Šildymo sąskaitos daugiabučių namų gyventojus ragina ieškoti informacijos, kaip efektyviai sumažinti šildymo energijos suvartojimą namuose. Lietuvoje yra apie 75% daugiabučių gyventojų gyvena senos statybos daugiabučiuose statytuose iki 1990 metų ir jie reikalauja ypatingai daug priežiūros. Efektyviai šilumos energiją vartoja tik 4,6 proc. Šiame straipsnyje aptarsime vienvamzdės šildymo sistemos renovacijos galimybes, privalumus bei trūkumus, ir kaip pasiekti didesnį energijos efektyvumą.
Vienvamzdės Sistemos Ypatumai
Kaip yra žinoma, esminis skirtumas tarp vieno vamzdžio ir dviejų vamzdžių sistemos - pirmoji neturi grįžtamų stovų. Atiduodamas dalį savo šilumos šildymo įrenginiu, vanduo sugrįžta į stovą, atvėsindamas bendrą šilumnešio srautą, nuolatos cirkuliuojantį kontūre. Taigi srautas nekinta.
Vienvamzdės Sistemos "Achilo Kulnas"
Palaipsniui atsisakant elevatorinių schemų, ir pereinant į dinaminį šilumos vartojimo režimą bei įdiegus šildymo automatikos komponentus (automatinius radiatorių termoreguliatorius, montuojamus ant šildymo įrenginių) situacija pasikeitė. Termostatų taikymo idėja galinių įrenginių darbo režimo reguliavimui paaiškinama tuo, kad apribojamas jų šilumos atidavimas, atsižvelgiant į aplinkos sąlygas. Tačiau, jeigu dviejų vamzdžių sistemoje bendras šilumnešio srautas stove sumažėja, tai vieno vamzdžio sistemoje jis išlieka pastovus. Netgi esant išjungtiems radiatoriams, stovai ir toliau šildo patalpą tuo pačiu intensyvumu, o tai akivaizdžiai sumažina reguliavimo efektyvumą.
Be to, esant uždarytam termoreguliatoriaus ventiliui, vandens srautas teka per apvadą, jis neatvėsta ir sugrįžta į stovą perkaitintas. Suprantama, individualaus šilumos punkto automatika reaguoja į grįžtamo srauto temperatūros padidėjimą ir jį kompensuoja. Tačiau bendra namo automatika kontroliuoja «vidutinius» rodiklius. Pavyzdžiui, jeigu vieną fasadą kaitina saulė ir termoreguliatorius užsidaro, tai to fasado stovuose, ir suprantama visame name grįžtamo srauto temperatūra pakyla. Šilumos punkto automatika koreguoja šilumnešio tiekiamą temperatūrą tol, kol vidutinė namo temperatūra nepasiekia normalaus dydžio.
Rezultate gali susidaryti situacija, kuriai esant saulėto fasado pusėje vis tiek bus perkaitinimas, nors ir mažesnis, ir gyventojai bus priversti atidaryti orlaides ir šildyti lauko orą, veltui švaistydami šilumą. Tuo tarpu pavėsyje esantis fasadas negaus pakankamai šilumos.
Ginčai apie vieno vamzdžio ir dviejų vamzdžių šildymo sistemų privalumus ir trūkumus bei jų taikymo tikslingumą renovuojant senus namus nenutyla dešimtmečiais. Lietuvoje bei kitose buvusiose sovietinėse ir socialistinėse šalyse, kur didžiąją daugumą sudaro masinė daugiabučių statyba, pirmenybė buvo teikiama vienvamzdei sistemai.
Pastaraisiais metais, kai į pirmą vietą iškilo ekonomijos ir komforto klausimai, žemas vienvamzdės sistemos energinis efektyvumas, kurio ilgą laiką neįvertinome, tapo ypatingai reikšmingu. Visų anksčiau pastatytų gyvenamųjų namų šildymo sistemų pakeitimas dvivamzde - tai fantastiška užduotis tiek savo apimtimi, tiek ir kaštų prasme.
