Aleksotas - Kauno miesto dalis, įsikūrusi kairiajame Nemuno krante. Su kitomis Kauno seniūnijomis Aleksotas jungiasi Aleksoto, M. K. Čiurlionio, J. Radzinausko tiltais bei tiltu per Jiesią. Aukštutinė dalis pasiekiama ir funikulieriumi. Aleksoto seniūnijos plotas - apie 24 kv. km.
Aleksoto panorama
Istorija
Aleksotas su apylinkėmis gyvenamas nuo senų laikų. Rasta Romos imperijos monetų, pirmųjų amžių po Kristaus dirbinių, žirgų kapų. Rašytiniai istoriniai šaltiniai mini, kad priemiestis buvo pastatytas paupy ir šlaite, jau Sūduvos pusėje. Kai XVI a. Aleksotas 1791 m. buvo Kauno priemiestis, 1795 m. jis atiteko Prūsijai, 1807 m. - Varšuvos kunigaikštystei, 1815 m. įėjo į Lenkijos karalystės sudėtį. 1837 - 1867 m. priklausė Augustavo, vėliau Suvalkų gubernijai. 1838 m. Aleksotas pavadintas miesteliu. 1860 - 1914 m. jis buvo valsčiaus centras, 1931 m. prijungtas prie Kauno.
Juokaujant, Aleksoto tiltas buvo laikomas ilgiausiu pasaulyje: per jį keliauti tekdavo net 13 dienų, nes senojo stiliaus kalendorius buvo tiek dienų atsilikęs nuo naujojo. Taigi ne tik carinės Rusijos, bet ir Nepriklausomos Lietuvos laikais čia buvo kiek skirtingi įstatymai: Napoleono kodeksas ir skirtingi kalendoriai. Mat Kaunas tada buvo Rusijos „Šiaurės vakarų krašto” dalis, o Aleksotas su Sūduva - „Lenkijos karalystėje”.
Gyventojų skaičius Aleksote: 1827 m. - 178, 1855 m. - 1200, 1877 m. - 1173, 1923 m. - 4154.
Švietimas ir Religija
Aleksote įsikūrusi Divizijos generolo S. Raštikio puskarininkių mokykla, Kauno filialą įsteigusi Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Šv. Kazimiero parapijos bažnyčia - Aleksoto religinis centras. Kauno botanikos sodo teritorijoje anksčiau veikė Fredos cerkvė (bažnyčia), kuri šiuo metu laukia savo renesanso. Yra du vienuolynai: Šv. Elžbietos seserų kongregacijos vienuolynas (įsikūręs Vaškų g. 2), seserys čia rūpinasi vienišais seneliais, Linksmadvaryje įsikūręs Šv. Jėzaus širdies tarnaičių kongregacijos vienuolynas.
Seniūnijoje yra dvi mokyklos (Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazija ir Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija), viena pradinė mokykla - Tirkiliškių, Aleksoto darželis- mokykla, 36- asis vaikų darželis, Tirkiliškių ir „Boružėlė” lopšeliai darželiai. Skaitytojus kviečia V. Kudirkos viešosios bibliotekos filialai Aleksote, Julijanavoje ir Tirkiliškėse.
Lankytinos Vietos
Aleksotas kviečia lankytojus atrasti įvairias įdomias vietas:
- VDU Kauno botanikos sodas: Augalų ekspozicijos ir kolekcijos, egzotinių augalų pilna oranžerija, savito grožio didelis parkas su įdomia tvenkinių sistema, galimybė praleisti laisvalaikį su šeima ar draugais gamtos prieglobstyje. Botanikos sodas įkurtas 1923 m. Aukštojoje Fredoje, buvusiame Juozapo Godlevskio dvare. Šiuo metu VDU Kauno botanikos sodas užima 62,5 ha plotą. Čia dirbantys mokslininkai ir botanikos specialistai kolekcijose ir ekspozicijose augina per 7000 taksonų augalų.
- Lietuvos aviacijos muziejus: LAM kolekcijoje beveik 20 tūkstančių eksponatų (tarp jų per 40 skraidymo aparatų), o ekspozicijos plotas siekia 4700 kvadratinių metrų. Muziejaus pasididžiavimas - lietuviški ir Lietuvoje naudoti sklandytuvai, tarp kurių išsiskiria B.Oškinio sklandytuvų kolekcija. Muziejaus ekspozicijoje įrengta simbolinė S.Dariaus ir S.Girėno kripta, A.Gustaičio atminimo kambarys.
- S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas: Tai vienas seniausių Europoje aerodromų. Čia 1919 m. kūrėsi atgimusios Nepriklausomos Lietuvos aviacija. 1993 m. aerodromui suteiktas S.Dariaus ir S.Girėno vardas. Kasmet aerodrome vyksta renginiai, demonstruojami aviaciniai pasirodymai.
- Jiesios (Pajiesio) piliakalnis: Dar vadinamas Napoleono kalnu, yra Kaune, prie Piliakalnio gatvės, kairiajame Nemuno krante, tarp Panemunės ir geležinkelio tiltų. Aukštis 63,6 m. Piliakalnis datuojamas I tūkst. Nuo XIX a. dar vadinamas Napoleono kalnu - spėjama, kad nuo šios kalvos Napoleonas 1812 m. birželio 24 d. stebėjo Nemuno perėjimą.
