Nekilnojamojo turto įsigijimas įmonei gali būti strateginis sprendimas, siekiant investuoti, plėsti veiklą ar gauti papildomų pajamų. Lietuvoje įmonės gali įsigyti butus, tačiau svarbu žinoti teisinius ir finansinius aspektus, susijusius su šiuo procesu. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip įmonė gali gauti būsto paskolą, kokios yra nuosavybės formos ir kokius mokesčius reikia mokėti.
Būsto paskola įmonei: Ar tai įmanoma?
Taip, įmonė gali imti paskolą nekilnojamam turtui įsigyti ir nuomoti, tačiau naujai įsteigtai įmonei tai gali būti sudėtinga. Bankai ir kredito unijos vertina įmonės finansinę istoriją, apyvartas ir mokumą.
Reikalavimai būsto paskolai įmonei:
- Įmonės finansinė istorija
- Apyvartos
- Mokumas
Jei žmogus nori pirkti sklypą ir ten statyti namą, namo statybai samdant įmonę, galima kreiptis dėl paskolos sklypui ir namo statybai. Rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į banką dėl būsto paskolos statyboms ir pateikti sklypo dokumentus, namo projektą, sąmatas ir statybų leidimą.
Namo statyba paprastai vykdoma etapais, o bankas gali sumokėti apdailą darančiai įmonei, kai butas bus įrengtas 100 proc. ir jo vertė nebus mažesnė už sutartą sumą. Tačiau, jei dėl ekonominių sąlygų buto vertė sumažės, bankas gali nebemokėti paskolos už apdailą.
Nuosavybės formos: Asmeninė ar bendroji jungtinė?
Įsigyjant kotedžą su žemės sklypo dalimi, svarbu nustatyti nuosavybės formą. Fiziniai asmenys nekilnojamąjį turtą gali įgyti arba asmeninės nuosavybės teise, arba bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Šiuo atveju nuosavybės formą nulemia pirkėjo ar pirkėjų šeimyninė padėtis bei piniginių lėšų kilmė turto įsigijimo momentu.
Nuosavybės formų skirtumai:
- Asmeninė nuosavybė: Turtą turite teisę valdyti, naudoti ir juo disponuoti savo nuožiūra.
- Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė: Sprendimus dėl turto pardavimo ar kitokio perleidimo sutuoktiniai priima kartu.
Jei pirkėjai yra santuokoje, bet nėra sudarę vedybų sutarties, o būstą perka iš bendrų lėšų, būstas priklausys abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Jei toks įstatymo numatytas reglamentavimas netenkina, sutuoktiniai gali nuspręsti sudaryti vedybų sutartį ir susitarti, kokiomis dalimis ir kokia nuosavybės forma tą turtą įgis.
Svarbu paminėti, kad būsto nuosavybės forma yra registruojama Registrų centro Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras juridinis faktas.
Nepasirašyk kol neperžiūrėsi! Pirma būsto paskola
Mokesčiai perkant nekilnojamąjį turtą
Perkant nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, reikės sumokėti notaro mokestį, kuris sudaro 0,45% nuo sandorio sumos. Taip pat bus papildomų mokesčių už turto teisinio statuso patikrinimą įvairiuose registruose ir už įsigyto turto registravimą Registrų centre. Mokestis priklauso nuo registruojamo turto tipo, rinkos vertės ir registracijos termino.
Mokesčiai perkant nekilnojamąjį turtą:
- Notaro mokestis (0,45% nuo sandorio sumos)
- Mokesčiai už turto teisinio statuso patikrinimą
- Mokesčiai už turto registravimą Registrų centre
Jei butas bus nuomojamas ir uždirbs pajamas, pirkimo PVM ir visos įrengimo/išlaikymo sąnaudos bus leidžiami atskaitymai. Jei butas perkamas kitokiu tikslu (pajamų neuždirbs ir įmonės ekonominėje veikloje nedalyvaus), pirkimo PVM atskaityti negalima, įrengimo bei išlaikymo kaštai taip pat neleidžiami. Jei butas perkamas perpardavimui, tai prekė (visos įsigijimo/įrengimo išlaidos leidžiami, PVM atskaita taip pat leidžiama).
Žemės pirkimas Lietuvoje: Apribojimai ir galimybės
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalį, užsienio piliečiai gali įsigyti žemės, jei atitinka tam tikrus kriterijus. Žemės sklypą gali įsigyti tik asmenys ir subjektai, atitinkantys Europos ir Transatlantinius kriterijus.
Kas gali įsigyti žemę Lietuvoje:
- Įmonės, įsteigtos ES valstybėse narėse, Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) valstybėse narėse arba laisvose ekonominėse zonose
- ES ir EFTA valstybių narių piliečiai
- Nuolatiniai ES ir EFTA valstybių narių gyventojai
- Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, net jei jie nėra Lietuvos piliečiai
Lietuvos piliečio mirties atveju jų žemę gali paveldėti užsieniečiai, tačiau yra tam tikros taisyklės, priklausomai nuo to, ar užsienio paveldėtojas atitinka Europos ir Transatlantinius kriterijus.
Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje
Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai auga. Vidutinės kvadratinio metro kainos įvairiuose miestuose, remiantis 2024 metų liepos mėnesio duomenimis, gali skirtis net kelis kartus.
Vidutinės nekilnojamojo turto kainos Lietuvos miestuose (2024 m. liepa):
| Miestas | Kaina už kv. m (EUR) |
|---|---|
| Vilniaus centras | 2 100 - 7 000 |
| Kauno centras | 1 600 - 3 700 |
| Klaipėdos centras | 1 200 - 3 300 |
| Šiaulių centras | 920 - 2 000 |
Kainos priklauso nuo miesto, jo rajono, buto būklės, dydžio ir kitų veiksnių, tokių kaip šildymo sistema bei atstumas nuo darželių ir mokyklų.