Danfoss Sprendimas Vienvamzdėms Sistemoms
Paieškos atvedė vokiečių komunalininkus į Danfoss kompaniją, kurios specialistai rado netikėtai paprastą susidariusios situacijos sprendimą. Danfoss automatiniai balansavimo ventiliai AB-QM, kurie plačiai naudojami komunaliniame ūkyje gyvenamųjų pastatų šildymo sistemų srauto balansavimui, turi vieną įdomią savybę - tai universalus įrenginys «du viename», atliekantis tiek balansavimo, tiek ir reguliavimo funkcijas, pavyzdžiui, naudojant juos temperatūrai matuoti vėdinimo bei oro kondicionavimo sistemose. Naudojant tokioje sistemoje AB-QM jungiamas su elektros pavara.
Kaip žinoma, balansavimo ventilis montuojamas stove už paskutinio radiatoriaus. Tame pačiame taške ir nustatoma grįžtamo srauto temperatūra. AB-QT elementas - tai ventilis su reguliuojama termostatine galvute. Jos viduje įmontuotas silfonas, pripildytas dujomis, sujungtas iš vienos pusės su ventilio stiebu, o iš kitos - kapiliariniu vamzdeliu su temperatūros jutikliu, kuris tvirtinamas tiesiai ant vamzdžio prieš ventilį. Termostatinė galvutė nustatoma pagal apskaičiuotą grįžtamo srauto temperatūrą, remiantis numatytu temperatūros palaikymo grafiku.
Vamzdžiui perkaitus, veiklioji medžiaga jutiklyje plečiasi ir stumia silfoną, kuris išstumia ventilio stiebą tokiu pat principu, kaip tai vyksta mums visiems jau gerai žinomuose automatiniuose radiatorių termoreguliatoriuose. Esant nedideliems temperatūros pokyčiams, ventilis proporcingai užsidarinėja, sumažindamas vandens srautą kontūre. Tokiu būdu, su tuo pačiu ventiliu galima atlikti ir stovo balansavimą, ir temperatūros reguliavimą.
Sumontavus AB-QT, srautas stove iš pastovaus tampa kintamu, o vieno vamzdžio šildymo sistema pagal savo efektyvumą prilygsta dviejų vamzdžių sistemai. Tiksliam temostatinių galvučių reguliavimui yra naudojama specialiai sukurta metodika, kuri leidžia operuoti realiais konkrečios šildymo sistemos parametrais, atsižvelgiant į pastato tipą, šildymo įrenginių apkrovas, aukštų skaičių, efektą, pasiektą dėka renovacijos (jeigu ji vyko), bei vidinių šilumos šaltinių.
Pavyzdžiui, visiems gerai žinoma, kad bet kuri sistema netgi numatant tai projekte, turi tam tikrą galios rezervą, kad esant pilnai apkrovai būtų galimybė apšildyti pastatą. Todėl grįžtamo srauto temperatūra stovuose bus visuomet šiek tiek aukštesnė, negu tai numatyta darbinėje kreivėje.
Be to, specialistai teigia, kad šildymo stovai pastate, kaip taisyklė, yra išsidėstę vienodos paskirties patalpose, pavyzdžiui, vienas - virtuvėje, kitas - svetainėje, trečias - miegamajame ir t.t. Akivaizdu, kad patalpoms, turinčioms skirtingą paskirtį, reikalingas skirtingas temperatūros režimas.
Pirmieji termostatinio elemento bandymai buvo atlikti 2009-2010 metų žiemą Šcecino mieste, Lenkijos šiaurės vakaruose. Buvo pasirinktas gyvenamasis namas, kurios eksploatacijos laikas 30 metų. Jame buvo atliktas papildomas apšiltinimas bei šildymo sistemos modernizacija, įskaitant šiluminio punkto bei radiatorių termostatų įrengimą. Iki to laiko sistemos balansavimas nebuvo atliekamas, todėl reikėjo pradėti būtent nuo to. Sistemos balansavimas, naudojant AB-QM ventilius sumažino srautą iki 200 l/val.
