Registracija pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju yra svarbus žingsnis kiekvienam verslui ar savarankiškai veiklą vykdančiam asmeniui, kuris pasiekia tam tikrą pajamų ribą arba nori įgyti papildomų verslo pranašumų. Nors kai kuriems ši pareiga atsiranda automatiškai, kiti gali registruotis savanoriškai. Internete galima rasti daug straipsnių bei diskusijų šia tema, tačiau ne visada jie yra pakankamai aiškūs ir išsamūs. Šiame straipsnyje aptariame, kada verta tapti PVM mokėtoju anksčiau, kokie pagrindiniai privalumai ir trūkumai, bei kaip pasikeitė PVM įstatymas nuo 2025 m.
Plačiau apie PVM pasakoja doc. dr. Martynas Endrijaitis, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojas.
Kada PVM registracija yra privaloma pagal įstatymą?
PVM registracija Lietuvoje yra privaloma pagal įstatymą tuomet, kai įvyksta tam tikros aplinkybės, nurodytos Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.
- Kai per paskutinius 12 mėnesių apmokestinamoji pajamų suma viršija 45 000 eurų. Jei jūsų atlygis už šalies teritorijoje vykdomą ekonominę veiklą per paskutinius 12 mėnesių viršija 45 000 eurų - privalote registruotis PVM mokėtoju.
- Kai iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių įsigytų prekių vertė per kalendorinius metus viršija 14 000 eurų. Jei per kalendorinius metus iš kitų ES valstybių narių įsigyjate prekių daugiau kaip už 14 000 eurų - privalote registruotis PVM mokėtoju.
- Kai įsigyjamos paslaugos iš užsienyje esančių įmonių, teikėjų. Jei įsigyjate paslaugas iš užsienyje esančių įmonių ar paslaugų teikėjų, kurie nėra įregistravę savo veiklos Lietuvoje, ir šios paslaugos laikomos suteiktomis Lietuvoje pagal PVM įstatymo nuostatas - privalote apskaičiuoti ir sumokėti PVM už šias paslaugas.
- Kai vykdoma nuotolinė prekyba (e. prekyba) ES šalyse ir viršijama 10 000 eurų riba. Jei vykdote nuotolinę prekybą su neapmokestintais asmenims kitose ES valstybėse narėse ir bendra tokių prekių tiekimo vertė per kalendorinius metus viršija 10 000 eurų - privalote registruotis PVM mokėtoju tose valstybėse arba pasinaudoti Vieno langelio sistema (OSS) registracijai.
PVM apmokestinamų pajamų riba - 45 000 EUR
Jei einamaisiais arba praėjusiais kalendoriniais metais bendra iš Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos PVM apmokestinamos ekonominės veiklos (t. y. PVM apmokestinamų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandorių, kurie pagal PVMĮ nuostatas laikomi vykstančiais Lietuvos teritorijoje) gauto (gautino) atlygio suma viršija 45 000 eurų.
Prekių įsigijimo riba iš ES - 14 000 EUR
Jei einamaisiais arba praėjusiais kalendoriniais metais bendra iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių PVM mokėtojų (arba privalančių tokiais būti) įsigytų ir į Lietuvą atgabentų prekių vertė (be PVM) viršija 14 000 eurų.
Kontroliuojamų įmonių bendra riba
Jei asmuo vykdydamas ekonominę veiklą kontroliuoja keletą juridinių asmenų (t. y. dvi ar daugiau įmones), ir bendras jų bei asmens einamaisiais ar praėjusiais kalendoriniais metais:
- gautas (gautinas) atlygis iš PVM apmokestinamos ekonominės veiklos Lietuvoje viršija 45 000 eurų arba
- iš kitų ES valstybių narių įsigytų prekių vertė (be PVM) viršija 14 000 eurų.
Paslaugų įsigijimas iš užsienio valstybių
Jei įsigyjamos paslaugos iš užsienio valstybių apmokestinamųjų asmenų, už kurias pagal PVMĮ 95 straipsnio 2 dalį privaloma apskaičiuoti ir sumokėti PVM.
