Vienkiemio Žavesys Kupiškio Rajone: Lanauskų Kaimo Istorija ir Dabartis

Kupiškio rajono savivaldybė, garsėjanti savo gamtos grožiu ir ramybe, yra puiki vieta tiems, kurie ieško atokios vietos poilsiui ar nuolatiniam gyvenimui. Kupiškio rajonas - tai vieta, kur galima rasti ramybę gamtos apsuptyje, o ypač viliojančios yra sodybos prie Kupiškio marių. Šiame straipsnyje apžvelgsime vienkiemius Kupiškio rajone, ypatingą dėmesį skirdami Lanauskų kaimui, jo istorijai ir dabartiniam gyvenimui. Taip pat aptarsime nekilnojamojo turto rinkos pasiūlymus šiame regione, atkreipdami dėmesį į tai, kaip pasiruošti pardavimui ir į ką atkreipti dėmesį perkant.

Lanauskai - Kaimas su Turtinga Istorija

Lanauskai - kaimas Šimonių seniūnijoje ir parapijoje, įsikūręs prie Kupiškio-Utenos plento, 3 kilometrai į šiaurės rytus nuo Šimonių. Gretimi kaimai: Čvikliai, Kalnelis, Paižinys. Važiuojant iš Kupiškio Utenos kryptimi už Jurkštų kaimo jau reikia pradėti dairytis, kad nepravažiuotume Lanauskų kaimo šalia plento. Tiesa, pakelėje nėra jokios rodyklės į šį kaimą. Galima orientuotis pagal vienkiemį su geltonuojančiu naujos statybos namu.

„Kupiškėnų enciklopedijoje“ Vidmantas Jankauskas rašo, kad Lanauskų kaimo vietoje nuo seno būta Pelyšų bajorkaimio, įsiterpusio tarp Pienionių seniūnijos kaimų valakų. 1640 metais Andrius Lanovskis nupirko trečdalį Onos Mažeikaitės-Ščestnavičienės palivarko, o užstatymo teise užvaldė dalį Jono Jakštovskio palivarko. 1713 metais Halškai Lanovskai ištekėjus už Mikalojaus Kontrimavičiaus Lanauskai tapo viena iš Kontrimavičių giminės tėvonijų.

Minima, kad laisvieji žmonės broliai Bernatavičiai-Bernotai iš grafų Platerių Aluotų dvaro už 7000 rub. asignacijomis pirko Lanauskų palivarką su sodyba Jurkštų kaime. 1923 metais buvo 8 ūkiai ir 47 gyventojai. Nuo 1922 metų ūkininkai prašėsi išskirstomi į vienkiemius. 1930 metais matininkas Petras Kraniauskas Lanauskus išskirstė į vienkiemius. Didžiausi buvo J. Klivickienės (41,47 ha), Jono Bernatavičiaus (37,08 ha) ūkiai.

Pro kaimą ėjo Svėdasų-Šimonių kelias. 1942 metais Lanauskuose buvo Jono Bernatavičiaus, Kajetono Bernatavičiaus, Kazio Černiaus, Antano Masiulio, Vlado Dlugoborskio, Anelės Bernatavičiūtės, Petro Raugšto, Juozo Vasiliausko, Juozo Klivicko, Marės Strigūnienės ūkiai. Iš viso 38 gyventojai. 1959 metais kaime buvo Petro Vateikio, V. Dlugoborskio, Kazio Černiaus, O. 1979 metais buvo 16 gyventojų, 1989 metais - 9 gyventojai. Iš Lanauskų kilęs inžinierius Petras Bernatavičius. Šiame kaime pas giminaičius Chmieliauskus yra viešėjęs dailininkas Stasys Eidrigevičius.