Vėliau ant ventilių buvo sumontuoti termoelementai QT, sureguliuoti pagal Danfoss metodiką, įvertinant šildymo sistemos ypatumus. Šildymo sezono metu atliekamas šiluminės energijos suvartojimo monitoringas keliuose stovuose. Tuo pačiu metu sistema buvo testuojama dėl šilumos perviršio ar nepakankamo šilumos kiekio atsiradimo, įtraukiant į tai pačius gyventojus. Rezultatas viršijo lūkesčius: srautas stovuose sumažėjo iki 100 l/val., o papildoma šiluminės energijos ekonomija siekė nuo 19 iki 28%.
Tokiu atveju nereikalingi jokie papildomi šildymo sistemos modernizacijos darbai. Termostatines galvutes ant ventilių galima sumontuoti bet kuriuo momentu, netgi šildymo sezono metu.
Kaip teigia specialistai, svarbu suprasti, kad naudoti termostatinę galvutę QT galima tiktai kartu su AB-QM ventiliais. Vienas sėkmingiausių pavyzdžių Lietuvoje - Alytuje, Birutės g. 14 įvykdyta daugiabučio namo renovacija.
Šis 5 aukštų geltonų apdailos plytų namas pagal šilumos suvartojimą buvo tarp pačių blogiausių mieste ir energijos sąnaudos šildymui šaltaisiais žiemos mėnesiais viršydavo 30 kWh 1 m2. Dabar šis pastatas priartėjo prie I (aukščiausios) daugiabučių kategorijos, kurie suvartoja mažiausiai šilumos - vidutiniškai apie 10 kWh/m2 šildymo mėnesiui. Tokių pastatų Lietuvoje - tik 4,6 procento.
Pastato šildymo sistemos renovacijai buvo pasirinktas 78 metų patirtį turinčios danų įmonės „Danfoss“ novatoriškas 1 vamzdžio šildymo sistemos sprendimas. Šios technologijos investiciniai kaštai sudarė tiktai 1/5 kaštų, reikalingų 1 vamzdžio sistemą pakeisti 2 vamzdžių sistema. Svarbu tai, kad ji tampa tokia pat efektyvi, kaip ir dvivamzdė šildymo sistema.
Danfoss sprendimas užtikrina individualų kambarių temperatūros reguliavimą, sistemos balansavimą, grįžtamo srauto temperatūros reguliavimą ir tolygų šilumos paskirstymą visame pastate. Be to, visuose butuose iš čiaupų teka vienodos temperatūros karštas vanduo.
Taigi išeitis iš padėties, kuri ilgą laiką buvo neišspręsta, surasta. Tačiau techninis progresas nestovi vietoje. Danfoss specialistai šiuo metu atlieka naujus tyrimus, susijusius su sistemos termoreguliavimu stovuose, naudojant elektros pavaras ir valdiklius. Gal būt, netolimoje ateityje ginčai apie vieno vamzdžio ir dviejų vamzdžių šildymo sistemų privalumus ir trūkumus pagaliau nurims.
Suaktyvėjus diskusijoms apie daugiabučių modernizavimą, dažniausiai akcentuojamas pastato šiltinimas termoizoliacine medžiaga ir fasado sutvarkymas. Atnaujinus šildymo sistemą, šilumą lengva reguliuoti bute ir tokiame modernizuotame daugiabutyje galima sutaupyti net iki 30 proc.
Bendrovės „Nordlita" direktorius Gintaras Prėskienis pasidalijo patirtimi, kaip pertvarkė šildymo sistemą viename daugiabutyje Šiauliuose Klevų g. 13. Bendrovės darbuotojai dalyvavo kompleksiškai atnaujinant visą namą. Jame apšiltintos sienos, sutvarkytas fasadas, suprojektuota ir sumontuota moderni šildymo sistema nuo įvado iki pat radiatorių. Dabar temperatūrą bute galima nustatyti termostatiniais reguliatoriais.