Paslaugų teikimas į kitas ES valstybes nares
Jei teikiamos paslaugos, kurių teikimo vieta pagal PVMĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas laikoma kita valstybė narė (išskyrus atvejus, kai paslaugos toje valstybėje neapmokestinamos PVM arba taikomas 0 % PVM tarifas).
Svarbu: Lietuvos apmokestinamasis asmuo, kuris privalo registruotis PVM mokėtoju dėl:
- prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių;
- paslaugų įsigijimo iš užsienio valstybių;
- paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse;
gali taikyti smulkiojo verslo schemą, jeigu bendra einamaisiais ar praėjusiais kalendoriniais metais iš vykdomos Lietuvos teritorijoje PVM apmokestinamos veiklos gauto (gautino) atlygio suma neviršija 45 000 eurų. Taikant šią schemą, nereikia apskaičiuoti pridėtinės vertės mokesčio už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas Lietuvoje (išskyrus naujų transporto priemonių tiekimą į kitas ES šalis). Asmuo, pasirinkęs taikyti smulkiojo verslo schemą, laikomas PVM mokėtoju, taikančiu smulkiojo verslo schemą Lietuvoje.
Iki 2025-04-30 PVM prievolė (t. y. įsiregistruoti PVM mokėtoju, skaičiuoti, deklaruoti ir mokėti PVM) buvo, kai:
- Bendra iš šalies teritorijoje vykdomos PVM apmokestinamos ekonominės veiklos (t. y. PVM apmokestinamų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandorių, kurie pagal PVMĮ nuostatas laikomi vykstančiais Lietuvos teritorijoje) gauto (gautino) atlygio suma per paskutinius 12 mėnesių viršijo 45 000 eurų ribą;
- Bendra einamaisiais ar praėjusiais kalendoriniais metais iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių PVM mokėtojais įregistruotų (ar privalančių jais būti) asmenų įsigytų ir į Lietuvą atgabentų prekių vertė (neįskaitant PVM) viršijo 14 000 eurų ribą;
- Asmuo pats vykdydamas ekonominę veiklą kontroliavo keletą juridinių asmenų (t. y. dvi ir daugiau įmones) ir jų (t. y. įmonių ir jas kontroliuojančio asmens) bendra gautų (gautinų) pajamų suma per praėjusius 12 mėnesių iš vykdomos šalies teritorijoje PVM apmokestinamos ekonominės veiklos viršijo 45 000 eurų ribą arba einamaisiais arba praėjusiais kalendoriniais metais bendra (išskyrus PVM) iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių PVM mokėtojų (ar privalančiais jais būti) įsigytų prekių vertė viršijo 14 000 eurų ribą.
Pagal naują PVM įstatymą, nuo 2025 m. gegužės 1 d. SVARBU: Anksčiau pajamų riba buvo skaičiuojama pagal slenkantį 12 mėnesių laikotarpį.
Ar galiu registruotis PVM mokėtoju savanoriškai?
Taip, Lietuvoje galite savanoriškai registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju, net jei nepasiekėte registracijai privalomos sumos ribų. Tai leidžia įmonėms ir fiziniams asmenims, vykdantiems ar ketinantiems vykdyti ekonominę veiklą, kuriai yra galima naudojamų prekių ir paslaugų pirkimo (importo) PVM atskaita.
Asmuo neprivalantis įsiregistruoti PVM mokėtoju, tačiau vykdantis (ketinantis vykdyti) PVM apmokestinamą veiklą ir pageidaujantis tapti PVM mokėtoju arba numatantis artimiausiu metu įvykdyti sandorį su kuriuo bus viršyta PVMĮ 71 ar 71-1 straipsniuose nurodyta riba. Savanoriškai įsiregistruoti PVM mokėtoju galima ir tais atvejais, kai asmuo vykdo sandorius su užsienio apmokestinamaisiais asmenimis, kai šie sandoriai pagal PVMĮ nuostatas nėra laikomi PVM objektu Lietuvoje.
