Gyventi arčiau gamtos svajojusios Korsakų ir Gilių šeimos visa galva pasinėrė į istoriją ir įkūrė gyvų mokymų muziejų - Vikingų kaimą Družuose (Širvintų r.). Gražiame upės slėnyje atgyja istorija, tūkstančio metų senumo įvykius pasakoja daiktai.
Mindaugas Korsakas su žmona Judita, vaikais Ugne, Rusne, Vakariu ir Mindaugo sesuo Edita Gilė su vyru Pauliumi bei sūnumi Simonu kviečia pasisvečiuoti vikingų buveinėje. Tai panašu į istorinį filmą, kuriame patys dalyvaujate. Pievoje mažasis vikingas, apsiginklavęs mediniu kalaviju ir skydu, vaikosi sesutę. Teta žaidžia su vaikais, skraidina sūpynėse po medžiu, kol jų mama ir tėtis skaptuoja medinius žaidimus. Visa šeimyna ropščiasi į namelį medyje, jaukiai įsitaiso ant kailių ir dėlioja molio rutuliukus senovinėje žaidimų lentoje. Lauko virtuvėje pakabintas ant trikojo pūškuoja puodas, kvepia šalia žaliuojantys šalavijai ir mėtos.
„Čia gali sutikti karį, galbūt net vikingą, prisėdęs prie seno ąžuolo pasiklausyti sutartinių. Mes kartu galime kiekvieno vaiko širdyje užauginti meilę savo šeimos ir tautos istorijai. Istorija turi būti gyva, perduodama iš širdies į širdį, iš lūpų į lūpas.

Vikingų laivai - svarbi vikingų kultūros dalis.
Kelias į kaimą
Mindaugo ir Editos šeimų kelias į kaimą ėjo vingiais pro miestus. „Vilniečiais taip ir netapome, pradėjome dairytis romantiškos užuovėjos gamtos apsuptyje. Taip jau būna, kad miestiečiai svajoja gyventi kaime, o mačiusieji vargo kaime nori pabėgti į miestą“, - paaiškina Mindaugas.
„Esu tikras miesto vaikas. Pirmą kartą į kaimą pas draugę nuvažiavau gal dešimtoje klasėje. Kol kas abi šeimos dar tik kuria savo sodybas.
„Sėsliu gyvenimu kaime kol kas negalime pasidžiaugti. Čia praleidžiame vasaras, o gyvename Širvintose, kad būtų arčiau sodybos. Darbų nepaspartinsi - namą statome iš rąstų, jie turi susigulėti. Ne taip paprasta ir su ūkine veikla. Sklypą abi šeimos pirko žiemą. Miestiečiai net neįsivaizdavo, kiek čia bus darbo. Dabar Mindaugas jau įsitikinęs: darbai kaime niekada nesibaigia.
„Jeigu nori turėti gražų gamtos kampelį, jį reikia nuolat puoselėti, - pritaria Judita. - Pažįstame družiečių, kurie jau pabėgo į miestą ir sako niekada atgal negrįšiantys. Jie vaikystėje vasarą nebuvo prie jūros nuvažiavę, nes reikėjo visą laiką dirbti. Mes tokio tradicinio sunkaus kaimo gyvenimo neplanuojame, nebent įsikūrę sėsliai prisiderinsime prie sezoninių kaimo darbų ritmo. Ir dabar gyvename pagal gamtą: nuo pavasario iki rudens organizuojame edukacinę veiklą lauke, žiemą gaminame stalo žaidimus.
Družų kaimas didelis, čia įsikūrę daug gyventojų, jaunų šeimų, vien mažamečių vaikų - apie 50, bet pieno nusipirkti galėtum vos dviejose sodybose - karvių jau retai kas laiko. Gali pamatyti tik avių, ožkų, arkliuką.
Vikingų kaimo kūrimas
Kol gyveno Vilniuje, Korsakai organizuodavo šeimoms stalo žaidimų pramogas. Tai buvo edukacinio centro pradžia. Minimaliomis sąnaudomis brolio ir sesers šeimos įrengė Vikingų kaimą. Iškilo namelis, pavėsinė, lauko virtuvė, šiek tiek toliau - karių poilsiavietė.
Mindaugas bendrauja su eksperimentinės archeologijos klubais, domisi istorija, ypač vikingų amžiumi. Ankstyvaisiais viduramžiais vikingų gentys gyveno dabartinės Švedijos, Danijos, Norvegijos teritorijose, veržėsi į Vakarus. Buvo paplitę ne tik Skandinavijoje, bet ir dabartinių Baltijos šalių teritorijoje.
„Mes atgaiviname vikingų gyvenimo būdą ne pagal geografinę teritoriją. Plačiai paplitęs vikingų išvaizdos stereotipas - aukštas, barzdotas karys su raguotu šalmu. Vaikas, užsidėjęs tokį šalmą, įsitikina, kad jis labai nepatogus, ragai už visko kliūva. Taip iš savo patirties sužino, kad tokių šalmų galbūt ir nebuvo.