- Kauno tvirtovės II fortas: Kauno tvirtovės dalis Julijanavoje (patenkama iš Pilviškių g.). Pastatytas 1887-1888 m., rekonstruotas 1893-1898 m. ir 1908 m. Neblogai išlikęs forto perimetras, pavienių topolių eilės, gerai matosi forto simetriška penkiakampės formos konfigūracija.
- Marvelės upės slėnis: 2012 m. rudenį buvo baigtas tvarkyti ir atidarytas lankymui Marvelės upės slėnis, skiriantis Kauno miesto Aleksoto ir rajono Ringaudų seniūnijas. Tam tikslui buvo įrengta minimali rekreacinė įranga lankytojams: betoniniai laiptai, tiltelis per Marvelės upelį, informacinis stendas.
- Aleksoto funikulierius: Vienas iš dviejų Kauno keltuvų, antrasis mieste ir Lietuvoje, vienas iš seniausių veikiančių keltuvų Europoje, veikia nuo 1935 m. Statinys įrengtas ties Aleksoto tiltu, jungia Aleksoto kalno papėdę su Linksmadvariu.
Taip pat Aleksote galima rasti Kauno tvirtovės II fortą, baterijas, artilerijos sandėlius ir kitus įtvirtinimus, kurie laukia investicijų.
Aleksoto funikulierius
Bendruomenės Veikla ir Šventės
Seniūnija palaiko glaudžius ryšius su rajono mokyklomis, vaikų darželiais. Rengiant įvairias šventes, padeda Aleksote veikiančios organizacijos, įstaigos bei įmonės.
Kartu su Aleksoto bendruomenės centru, Aleksoto seniūnija rengia įvairias tradicija tapusias šventes, renginius. Viena pirmųjų - tai Aleksoto šventė, vykstanti nuo 2001 metų. Nuo tada, kiekvieną rugsėjį aleksotiškiai yra kviečiami susiburti drauge, pasiklausyti koncerto, sudalyvauti įvairiose varžybose, ypač populiaru tapo krepšinio varžybos 3×3. Dvi pastarųjų metų Aleksoto šventes puošia aleksotiškių, mokyklų atstovų, įmonių bei meno kolektyvų eisenos Veiverių gatve. Tai tampa Aleksoto šventės pradžios simbolis.
Kiekvienais metais Aleksoto šventė turi pagrindinę mintį, viena iš švenčių buvo pavadinta „Kaimynų šventė”. Į šią šventę buvo pakviesti rajonų seniūnijų atstovai iš visos Lietuvos, kurių pavadinimais yra pavadintos gatvės Aleksote (Pilviškių, Plokščių, Vaškų, Alovės ir kt.), iš viso iš 24 seniūnijų. Kitos Aleksoto šventės pavadinimas „Tiltai”, į kurią buvo pakviesti svečiai, ansambliai, iš seniūnijų, su kuriomis Aleksoto seniūnija jungiasi tiltais.
Kad šventė atspindėtų savo pavadinimą, Aleksoto mokyklų ir vaikų darželių auklėtiniai kūrė erdvines figūras „Gėlių tiltą”, „Oro tiltą”, „Vaivorykštės tiltą”, „Beždžionių” ir kt., kurie spalvingai papuošė tradicinę eiseną. Aleksoto šventes, vykusias S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome paįvairino renginiais ne tik ant žemės, bet ir danguje. Šventės svečiai turėjo galimybę pasidžiaugti Kauno simbolio”Kaunučio” šventiniu nusileidimu ir pasveikinimu, padangėje skraidančiomis spalvingomis skraidyklėmis bei oro balionais.
Aviacijos šventė Aleksote {mero sveikinimas}
Tradiciniais tampa ir sporto renginiai Aleksote. Vienas iš jų - dviračių žygis, vykstantis liepos mėnesį ir simboliškai minintis S. Dariaus ir S. Girėno skrydį per Atlantą. Kaip ir Aleksoto šventė, taip ir dviračių žygis kiekvienais metais vis kitoks. Idėja - geriau pažinti gimtąjį Aleksotą, tačiau kiekvienais metais parenkamas vis kitas maršrutas. Aleksoto gyventojai varžosi Aleksoto sporto žaidynėse.
Žiemą mažieji aleksotiškiai iš materialiai sunkiai besiverčiančių ir daugiavaikių šeimų prieš Šv. Kalėdas Aleksoto vaikai kviečiami į Kalėdų eglutės užžiebimo šventę prie Aleksoto seniūnijos. Aktyviai dalyvaujama vykstančioje akcijoje „Maisto bankas”, kurio metu surinkti produktai paskirstomi daugiavaikėms ir mažas pajamas turinčioms šeimoms.
Bendruomenės centro ir seniūnijos iniciatyva 2003 ir 2005 m. atlikta Aleksoto gyventojų sociologinė apklausa.
Žymūs Žmonės
Aleksotas gali didžiuotis čia gyvenusiais ar dirbusiais žymiais žmonėmis:
- Botanikos sodo įkūrėjas ir pirmasis direktorius (1923-1940) prof. K. Lakūnas
- Lakūnai: Steponas Darius, A. Gustaitis, J. Dobkevičius, T. Koronkevičius, F. Vaitkus
- Rašytojai: P. Cvirka, A. Vienuolis
- Kompozitorius S. Šimkus
- Fizikas - matematikas H. Horodničius
- Medikas O. Minkovskis