Kaip ir kituose tokio tipo namuose, šiame name buvo vienvamzdė apatinio paskirstymo sistema. Šildymo prietaisai - senieji tipiniai plieniniai štampuoti radiatoriai. Šiame 30 butų name keturi darbininkai darbus atliko per dvi savaites. Darbus paspartino naudota presuojamųjų vamzdžių sistema. Pasirinkus šią pakankamai švarią technologiją nenukentėjo kambarių apdaila-visi darbai vyko be atliekų, purvo, triukšmo. To negalima pasakyti apie jau pasenusias vamzdžių jungimo technologijas suvirinant.
Galutinai sutvarkius ir paleidus eksploatacijon šildymo sistemą, buvo nustatyti šilumnešio parametrai 80 oC paduodama ir 60 oC temperatūra grįžtamoje atšakoje ir patalpose palaikoma vidutinė temperatūra siekė 20-21 laipsnį šilumos. Iš atnaujinto šilumos mazgo šiluma keliauja į butus, naujais magistraliniais vamzdynais rūsio palubėje, izoliuotais termoizoliaciniais kevalais su aliuminio folija. Šildymo sistemos pagrindinėse atšakose įrengta uždaromoji armatūra. Stovuose įrengta uždaromoji ir balansinė armatūra.
Namo laiptinėse, pirmuose aukštuose ir butuose parinkti nauji plieniniai Kermi šoninio prijungimo radiatoriai. Prie radiatorių įrengti termostatiniai ventiliai temperatūrai patalpose reguliuoti. Šiluma laiptinėse reguliuojama su išankstinio nustatymo termostatiniais ventiliais. Šiluma apskaitoma pagal šilumos daliklių metodą. Suvartotos energijos apskaičiavimui ant kiekvieno šildymo prietaiso, išskyrus laiptines, įrengti dalikliai - indikatoriai, kurie parodo, kiek šilumos išspinduliavo kiekvienas prietaisas.
Šildymo Sistemų Balansavimas
Nevienodą šilumos pasiskirstymą tarp prietaisų - atskirų radiatorių arba butų - šildymo sistemoje vadiname balansavimo problema. Kitaip tariant, šildymo sistema yra subalansuota, kai srautas visoje sistemoje atitinka srauto greitį, kuris buvo nurodytas sistemos projekte. Pirmiausia pažvelkite į bendrą dviejų vamzdžių šildymo sistemų eksploatavimo problemą.
Dešinėje pateiktame apkrovos profilyje parodyta, kaip apkrova keičiasi šildymo sezono metu Europoje. Norėdami kompensuoti apkrovos pokyčius, savo sistemose ant kiekvieno radiatoriaus įrengiame termostatinius vožtuvus. Skirtingiems radiatoriams reikalingas nevienodas srautas, kad būtų įšildyta atitinkama patalpa, kiekviename radiatoriaus vožtuve galima iš anksto nustatyti maksimalų srautą.
Pagrindinė problema yra ta, kad šildymo sistemos dažnai montuojamos ir projektuojamos taip, kad atitiktų blogiausio scenarijaus reikalavimus, t. y. kai lauko temperatūra yra ypač žema. Bet kadangi tokia temperatūra būna tik kelis kartus per metus (jeigu apskritai būna), likusį laikotarpį sistema veiks per dideliu pajėgumu.
Šalia pateiktas šildymo sistemos statinio derinimo su dinaminiais reikalavimais pavyzdys iš Fredericia, Danijoje, kur 60 butų 10 aukštų pastate šildymas tiekiamas iš sistemos, kurią sudaro du „Grundfos MAGNA3“ siurbliai, veikiantys dviejuose maišymo mazguose, kurių kiekvienas tiekia šilumą 10 pakėlimo vamzdžių ir kuriuose sumontuoti 273 RA-N DN 10 radiatorių vožtuvų ir „Danfoss“ MSV rankinių balansavimo vožtuvų.