Savanoriškos registracijos privalumai:
- Galimybė atskaičiuoti įsigytų prekių ir paslaugų PVM, taip sumažinant bendrą mokestinę naštą.
- PVM mokėtojo statusas gali padidinti įmonės patikimumą tarp partnerių ir klientų.
Tačiau, ar verta registruotis PVM mokėtoju iš karto, registruojant MB? Jei abejojate dėl registravimosi PVM mokėtoju, pradėkite įmonės veiklą neužsiregistravę PVM mokėtoju. Po kelių veiklos mėnesių apskaitos duomenyse matysite, kiek PVM sumokėtumėte ir kiek susigrąžintumėte.
Jei tik pradedate veiklą - galite neskubėti su registracija. Kai tik pamatysite, kad apyvarta artėja prie ribos arba norisi atgauti pirkimų PVM - galima kreiptis dėl registracijos VMI.
Kaip pateikti prašymą registruotis PVM mokėtoju?
Savanoriškos registracijos prašymą galima pateikti per autorizuotų elektroninių paslaugų teikimo portalą Mano VMI, pasirinkus: Paslaugos > PVM mokestis ir registravimas > PVM mokėtojo arba/ir SVS Lietuvoje dalyvio įregistravimas > Pildyti prašymą > Įregistravimas PVM mokėtoju.
Prisijunkite prie VMI portalo autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI. Pasirinkite: Paslaugos > PVM mokestis ir registracija > PVM mokėtojų registracija, duomenų keitimas > Pildyti prašymą.
Savanoriškai registruojantis, prašymą reikia pateikti ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki pageidaujamos registracijos datos.
Registracijos prašymas turi būti pateiktas likus ne mažiau kaip trims darbo dienoms iki prašyme nurodomos pageidaujamos įregistravimo PVM mokėtoju dienos. Jeigu pateiktame registracijos prašyme nepakanka duomenų pagrįstam įregistravimo PVM mokėtoju sprendimui priimti, t. y. įrašyti duomenys yra netikslūs, jų trūksta arba reikia įsitikinti jų teisingumu, mokesčių administratorius savo iniciatyva patikrina jam prieinamą ir būtiną informaciją.
Tais atvejais kai mokesčių administratorius tokia informacija nedisponuoja, dėl papildomų duomenų ar informacijos gavimo susiekiama su mokesčių mokėtoju turimais kontaktais arba per 3 darbo dienas nuo registracijos prašymo gavimo dienos parengia pranešimą dėl papildomų duomenų pateikimo (FR0619), kuris mokesčių mokėtojui pateikiamas Mano VMI aplinkoje.
Papildomų duomenų pateikimo pranešime nurodomas darbo dienų skaičius, per kurį reikia pateikti papildomus duomenis ir/ar dokumentus ir/ar informaciją. Asmuo, pateikęs pilnai ir tinkamai užpildytą prašymą ir kitus dokumentus, PVM mokėtoju tampa nuo datos, kuri yra nurodyta registracijos sprendime (FR0618 formoje). Priimtas sprendimas dėl PVM mokėtojo registracijos patalpinamas Mano VMI aplinkoje.
Pažymėtina, kad jeigu asmuo savanoriškai įsiregistruoja PVM mokėtoju dėl ketinamų vykdyti prekių iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, tai šis asmuo negalės išsiregistruoti iš PVM mokėtoju nepraėjus 24 mėnesių laikotarpiui nuo įsiregistravimo dienos (išskyrus, atvejus, kai asmuo nebevykdo ekonominės veiklos, yra likviduojamas arba reorganizuojamas).
Atkreipkite dėmesį, kad registruojantis PVM mokėtoju atsiranda papildomų prievolių, tokių kaip reguliarus PVM deklaracijų teikimas ir atitinkamų mokesčių mokėjimas, todėl prieš priimdami sprendimą įvertinkite savo verslo poreikius ir galimybes.
