Šiame straipsnyje panagrinėsime, ką reiškia gyvenimas vienkiemyje, kokios tradicijos ir istorijos slypi už šio gyvenimo būdo, remiantis Andriaus Gudžiaus ir jo šeimos pavyzdžiu.
Vidurinės Azijos žemėlapis
Šeimos Tradicijos ir Vertybės
Šilta pirmadienio popietė. Atokus vienkiemis Padauguvoje. 26-erių metų Andriaus Gudžiaus mama Vaida ant medinio stalo kieme deda saldėsį ir perspėja, jog pagrindinio, didžiojo, paruošto sūnui už pergalę, deja, paragauti mums neteks: „Tik laimėdavo, kepdavau. Tradicija. Po to, kai tų pergalių jau buvo daug, gamindavau tik už pirmą vietą. Ir dabar pagaminau.
Jis mėgsta viską, kas pagaminta kaime. O labiausiai močiutės cepelinus ir kugelį. Per bulviakasį, į kurį Andrius kasmet atvažiuoja, kitaip ir būti negali. Kartą mama pagamino kitką, tai visi tokie nusivylę buvo, kad kugelio nėra.
Kol kalbamės apie torto subtilybes, su tėvais vis dar gyvenantis jaunėlis pasaulio čempiono brolis Mantas atkeliauja nešinas arbatiniu. Pasakyti keletą gražių žodžių apie anūką atskuba ir jo močiutė, Vaidos mama. Čia pat ant žemės rangosi Andriaus katinas Rainis. Voljere suamsi Andriaus Vidurio Azijos aviganis.
Uošviai dievina savo marčią, o geriausiomis akimirkomis įvardija tuos momentus, kai į sodybą atvyksta anūkai. Mažieji skuba suptis ant žaislinio arkliuko, prieš daugelį metų Rimanto rankomis pagaminto pagal Vaidos brėžinius. „Andrius beprotiškai myli vaikus. Juk brolį Mantą užaugino. O kaip vaikai myli jį... Kai tik grįžta iš varžybų, nenulipa nuo kelių - taip būna išsiilgę. Visas sūnaus laikas skiriamas šeimai.
„Kartą žiūrėjome visi filmą, reikėjo skubiai išbėgti į darbus, tai paprašėm sūnaus, jog pažiūrėtų „Kalnietį“ iki galo ir pasakytų vėliau, kaip baigėsi. Pamenu, grįžom, klausiam, tai kaip, Andriukai, baigėsi filmas.
Darbas ir Pomėgiai
„Jis mėtydavo, o mes bėgiodavome tą diską vis atnešti. Ieškodavome javuose. Dabar tik jaunesnysis sūnus mėto. Eina Andriaus keliu. Daugiau nei prieš metus pradėjo sportuoti. Jai pritaria ir Rimantas - Gudžių šeimos galva. Pasak Andriaus tėvo, sunki jaunėlio dalia - reikia lygiuotis į čempioną brolį. Tačiau Mantui mėtyti diską patinka net labai. Dešimtą klasę šiemet baigęs vaikinas patikina, jog tai puikus sportas.
Andrius - užkietėjęs žvejys. Be to, jis puikiai apsieina ir su mediena. Kokius pasakiškus baldus yra pagaminęs... Vaikams lovą, lauko baldus. Beveik viskas sodyboje, kuri mena prosenelių laikus - XIX a. pabaigą, statyta Andriaus bei jo tėčio Rimanto rankomis.
Vaidos teigimu, Andrius - be galo kruopštus ir darbštus. „Nėra tik į sportą susitelkęs - gali kalbėtis apie viską. Nėra tokio darbo, ko negalėtų padaryti. Gal tokiu ir nebūtų tapęs, jei ne tėvas. Rimantas vis kartodavo, jog žodžių „nemoku“, „neišeina“ nėra.
Pora šiemet jau švęs 27-erių metų santuokos jubiliejų. Gražios tvirtos šeimynos pagrindus, rodos, jie puikiai įskiepijo ir sūnui Andriui: būdamas 26-erių, disko metikas jau augina du vaikus.
„Sparta Fight Gym“ treneris Andrius Šipaila: apie talentus, būsimus revanšus ir „spartiečių“ šeimą
Gyvenimas Kaime
Pasak Vaidos, Padauguva nėra Andriaus gimtinė. Esu žmogus iš kaimo. Toks nuo žagrės kilęs. Kaip ir Andrius. Jis beprotiškai daug fiziškai dirbo.
Į vienkiemį jie atsikėlė tuomet, kai Andriui buvo vieneri. Pirmagimį kamavo alergija, tad grynas oras buvo itin naudingas. „Esu žmogus iš kaimo. Toks nuo žagrės kilęs. Kaip ir Andrius. Jis beprotiškai daug fiziškai dirbo. Net po treniruočių plušėdavo ūkyje. Teritorija užima apie 10 hektarų. Nors nesame tikri ūkininkai - dirbame „Vilkijos ūkio“ bendrovėje - sodyboje ir laukuose yra ką veikti.