RADV vožtuve esantis slėgio perkryčio reguliatorius palaiko pastovų slėgio perkrytį reguliuojančiame vožtuve, o tai reiškia nustatyto srauto RA-DV vožtuve palaikymą.
Siurblio Optimizavimas
Jeigu siurblys optimaliai veikia, užtikrinamas mažiausias galimas energijos vartojimas. Siurblio optimizavimas kartu su proporcinio slėgio valdymu galimas tik su automatinio balansavimo vož- tuvais. Jis montuojamas ant kritinio vožtuvo, kur slėgio perkrytis yra mažiausias. Veikiant visos apkrovos režimu delta P turi būti 10 kPa. Jeigu slėgio perkrytis yra ma- žesnis arba didesnis nei šis nustatymas, jis reguliuojamas siurbliu MAGNA3. Nustatymas yra susijęs su siurblio paduodamu slėgio perkryčiu. „Grundfos GO“ - tai mobiliosios priemonės profesionaliems naudotojams.
Atlikę šiuos veiksmus, užtikrinsite, kad energijos sistema yra tinkamai suderinta, ne tik esant projektinėms srauto sąlygoms, bet ir dalinės apkrovos sąlygoms. Pranašesnėms šildymo sistemoms reikalingas kruopštus suderinimas, kai norima mažiausių galimų sąskaitų už energiją. Konkrečiu atveju Fredericia, Danijoje, sutaupoma ne mažiau kaip 12 % šildymo sąskaitų sumos.
Šildymo sistemas reikia tinkamai suderinti, kad būtų užtikrintas patogumas ir mažiausios galimos eksploatavimo išlaidos.
Ką Siūlyti Klientui?
Nepaisant didelės apimties konstrukcinių darbų, jūs greičiausiai siūlote atnaujinti sistemą, pakeičiant ją dvivamzde šildymo sistema. Šiuo metu beveik visos radiatorių šildymo sistemos yra suprojektuotos pagal dviejų vamzdžių šildymo sistemos principą. Šios sistemos žinomos kaip energiškai efektyviausios, ir kambario temperatūros reguliavimas jose yra lengviausias.
Dažnai jos neveikia taip gerai, dėl to atsiranda dideli šilumos nuostoliai ir neefektyvus energijos suvartojimas. Todėl daugumai šių namų reikalinga šildymo sistemos renovacija, keičiant vienvamzdę sistemą efektyvesne dvivamzde sistema. Tai geras, tačiau gana sudėtingas, daug darbo reikalaujantis ir brangus sprendimas.
Visų radiatorių šildymo sistemų esmė yra tinkamas jų subalansavimas. Nors tai yra lengviau atlikti su dvivamzde šildymo sistema, tačiau bet kuri egzistuojanti vienvamzdė sistema gali būti subalansuota geresniam energijos efektyvumui ir gyventojų komfortui pasiekti.
Danfoss vienvamzdės sistemos sprendimas siūlo eilę gaminių - automatinius balansinius vožtuvus, mažo pasipriešinimo termostatinius radiatorių vožtuvus, srauto ribotuvus ir temperatūros jutiklius bei eilę kitų - visi kartu jie padaro vienvamzdę šildymo sistemą tiek pat efektyvia, kaip ir dvivamzdė šildymo sistema. Siekdami palengvinti vienvamzdės šildymo sistemos modernizavimą mes sukūrėme Optimal 1 Tool, vadovą, kuriame nuosekliai ir detaliai pristatyti visi modernizavimo etapai.
Šis vadovas yra privalomas įrankis bet kuriam šildymo sistemos projektuotojui, montuotojui ar aptarnavimo bei priežiūros įmonei, t.y.