„Archeologija leidžia patikrinti kai kurias mūsų sugalvotas teorijas. Iš tiesų istorinės medžiagos yra labai daug. „Mūsų naudojamos edukacinės priemonės yra kuo tikslesnės istorinių daiktų kopijos. Leidžiame vaikams pačiupinėti muziejinius eksponatus, kuriuos paprastai mato už stiklo, - papildo vyrą Judita. - Patys nerekonstruojame ginklų, bet yra tai gebančių istorija besidominčių meistrų. Bendraujame ir su amatininkais, kurie gali pasiūti senovinius drabužius, numegzti tinklą. Laikantis senųjų tradicijų, edukacinėms programoms drabužiai siuvami iš natūralių medžiagų - lino, vilnos, odos, kailio. Stengiamasi drabužius senoviškai sukirpti.
Pasak Juditos, archeologai randa tik aprangos detalių, tad apie visumą sunku spręsti. Drabužių rekonstrukcija yra archeologinė interpretacija, tikslias detales sunku atkurti.
Populiariausi vikingų ginklai - vienarankiai ir dvirankiai kirviai, ietys, kalavijai, kovos peiliai, skydai, odiniai ir metaliniai šarvai. Net jauniausias šeimos narys, pustrečių metukų Vakaris, žaidžia su kalaviju. Tiesa, mediniu. Jis kaip tikras vikingas nešioja ilgas garbanas. Tėtis tikina nesiruošiantis iš sūnaus daryti vikingo.
Į šeimos veiklą įsitraukė visi Korsakų vaikai. Septynerių Rusnė - didžioji šeimos vikingė, prisižadėjusi, kad tikrai dirbs Vikingų kaime. Jai labai patinka ši veikla, viską daro su dideliu užsidegimu. Dvyliktus metus einanti Ugnė iš Vilniaus išvažiavo būdama antrokė, todėl jos mintyse ir prisiminimuose miestas dar užėmęs tvirtas pozicijas.
„Puikiai suprantame, kad tėvai negali primesti savo veiklos vaikams.
Edukacinės programos
Vikingų kaimas Družuose atgyja pavasarį, į edukacines programas atvažiuoja mokiniai. „Ir mes patys keliaujame po visą Lietuvą. Šiuo metu pati populiariausia programa apie Karaliaus Mindaugo laikų Lietuvą. Vaikai supažindinami su XIII a. laikotarpiu, ką tuo metu žmonės valgė, kaip rengėsi, kokia buvo buitis. Neatsiejama dalis - karyba, pažintis su ginklais.
„Svarbiausias akcentas - karaliaus Mindaugo nuopelnai Lietuvai. Dažnai susitikimo pradžioje vaikai sako, kad Mindaugas laimėjo Žalgirio mūšį arba pastatė Gedimino pilį, bet greitai patys supranta, kad taip negali būti“, - pasakoja M. Korsakas. Atlikdami vaidmenis vaikai sužino, kaip Mindaugas suvienijo Lietuvą, kad galėtų pasipriešinti svetimšaliams.
„Atrodo, vaikai turi žinių, bet jos ne į tas lentynėles sudėliotos, - svarsto Mindaugas. - Mūsų programų tikslas - įtvirtinti šias žinias. Šiuo metu Korsakų ir Gilių šeimos su projektu „Vikingų kaimas“ dalyvauja mokymuose Norvegijoje, Lofotenų salose. Tai vienas garsiausių Europoje vikingų kultūros muziejų, kuriame visus eksponatus galima liesti.
Kaip iš tikrųjų reiškė būti vikingu | Kompiliacija
Lietuvos muziejai, kuriuose galima susipažinti su vikingų kultūra
Lietuvoje yra nemažai muziejų, kuriuose galima susipažinti su vikingų kultūra ir istorija. Štai keletas iš jų:
- Skuodo muziejus: Muziejuje saugomi archeologijos, istorijos, etnografijos, architektūros, numizmatikos, tautodailės, gamtos rinkiniai. Muziejaus istorinėje ekspozicijoje veikia informacinis terminalas „Apuolė-kuršių žemių centras“.
- Kretingos muziejus: Muziejuje galima apžiūrėti vieną didžiausių archeologinių ekspozicijų apie kuršius. Lankytojai supažindinami su Andulių ir Lazdininkų kapaviečių, Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės archeologiniais radiniais. Ekspozicijoje ypatingas vaidmuo skirtas gintarui ir jo reikšmei kuršių gyvenime.
- Kalvystės muziejus Klaipėdoje: Čia organizuojamos edukacinės programos „Pažinkime baltų papuošalus“ metu susipažindama su senosios juvelyrikos technologijomis, baltų papuošalų įvairove, ornamentais, jų prasme.
- Palangos gintaro muziejus: Muziejuje supažindinama su gintaro atsiradimo istorija, reikšme baltų ir kuršių gyvenime.
- Kuršių genties istorijos muziejus Mosėdyje: Čia eksponuojamos archeologinių radinių rekonstrukcijos: kuršių ginklai, papuošalai, buities įrankiai ir kt. Lankytojai muziejuje išgirs daugybę įdomių istorijų, pasakojamų per pojūčius.
Šiuose muziejuose galite iš arti susipažinti su vikingų kultūra, jų gyvenimo būdu, amatais ir istorija.

Vikingų laidojimo papročiai.