Ką reiškia PVM mokėtojo kodas ir kaip jį gauti?
PVM mokėtojo kodas - tai unikalus numeris, kuris suteikiamas įmonei arba fiziniam asmeniui, įsiregistravusiam pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju.
Kada verta iš anksto registruotis PVM mokėtoju?
Šis klausimas dažnai kyla naujai veiklą pradedantiems verslams Lietuvoje. Nors PVM registracija yra privaloma tik pasiekus tam tikras ribas, kai kuriais atvejais savanoriška registracija gali būti naudinga nuo pat pradžių.
Yra situacijų, kai įmonėms neapsimoka naudotis PVM lengvata. Jos savanoriškai registruojasi PVM mokėtoju anksčiau, nei pasiekia 45 tūkst. € pajamų sumą. Pavyzdžiui: per metus MB vadovui moka 2 tūkst. €, įsigyja prekių už 33 tūkst. € su PVM, parduoda prekių kitoms įmonėms už 45 tūkst. €, gauna 10 tūkst. € pelno. Tokiai įmonei tapus PVM mokėtoja, atsiradusį PVM mokestį įmonė priskaičiuotų prie pardavimo kainos, nes pirkėjams PVM mokėtojams dažniausiai nėra skirtumo, ar prie kainos yra pridedamas PVM, ar kainoje PVM yra iš viso neapskaičiuotas ir neišskirtas. Todėl prie parduotų prekių būtų priskaičiuota 9450€ mokėtino PVM, nuo pirktų prekių būtų apskaičiuota 5727€ grąžintino PVM.
1. Jeigu jūsų klientai - PVM mokėtojai, jie gali susigrąžinti jums sumokėtą PVM.
2. Eksportui taikomas 0 % PVM tarifas, tačiau vis tiek galite susigrąžinti visą pirkimų PVM.
Kai dauguma MB prekių yra eksportuojama - eksportui taikomas 0 proc.
3. Kai MB veiklai taikomas lengvatinis PVM tarifas - kai MB veiklai taikomas lengvatinis 5 proc. arba 9 proc. PVM tarifas (lengvatiniai tarifai taikomis knygoms, apgyvendinimo paslaugoms ir kt.), o susigrąžinamas 21 proc. pirkimo PVM, gali būti, kad MB įgis teisę susigrąžinti daugiau PVM nei reikės sumokėti PVM.
Jei įmonė teikia paslaugas PVM mokėtojams, pati tapusi PVM mokėtoja ji priskaičiuoja PVM sumą prie teikiamų paslaugų kainos ir iš klientų surenka daugiau pinigų. Dalį surinktos PVM sumos ji turi pervesti į VMI sąskaitą kitą mėnesį. Jei įmonė iš klientų gauna išankstinius mokėjimus, tapusi PVM mokėtoja ji papildomai surenka ir PVM. Kadangi jį reikia pervesti VMI tik kitą mėnesį, surinktas PVM būna įmonės banko sąskaitoje maždaug pusantro mėnesio. Vadinasi, klientų sumokėtas PVM trumpam tampa įmonės apyvartinėmis lėšomis, kuriomis ji finansuoja savo veiklą.
Pavyzdžiui, sausio 10 d. įmonė ne PVM mokėtoja suteikia paslaugą PVM mokėtojui ir iš karto gauna mokėjimą 1000€ sumai. Tokioje pačioje situacijoje įmonė PVM mokėtoja sausio 10 d. iš kliento gautų 1210€ sumą, bet turėtų pervesti 210€ PVM į VMI sąskaitą tik vasario 25 d.
1. Galutiniai klientai (gyventojai) negali susigrąžinti PVM, todėl jūsų paslaugų ar prekių kaina padidėja.
Kada registruotis PVM mokėtoju neapsimoka?
Prieš priimant sprendimą registruotis PVM mokėtoju, svarbu įvertinti ir galimus trūkumus bei situacijas, kada tai gali būti nenaudinga.
