Lietuvoje vykdoma viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės reforma, kurios tikslas - sukurti teisines, administracines ir finansines sąlygas visame viešajame sektoriuje pereiti prie kaupimo principu pagrįsto turto valdymo. Ši reforma siekia pagerinti apskaitos informacijos patikimumą ir naudingumą.
Viešojo Sektoriaus Ilgalaikio Turto Esmė ir Rūšys
Ilgalaikiu turtu pripažįstamas toks turtas, kurį numatoma naudoti veikloje ilgiau nei metus. Tai gali būti gamybinė, prekybinė, administracinė ar kita veikla. Priskiriant turtą ilgalaikiui, vertėtų įvertinti jo vertę. Jeigu turtas naudojamas ilgai, bet jo vertė maža, tai įmonei nereikšmingas, todėl toks turtas nebus laikomas ilgalaikiu.
Ilgalaikis turtas turi būti naudojamas pelnui uždirbti tam tikroje įmonėje. Turto objektą priskiriant ilgalaikiam turtui, reikia atkreipti dėmesį į turto pobūdį, jo naudojimo laiką ir vertę. Įmonės vadovas sprendžia, kokį turtą priskirti ilgalaikiam turtui. Ilgalaikis turtas gali būti ilgiau nei vienerius metus naudojamos mašinos, pastatai, įsigytos licencijos ir t.t. Dėl įvairumo gali būti skirtingi turto apskaitos būdai, jo atvaizdavimas atskaitomybėje.
Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2011 m. sausio 31 d. įsakymo Nr.1K-034 redakcija, 12-asis VSAFAS standarte pabrėžiama, kad metinėje finansinėje atskaitomybėje (balanse) ilgalaikis turtas suskirstytas į keturias dideles grupes:
- Ilgalaikis materialus turtas
Ilgalaikis materialus turtas, tai fizinę formą turintis turtas. Tai toks turtas, kuris yra apčiuopiamas objektas. Ilgalaikio turto apskaita priklauso nuo to, kokiems tikslams turtas naudojamas. Svarbus turto nusidėvėjimo apskaičiavimas. Pagal šį požymį visas ilgalaikis turtas skirstomas:
Viešojo Sektoriaus Ilgalaikio Turto Apskaitos Ypatumai
Viešojo sektoriaus ilgalaikio turto apskaitos sistema Lietuvoje nėra visiškai patikima, turi trūkumų, o reguliavimas nėra pakankamas ir aiškus. Dėl to apskaitos ir finansinės atskaitomybės informacija tampa nenaudinga vartotojams, nes ji nėra teisinga ir tiksli. Pagrindinė ilgalaikio materialaus turto problema yra ta, kad ne visas turtas įtraukiamas į apskaitą ir finansines ataskaitas, o dalis jo įtraukiama neteisingai.
Pagrindinis darbo tikslas - išanalizuoti ir įvertinti taisykles, reglamentuojančias Lietuvos viešojo sektoriaus ilgalaikio materialaus turto apskaitą, ir reikalavimus, susijusius su viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, nustatyti esminius jų skirtumus ir panašumus.
Ilgalaikio Turto Apskaitos Principai
Viešajame sektoriuje minimalioji materialiojo ilgalaikio turto vertė - 500 eurų. Perkeliant likučius pagal Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (toliau - VSAFAS), įstaigoms teko spręsti klausimus dėl ilgalaikio turto minimalios įsigijimo savikainos, grupavimo ir nusidėvėjimo perskaičiavimo.
Viešajame sektoriuje visiems viešojo sektoriaus subjektams LRV nutarimu Nr. 564 nuo 2015 sausio 1-osios nustatyta minimalioji ilgalaikio materialiojo turto vertė - 500 eurų. Minimali vertė netaikoma nematerialiajam turtui, nekilnojamajam turtui, kilnojamosioms kultūros vertybėms, kitoms vertybėms, transporto priemonėms, šaunamiesiems ginklams daugkartinio naudojimo.
Todėl, perkeliant likučius, įstaigoms reikėjo nurašyti į sąnaudas likutinę vertę viso turto, kuris buvo įsigytas nuo 2015 sausio 1-osios ir kurio įsigijimo savikaina mažesnė nei 500 eurų. Kadangi likučiai perkeliami sausio pirmai dienai, toks nurašymas pateko į 2019-ųjų sąnaudas ir mažina grynojo turto vertę.
