3. Kópavogur bažnyčia (Kópavogskirkja): Ši šiuolaikinio stiliaus bažnyčia yra architektūrinis miesto simbolis. Rekomenduojama aplankyti mišias sekmadienio rytą arba pasidairyti interjero, o norintiems - turi būti galimybė susitarti dėl ekskursijos. Įėjimas į bažnyčią nemokamas.4. Gerðuberg lavos siena (Gerðuberg): Šis gamtos paminklas - ilgiausia tiesi lavos kolona Islandijoje, susiformavusi maždaug prieš 10 tūkst. metų per vulkaninį aktyvumą. Geriau lankytis pavasarį ar vasarą, kuomet oras šiltesnis. Norint pasiekti Gerðuberg, reikėtų naudotis automobiliu arba vietiniu taksi, nes viešojo transporto galimybės ribotos. Lankymas nemokamas.5. Kópavogur meno muziejus (Listasafn Kópavogur): Muziejus demonstruoja vietinių ir tarptautinių menininkų kūrinius, ypatingą dėmesį skirdamas šiuolaikinei ir moderniajai meninei raiškai. Lankyti muziejų geriausia darbo laiku - nuo antradienio iki šeštadienio. Bilieto kaina apie 1000 ISK (apie 6,5 EUR); vaikams iki 18 metų įėjimas nemokamas. Informaciją patvirtina oficialus muziejaus puslapis kopavogur.is.6. Digranes istorinė sodyba: Ši rekonstruota senoji islandų sodyba puikiai iliustruoja tradicinį žemdirbystės gyvenimą regione. Sodybą rekomenduojama aplankyti pavasarį arba vasarą, siekiant pilnai išnaudoti lauko erdves. Lankymas nemokamas, tačiau gali būti ribotas žiemą dėl oro sąlygų.7. Kópavogur sporto centras (Kórinn): Modernus sporto kompleksas, kuriame vyksta ne tik sporto varžybos, bet ir kultūriniai renginiai. Sporto centro lankymas įmanomas už mokestį, tačiau žiūrovai nemažai renginių gali stebėti nemokamai. Patogiai pasiekiamas viešuoju transportu ar automobiliu.8. Bessastaðir - Islandijos prezidento rezidencija (šalia Kauptavoguro): Nors pats Bessastaðir yra šiek tiek už miesto ribų, šis istorinis kompleksas yra oficiali Islandijos prezidento rezidencija nuo 1941 m. Dėl saugumo priemonių teritorija lankytojams yra ribojama, tačiau aplink Bessastaðir galima pasivaikščioti po nuostabią gamtą ir pakrantės takus. Lankymas rekomenduojamas pavasarį ir vasarą.9. Sjávarsafn muziejus (Jūros muziejus): Šis muziejus skirtas Islandijos jūrinei kultūrai ir žvejybos tradicijoms. Muziejus veikia kiekvieną dieną, darbo laikas varijuoja priklausomai nuo sezono, apie tai patikimiausia informacija pateikiama oficialiame puslapyje sjavarsafn.is. Pigus bilietas - apie 500 ISK (~3 EUR).10. Kauptavogur pakrantės takas (Kópavogsvík Bay Coastal Trail): Tai labai pamėgta vietinių ir turistų pažintinė trasa palei Kauptavoguro įlanką. Geriausias laikas žygiui - vasaros mėnesiais, kai orai yra draugiški. Takas yra viešai prieinamas ir nemokamas, gerai ženklintas, todėl nereikia specialios įrangos.Kauptavogur - tai dinamiška Islandijos miesto dalis, kuri puikiai dera tarp gamtos stebuklų ir šiuolaikinės civilizacijos. Renkantis lankytinas vietas svarbu atsižvelgti į metų laiką, sezoniškumą bei pateikiamas paslaugas.