Jei įmonė suteikia klientams mokėjimo atidėjimą, tapusi PVM mokėtoja ji turi sumokėti PVM į VMI sąskaitą, bet dar gali būti negavusi jo sumos iš klientų. Tokiu atveju įmonė turi papildomai skolintis apyvartines lėšas PVM sumokėjimui. Jei įmonė tam naudojasi kredito linija ar faktoringu, tai padidina jos savikainą 1-3% už kiekvieną klientams atidėtą mėnesį.
Pavyzdžiui, sausio 10 d. įmonė ne PVM mokėtoja suteikia paslaugą PVM mokėtojui, tačiau mokėjimą 1000€ sumai atideda 90 dienų. Tokioje pačioje situacijoje įmonė PVM mokėtoja sausio 10 d. klientui išrašytų PVM sąskaitą faktūrą 1210€ sumai ir turėtų pervesti 210€ PVM į VMI sąskaitą vasario 25 d. Tačiau įmonė iš kliento gautų mokėjimą tik balandžio 10 d. Vadinasi, įmonė turėtų papildomai finansuoti savo veiklą 210€ sumai nuo vasario 25 d. iki balandžio 10 d., t.y.
Labai mažos įmonės, kurių savikainą sudaro vadovo atlyginimas, gali sau leisti atidėti klientų mokėjimus net neturėdamos apyvartinių lėšų - tokiu atveju vadovas ir akcininkai tiesiog ilgiau laukia savo uždirbtų pinigų. Tačiau jei tokia įmonė tampa PVM mokėtoja, vadovas ir akcininkai turi į ją įnešti dar ir savo asmeninių pinigų, kad įmonė galėtų sumokėti PVM ir nebankrutuotų.
Ar didžioji Jūsų klientų dalis yra PVM mokėtojai? Tai nėra tiesioginė nauda Jums, tačiau jei Jūsų klientai yra PVM mokėtojai, jie galės pasinaudoti PVM susigrąžinimo galimybe.
Ar įvertinote tai, jog įsiregistravus PVM mokėtoju gali padidėti Jūsų buhalterinės sąnaudos? Išlaidos buhalterijai dažniausiai padidėja dėl to, jog PVM mokėtojai kas mėnesį privalo pateikti nustatytos formos deklaracijas, atsiranda papildomi PVM mokesčio pavedimai VMI (tuo pačiu ir banko mokesčiai už pavedimus).
Taigi, kuomet nesate PVM mokėtojas ir už savo prekę prašote 100 Eur. Įsiregistravę PVM mokėtoju ir tam, kad už savo prekę gautumėte tiek pat, prie savo prekės kainos turite pridėti PVM (pvz. 21%).
Jei įmonė teikia paslaugas Lietuvoje ne PVM mokėtojams ir turint mažiau kaip 45 tūkst. € pajamų per paskutinių 12 mėnesių yra prasminga naudotis išimtimi ir nesiregistruoti PVM mokėtoju. Pavyzdžiui: per metus įmonė samdo 1 darbuotoją už 20 tūkst. €, įsigyja paslaugų už 15 tūkst. € su PVM, parduoda paslaugų fiziniams asmenims už 45€ tūkst. €, gauna 10 tūkst. € pelno. Tokiai įmonei tapus PVM mokėtoja, atsiradusį PVM mokestį nuo pardavimų įmonė turėtų kompensuoti savo pelno sąskaita, nes pirkėjams ne PVM mokėtojams svarbi yra tik galutinė kaina, nevertinant, ji yra su ar be PVM. Todėl nuo parduotų paslaugų būtų apskaičiuota 7810€ mokėtino PVM, o nuo pirktų paslaugų būtų apskaičiuota 2603€ grąžintino PVM.
Net jei įmonės klientai yra PVM mokėtojai, bet beveik visą savikainą sudaro atlyginimai darbuotojams, savanoriška PVM registracija taip pat neapsimoka.
PVM susigrąžinimas
PVM susigrąžinimas - tai VMI mokėtinos PVM sumos sumažinimas tiekėjams sumokėto PVM suma.