Kalbant apie ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimą, viešajame sektoriuje taikomas tik tiesinis metodas ir nusidėvėjimas čia skaičiuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtas buvo laikinai nenaudojamas. liepos 16 d. nutarime Nr. 730 „Dėl Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus subjektų grupių finansinėms ataskaitoms konsoliduoti sudėties ir viešojo sektoriaus subjektų, atsakingų už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinių rengimą, nustatymo“ nustatyta, kad viešojo sektoriaus subjektai nusidėvėjimo normatyvus suderina su konsolidatoriumi, todėl vienoje konsolidavimo grandyje turėtų būti vienodi normatyvai pas visus subjektus.
Viešojo Sektoriaus Ilgalaikio Turto Amortizacija
Nusidėvėjimo normatyvai pagal Pelno mokesčio įstatymą nustatomi, kai įstaiga vykdo ekonominę veiklą, kitaip tariant, kai siekia pelno. Taigi, kai turtas naudojamas ekonominėje veikloje, nusidėvėjimas privalomai skaičiuojamas pagal Pelno mokesčio įstatymo taisykles.
Pagal Viešųjų įstaigų įstatymą viešoji įstaiga yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Todėl, jei viešoji įstaiga vykdo tik visuomenei naudingą veiklą, ji gali taikyti nusidėvėjimo normatyvus, kurie taikomi viešajame sektoriuje.
Panaši situacija atsiranda ir dėl PVM įtraukimo į savikainą: į ją įtraukiamas tik neatskaitomas PVM. Todėl, kai turtas naudojamas mišrioje veikloje, buhalteriai susiduria su problema, kokį procentą dėti į savikainą ir ar reikia kasmet perskaičiuoti nusidėvėjimo sumą.
Pelno mokesčio įstatymas nustato ilgalaikio turto skirstymą į grupes, tačiau nekalba apie pogrupius ir skirtingų normatyvų taikymą. Viešajame sektoriuje gali būti skirtingi normatyvai grupės viduje.
Nekilnojamojo Turto Mokesčio Tarifai
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į įvairius kriterijus: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą. Nuo 2020-01-01 savivaldybės, kurios taryba nėra nustačiusi 2020 metų mokestiniu laikotarpiu taikomo nekilnojamojo turto mokesčio tarifo arba yra nustačiusi mažesnį nekilnojamojo mokesčio tarifą negu minimalus mokesčio tarifas (0,5 proc.), arba keičia jau nustatytus 2020 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, teritorijoje 2020 metų mokestiniu laikotarpiu taikomas 0,5 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.
Nustatant 2021 metų ir vėlesnių metų mokesčio tarifus, savivaldybės taryba, siekdama, kad naujas konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po liepos 1 dienos, nustatyti (pakeisti) konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio.
Tais atvejais, kai priimamas sprendimas nuo kito mokestinio laikotarpio atlikti naują nekilnojamojo turto masinį vertinimą, savivaldybių taryboms leidžiama kitam mokestiniam laikotarpiui mokesčio tarifus nustatyti (tikslinti) iki einamųjų metų gruodžio 1 d.
Galioja apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį už 2026 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius:
- Pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų, savivaldybės taryba nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1 iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės.
- Gyventojams nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai:
| Mokestinė vertė | Tarifas |
|---|---|
| Turto vertės dalis, neviršijanti 50 000 eurų | Neapmokestinama |
| Turto vertės dalis, viršijanti 50 000 eurų, bet neviršijanti 200 000 eurų | 0,2 proc. |
| Turto vertės dalis, viršijanti 200 000 eurų, bet neviršijanti 400 000 eurų | 0,4 proc. |
| Turto vertės dalis, viršijanti 400 000 eurų, bet neviršijanti 600 000 eurų | 0,6 proc. |
| Turto vertės dalis, viršijanti 600 000 eurų, bet neviršijanti 1000 000 eurų | 0,8 proc. |
| Turto vertės dalis, viršijanti 1000 000 eurų | 1 proc. |
Savivaldybės taryba apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 1 iki 5 procentų šio turto mokestinės vertės.
Kitas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas yra nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, išskyrus NTMĮ 6 straipsnio 5-7 dalyse nustatytus atvejus, konkrečius mokesčio tarifus nustato savivaldybės taryba, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas.
Taip pat bus taikomas papildomas 0,2 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, nekilnojamojo turto (išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus) mokestinei vertei. Papildomas 0,2 tarifas bus taikomas kartu su savivaldybių tarybų nustatytais mokesčio tarifais.
tags: #viesojo #sektoriaus #ilgalaikio #turto #pateikimas #finansinese