Tą fizinės tvirtybės, užsispyrimo, geležinės valios geną sūnus, matyt, perėmė iš mano tėčio. Jam paantrino Vaida: „Vos pedalus pasiekdavo, tačiau traktorių vairuodavo. Juk tėtis išeina į darbą, jam reikia padėti. Darydavo viską: ardavo, šienaudavo. Pamenu, grįždavo Andrius vakare į namus, eidavo dar šieno krauti iki nakties. O kitą dieną - Lietuvos čempionatas. Pats verždavosi padėti. Net treneriai pykdavo, kad tiek darbo duodavome. Atvykdavo patys paplušėti, kad tik auklėtiniui mažiau kliūtų.
Žvejyba - vienas iš Andriaus pomėgių
Sportininko Kelias
Būdamas trylikos, Andrius ėmė lankyti Vilkijoje krepšinio treniruotes, kol galiausiai mokyklos koridoriuose buvo pastebėtas lengvosios atletikos trenerių. Iš pradžių jis stūmė rutulį, o po mėnesio treniruočių jau dalyvavo disko metimo varžybose ir jas laimėjo. Taip į namus atkeliavo pirmasis medalis.
Pusantrų metų Andrius važinėdavo į treniruotes iš Vilkijos į Kauną. Susisiekimas nebuvo toks paprastas. Galiausiai jis persikėlė gyventi į laikinąją sostinę. Tėvams tai buvo didžiulis iššūkis.
„Esame bjaurūs tėvai - turime apie vaikus žinoti viską. Aš taip augau, taip Andrių auginau. Kol pas mus gyvens, nesukurs savos šeimos, aiškinsiu, vadovausiu. Kontrolė šeimoje būtina. Negali vaikų norai viršyti tėvų žodžių.
Žinote, per 13 metų Andrius yra praleidęs tik vieną treniruotę. Pramigo, nes per naktį ruošė pamokas. Jei nesinorėdavo jam mokytis ar ko nors daryti, užtekdavo pagąsdinti, kad neis į sportą. Paklausti, ar nuo pat pradžių tikėjo sūnaus didžia karjera, pašnekovai sutartinai linktelėjo galvomis. Tiesa, vaikystėje, kol sūnus dar nesportavo, Vaida manė, jog iš jo tikrai neišaugs joks sportininkas - turėjo silpnas čiurnas.
Sportininkų gyvenimas nebūna rožėmis klotas. „Finansinių dalykų nesekame. Pradėjęs sportuoti, jis gaudavo stipendiją. Kiek turėjome, tiek davėme. Neskaičiavome. Į pokalbį įsiterpia Mantas, pajuokaudamas, jog tėvai brolį remia daržovėmis.
Šeimos Palaikymas
Sūnaus triumfą pasaulio čempionate šeima žiūrėjo namuose. Stengėsi laikytis rimties: be jokių plojimų ir šūkčiojimų. Rankos iš jaudulio visiems tirtėjo. Vaida tyliai prisipažino, galvojusi apie ketvirtą vietą, tad nelabai galėjo patikėti tuo, kas įvyko. „Aš tai negaliu ramiai žiūrėti. Prisigėriau vaistų. „Tuomet dar nebuvo jokių transliacijų. Sekėme rezultatus internete. Pirmas. Nieko nesupratau. Buvo labai prastas rezultatas, o pirmas. Jis juk toliau numesdavo. Skambinau kažkam, klausiau.
Ji negailėjo gerų žodžių sūnui, vis tikindama, jog Andrius buvo šalia, kai reikėjo. „Sūnus psichologiškai už mane stipresnis. Niekad nebuvo taip, kad sakytų: „Mesiu, nebegaliu.“ Pavyzdžiui, susilaužė koją.
Baigiame gerti arbatą. Andriaus tėvai pakviečia apžiūrėti kambario, kuriame užaugo būsimasis pasaulio čempionas. Ant lentynų išdėlioti trofėjai. Vaida paima į rankas šeimos nuotraukų albumą. Tarp klasės draugų Andrius visad būdavo aukščiausias. „Mes nepasiekdavome ko dirbdami, tai jis pasiekdavo.
Išeiname atgal į kiemą. Čia pat - ir anūkams pasodintas ąžuolas bei liepa. Gudžių šeima turi tradiciją, gimus šeimos nariui, pasodinti po medį. „Net nežinome, kas tai per augalas - lyg drebulė, lyg topolis. Gal prieš dešimt metų teko nupjauti, liko tik kelmas. Andriaus treneris, atvykęs į svečius, vis apglėbdavo tą medį. Stebėdavosi jo didybe. Skersmuo - 2,3 metro. Beje, treneris pirmą kartą pas mus ne atvažiavo, o atskrido parasparniu.
„Ar turi sūnus minusų? Labai gera širdis jo. Puikus sūnus. Kaip smagu matyti, ko jis pasiekė. Kai žinai, kiek daug juodo darbo, jėgų įdėta. Po kelių valandų jų laukia auksiniu medaliu pasidabinusio sūnaus sutikimas Kauno oro uoste.
| Šeimos Narys | Charakteristika |
|---|---|
| Vaida (mama) | Rūpestinga, darbšti, palaikanti |
| Rimantas (tėvas) | Užsispyręs, darbštus, įkvepiantis |
| Mantas (brolis) | Sportiškas, besilygiuojantis į brolį |
| Andrius | Darbštus, kruopštus, šeimyniškas, užkietėjęs žvejys ir medžio meistras |