Viešosios Nuosavybės Teisė Civiliniame Kodekse

Viešosios nuosavybės teisė yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (CK). Svarbiausias viešosios nuosavybės įgyvendinimo ypatumas - viešosios nuosavybės teisę įgyvendinantys subjektai veikia ne pagal privatinės, bet pagal viešosios teisės nuostatas ir principus.

Savininko valdymas yra titulinis valdymas. Savininko valdymo negalima sutapatinti su valdymu be titulo, kuris nurodytas CK 4.22 straipsnyje.

Nuosavybės Teisės Įgyvendinimo Samprata

Nuosavybės teisės įgyvendinimo samprata apibrėžiama Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (1998 05 12). Pagal viešosios teisės principus draudžiama viskas, kas tiesiogiai neleista, t. y. vietinės valdžios ir valdymo institucijos gali veikti tik savo kompetencijos ribose pagal norminių aktų reikalavimus.

Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, kaip nurodyta CK 1.137 straipsnyje.

Pagrindiniai Civilinio Kodekso Straipsniai

  • 4.11 straipsnis
  • 4.20 straipsnis
  • 4.21 straipsnis
  • 4.37 straipsnis
  • 4.41 straipsnis
  • 4.53 straipsnis
  • 4.61 straipsnis

Šiuose straipsniuose reglamentuojamos nuosavybės teisės įgyvendinimo nuostatos.

Prievolinio teisinio santykio teisę turintis subjektas turi tik reikalavimo teisę į kitą teisinio santykio dalyvį (į skolą).

Valstybės ir Savivaldybių Turto Valdymas

Sprendimus perduoti valstybės ar savivaldybės turtą panaudos subjektams, siekiant užtikrinti visuomenės interesus, priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba.

Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 4 str. nurodytais atvejais, turtas gali būti pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti:

  1. Jis trukdo statyti naujus statinius arba rekonstruoti esamus statinius ar teritorijas.
  2. Nematerialusis turtas, ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas gali būti pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, kai jį atnaujinti ekonomiškai netikslinga.
  3. Likusį turtą, taip pat turtą, kurio išardymo išlaidos viršija laukiamų liekamųjų medžiagų vertę, galima likviduoti pašalinus kenksmingumą, jei reikia.

Pagal mainų sutartį valstybės valdžios ir valdymo ar savivaldos institucijos, valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos turi teisę perleisti viena kitai joms patikėjimo teise priklausantį lygiavertį (iki 10 proc. vertės besiskiriantį) ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą, jeigu šie mainai reikalingi valstybės valdžios ir valdymo ar savivaldybės funkcijoms įgyvendinti.

Mainomas ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas įvertinamas taikant bet kokį Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą turto vertinimo metodą.

Sprendimus dėl ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto investavimo priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba. Sprendimus dėl ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto investavimo į akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves gali priimti tik tada, kai Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka to turto privatizuoti nepavyko, išskyrus tam tikrus atvejus.

Lietuvos savivaldybių žemėlapis

Pavyzdžiui, AB "Lietuvos žemės ūkio bankas" 1998 m. birželio 10 d. paskolos sutartimi suteikė UAB "Rida" 2000000 Lt paskolą iki 1999 m. gegužės 1 d. Už savalaikį paskolos grąžinimą 1998 m. birželio 10 d. laidavimo sutartimi laidavo Joniškio rajono savivaldybės taryba.

Vilniaus apygardos teismas 1999 m. rugpjūčio 11 d. nusprendė, kad 1998 m. birželio 10 d. laidavimo sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų (CK 47 str.). Teismas motyvavo tuo, kad ši laidavimo sutartis turi subjekto, sudėties trūkumų, kurie susiję su laiduotojo teisnumo reikalavimais. Šalis sudarytas sandoris prieštarauja laiduotojo veiklos tikslams, nurodytiems jo Statute, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, kituose norminiuose aktuose.

NE VISKĄ PLYNAI KERTAM

tags: #viesos #nuosavybes #teise #civilinis #kodeksas