Valstybės Parama Daugiabučių Namų Renovacijai
Daugiabučių gyventojų bendrijos ar administratoriai gali teikti paraiškas vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui - mažajai renovacijai. 2019 metų kovo 14 d. Seimas priėmė Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr.
Gyventojai turi galimybę susitvarkyti savo daugiabučių namų išderintas šildymo sistemas jas subalansuojant, įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir termostatinius ventilius. Iki šiol įstatyme buvo leidžiama skirti paramą minėtoms priemonėms, jei būtų pasiekta ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė bei skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo projektą sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo.
Tuo tarpu praktika rodo, kad įgyvendinus „mažąją renovaciją" vidutiniškai sutaupoma apie 25 proc. šilumos energijos, todėl paramą gaudavo tik daugiabučiai, kurie papildomai įgyvendindavo ir kitus projektus: apšiltindavo sienas, stogą, pasikeisdavo langus, duris ir pan. Ši išimtis įsigaliojo nuo 2020 m.
Skaičiuojama, kad sutvarkius inžinerines sistemas vidutiniškai mokėjimai už šildymą vienam butui sumažėtų apie 15 Eur/mėn., o per šildymo sezoną - apie 90 Eur. Kadangi reikia laiko paraiškos pateikimo procedūroms, nes jos visos tokios pat kaip ir kompleksinio namo modernizavimo - t.y., būtina gauti 50 proc.+ 1 gyventojų pritarimą, paraiškų priėmimo terminas pratęstas iki 2020 m. liepos 1 d.
Šis terminas gali būti paankstintas tuo atveju, kai prašymų bus pateikta visai šiam tikslui iš Klimato kaitos programos lėšų skirtai sumai (5 mln. Kaip nurodyta šios agentūros paskelbtame kvietime teikti paraiškas, jas gali teikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės, taip pat kiti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų įgalioti asmenys.
ASA.LT pasiekė klausimai, liečiantys radiatorių keitimą: „Jeigu namo bendrija pritarė šilumos punkto modernizavimui, bet radiatorius keisti nori ne visi, tik dalis gyventojų. Gintarė Burbienė, VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra" specialistė atsakė, jog „už radiatorių keitimą kompensacija galima tiems savininkams, kurie juos planuoja keisti.
Suprantama, geriausi rezultatai tiek šilumos taupymo, tiek komforto požiūriu pasiekiami atlikus kompleksinę daugiabučio renovaciją. Deja, iki 2020 metų pradžios buvo modernizuoti 2409 daugiabučiai, kai jų Lietuvoje yra apie 30 000.
Pagal Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pateiktą statistiką, Lietuvoje yra beveik 28 tūkst. šilumos punktų, iš jų gyvenamuosiuose namuose - 19 775. Šildymo sistemos daugiabučiuose daugiausia yra vienvamzdės, kuriose pašildytas vanduo siurbliu užkeliamas į viršutinį namo aukštą ir teka tolyn, kol pasiekia tolimiausiame viršutiniame namo kampe esančius radiatorius.
Paskui vanduo natūraliai leisdžiasi žemyn ir, suprantama, vėsta. Į pirmus šildymo prietaisus atiteka karščiausias šilumnešis, žemutinius radiatorius vanduo pasiekia atvėsęs. Termograma rodo, kad šilumos pasiskirstumas labai netolygus. Tačiau šildymo sistemos tipo keitimas yra brangus, būtina keisti vamzdyną ir butuose, todėl ne visi gyventojai ryžtasi tokiai modernizacijai.
Paprasčiau ir pigiau yra atnaujinti šilumos punktą, šie darbai nereikalauja didelių investicijų, o šilumos sutaupymas gali siekti 20-25 proc.