Pavyzdžiui:
- pardavėte prekių už 121 Eur apmokestinamų 21% PVM tarifu.
- nusipirkote prekių iš PVM mokėtojo už 121 Eur apmokestinamų 21% PVM tarifu.
Mėnesio gale yra išvedamas skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo PVM sumų, kurį turite pervesti VMI.
Yra trys galimi atvejai:
- Pardavimų PVM = Pirkimų PVM sumai (kaip pavyzdyje).
- Pardavimų PVM > Pirkimų PVM. Tokiu atveju VMI reikia sumokėti skirtumą.
- Pardavimų PVM < Pirkimų PVM. Toks atvejis susidaro tuomet, kai nusiperkate prekių už didesnę sumą, nei pardavėte pats. Tokiu atveju mokėti VMI nereikia, o susidariusi "PVM permoka" dalyvauja sekančio mėn.
Įmonės vadovo atsakomybė
Įmonės vadovas kiekvieną mėnesį privalo stebėti, ar įmonė neviršys 45 tūkst. € pajamų sumos per paskutinius 12 mėnesių ir 14 tūkst. Pajamų apskaičiavimo periodas yra slenkantis: skaičiuojamos 12 paskutinių mėnesių, o ne ataskaitinių metų pajamos. Vadovas turi pastebėti, kad įmonė viršys 45 tūkst. € pajamų ribą bent 2 savaitėmis anksčiau, nei tai įvyksta.
Tipinės įmonės stebi visų savo pardavimų sumą. Mažai daliai įmonių iš tos sumos reikia atimti dalį specifinių pardavimų. Į stebėtiną 45 tūkst. Nekilnojamojo turto pardavimai, „kai šie sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio ir apmokestinamasis asmuo įprastai nesiverčia tokios rūšies veikla“.
Jei mėnesio viduryje įmonė viršijo 45 tūkst. € pajamų ribą ir nespėjo registruotis PVM mokėtoja, iš šią ribą viršijančių pajamų reikia išskaičiuoti ir sumokėti PVM. Teoriškai, pavėlavimas registruotis PVM mokėtoju nesukelia jokių nuostolių dėl papildomų mokesčių. Pirmiausia, tokią tvarką nustatė teismas, o ne įstatymas. Vadinasi, mokesčių administratorius bandė tai uždrausti. Antra, tokia PVM apskaita nėra numatyta apskaitos programose. Buhalteris turės rankiniu būdu perskaičiuoti ir registruoti operacijas. Trečia, toks PVM deklaruojamas ne FR0600, o FR0608 formoje.
Galiausiai, jei įmonė pražiopsojo, kad viršijo pajamų ribą, ji tikriausiai išrašė sąskaitą faktūrą be PVM ir jau išsiuntė ją klientui. Norint priskaičiuoti PVM sumą, reiktų anuliuoti šią sąskaitą faktūrą ir susitarti su klientu, kad jis priims ir apmokės kur kas didesnės sumos PVM sąskaitą faktūrą. Pavėlavusi registruotis PVM mokėtoja įmonė gali ir atskaityti pirkimo PVM, ir išskirti pardavimo PVM. Bet praktiškai ji vis tiek patiria ženklių nuostolių.
Jei šiuo metu planuojate pradėti verslą ir svarstote, ar verta iš anksto registruotis PVM mokėtoju, padėsime apsispręsti - įmonių steigimo konsultantas įvertins jūsų konkrečią situaciją ir pateiks rekomendaciją. Jei įmonė jau veikia, dažniausiai geriausiai situaciją gali įvertinti jūsų buhalteris. Apskaita.lt klientams jiems asmeniškai dedikuotas buhalteris visada pataria, kaip optimizuoti mokesčius, įskaitant PVM registraciją. Jeigu dar neturite buhalterio - kviečiame kreiptis.
PVM įstatymas yra ilgas ir sudėtingas. Čia aptarti tik dažniausi labai mažų įmonių PVM apmokestinimo atvejai.