Pasak Lietuvos Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, skaičiuojama, kad šilumos punkto modernizavimas subalansuojant ir įrengiant reguliavimą kiekviename bute vidutiniškai gali kainuoti apie 15 Eur/kv.m, o šilumos sutaupymas gali siekti iki 30 proc. Jei butuose keičiami radiatoriai, įrengiamas temperatūros reguliavimas, savaime suprantama, kad minimali invazija į butus reikalinga.
Specialistas sako, kad esant šioms aplinkybėms, verta suburti gyventojus šilumos punkto renovacijai, nes gyventojai tokiu atveju permoka už šildymą. Be to, papildomai butuose galima keisti radiatorius, vamzdynus, įrengti termostatinius ventilius, individualius šilumos apskaitos prietaisus, šilumos daliklius, išmaniąją apskaitą, karšto vandens skaitiklius ir kitas priemones.
Visos jos įskaičiuojamos į šilumos punkto modernizavimo priemones ir patvirtinus projektą kompensuojama 30 proc. Specialistų nuomone, vienas iš pagrindinių darbų turėtų būti šildymo sistemos balansavimas įrengiant automatinius balansavimo ventilius. Kai sistema subalansuota, šilumnešio srautas visuose stovuose tolygus, o tai reiškia, jog radiatoriai šyla tolygiai, šiluma pasiskirto vienodai. Vien tik ši priemonė gali sutaupyti apie 10 proc.
Kita efektyvi šilumos taupymo priemonė - automatinis karšto vandens temperatūros reguliavimas ir palaikymas stovuose. Tai reiškia, jog į visus butus tiekiamas vienodos temperatūros vanduo. Tai gali taupyti iki 30 proc. šilumos energijos karštam vandeniui šildyti, o kainuoja iki 2 Eur/kv.m.
Gyventojams itin patraukli yra patalpų temperatūros reguliavimo galimybė. Ji galima sumontavus termostatus ant radiatorių - temperatūrą galima reguliuoti 16-23 laipsnių ribose. Termostatai itin patogūs, kad galima nustatyti skirtingą temperatūrą atskiruose kambariuose. Daugelis žmonių nemėgsta miegoti šiltai ir mielai palaiko miegamajame žemesnę temperatūrą. Termostatai gali sutaupyti iki 20 proc. šilumos energijos, o kainuoja 7-9 Eur/kv.
Radiatorius be termostato ir su termostatu
Specialistų skaičiavimu, aukščiau minėtų investicijų atsiperkamumas - iki 3 metų. Butų šilumos energijos, karšto vandens skaitiklius, termoreguliatorius ir šilumos daliklius galima prijungti prie duomenų surinkimo sistemos bei kaupti jų archyvą.
Skaitiklių rodmenys surenkami nuotoliniu būdu, juos perduodant radijo bangomis arba internetu, todėl nereikia užsukti į gyventojų butus. Įdiegta duomenų surinkimo ir apskaitos sistema turi šiuos privalumus: sąskaitas galima gauti ir apmokėti internetu, neišeinant iš namų; kiekviename bute įrengtoje elektroninėje atsiskaitymų knygelėje nurodomos tikslios mokesčių už suvartotą energiją sumos; gyventojai kiekvieną dieną gali sekti sąskaitos pokyčius ir viršijus savo finansines galimybes apriboti poreikius; butui tiekiamos šilumos poreikį galima reguliuoti nuotoliniu būdu.
Prie kiekvieno šilumos prietaiso sumontuojamas šilumos daliklis - ant šildymo prietaiso paviršiaus sumontuotas prietaisas, netiesiogiai matuojantis šildymo prietaiso atiduodamos aplinkai šilumos kiekį, kuris yra proporcingas temperatūrų skirtumui tarp šildymo prietaiso paviršiaus ir aplinkos.
Ją įdiegus turėsite galimybę sutaupyti apie 30 proc. išlaidų už šildymą, o investicijos sudarys tiktai 10 proc. bendrų renovacijos kaštų, t.y.
tags: #vienvamzdes #silymo #sistemos #renovacija