"Lanauskynės" Turizmo Sodyba

Paaiškėjo, kad patekome į „Lanauskynės“ turizmo sodybą. Joje radome šeimininką Darių Bernatavičių. Tą dieną jis tvarkė pastato stogą. Vyras papasakojo, kad čia yra buvusi tolimos giminaitės Anelės Bernatavičiūtės sodyba. Ją moteris paliko jo tėvui. Sodyboje tebėra senas prieškario laikais statytas molinis tvartas ir senoviška klėtis. Pasak Dariaus, sodybos lankytojai ir svečiai dažnai žavisi autentiškais šimtamečiais pastatais ir jų apsamanojusiais stogais. Būna ir tokių, kuriems senovė nelabai patinka. Ką darys toliau su šiais pastatais, kaip juos remontuos, pašnekovas dar neapsisprendęs. Dėl senojo sutrešusio sodybos namo nugriovimo apsispręsti buvo paprasčiau.

Darius ūkininkas. Dirba aplink sodybą buvusią tėvų žemę, taip pat turi ir daugiau jos nusipirkęs. Verčiasi grūdininkyste. Dar darbuojasi Kupiškio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Šimonių komandoje.

Bernatavičių Šeimos Istorija

„Lanauskai - mano gimtinė. Čia užaugau su dviem broliais Raimondu ir Sauliumi. Į mokyklą Šimonyse kulniuodavome pėsčiomis maždaug tris kilometrus tiesiai per laukus pramintu takeliu. Geriau aplankykite mano tėvus.“ Taip ir padarėme. Devintą dešimtį baigiantys įpusėti Antanas Mykolas ir Stanislava Bernatavičiai tikrai buvo puikūs pašnekovai. Juos sutikau prie senovinio namo su gražiai ornamentuotais langais kitame Lanauskų kaimo vienkiemyje.

Anksčiau šis vienkiemis apylinkėse garsėjo didžiuliu gandralizdžiu ant daržinės kraigo. Kasmet gandrai jį vis tobulindavo ir plėsdavo. Kartkartėmis sodybos šeimininkui net tekdavo gandrų statinį šiek tiek sumažinti, kad stogo neįlaužtų. Po penkis gandriukus išperėdavo. Nebaikštūs paukščiai buvo. Stanislava apgailestavo, kad jau keleri metai jų sodyboje gandrai nebeperi. Medžiai užgožė gandralizdį. Gal jo paukščiai nebemato? Šį pavasarį į sodybą vėl buvo atskridęs pulkas gandrų. Vieni nutūpė ant namo, kiti - ant daržinės ir kitų ūkinių pastatų. Pasidairę valandžiukę, išskrido. Kartu su šios sodybos šeimininkais pasvarstėme, kad gal buvo atskridę savo gimto gandralizdžio pasižiūrėti čia išsiritę gandrai. Įdomūs tie paukščiai.

Antanas papasakojo ir gandralizdžio atsiradimo jų kieme istoriją. Kartą pamatė, kad gandras nutūpė ant tuo metu šiaudais dengtos daržinės ir atsineštus žabelius kaišo už stogo šiaudų, ruošiasi lizdą sukti. Tai užkėlė senas akėčias, kad lizdą galėtų ant jų įsitaisyti. „Lanauskuose buvo penki Bernatavičių kiemai, o dabar likome tik mes vieni. Atrodo, kad visi tie Bernatavičiai buvo giminės, artimesni ar devintas vanduo nuo kisieliaus. Mano senelis buvo Mykolas, o bobutė Vizbaraitė iš Mieliūnų. Vardo jos nebepamenu. Buvo susilaukę daug vaikų, bet jie išmirė. Užaugo tik būsimasis mano tėvas Jonas. Mano mama buvo Uršulė Petrauskaitė iš Naivių. Tėvas mirė, kai man tebuvo pusantrų metukų. Mama dirbo kolūkyje laukininkystės brigadoje. Reikėjo burokus ravėti, šienauti, nupjautų javų gubas statyti, akmenis rinkti. Vėliau mama ištekėjo antrą kartą už Kazimiero Černiaus. Daugiau vaikų su patėviu neturėjo. Trejų metų karinę tarnybą atlikau Rusijoje, Sverdlovsko srityje. Ten išmokau vairuoti mašiną, gavau vairuotojo pažymėjimą. Iš pradžių Lanauskai priklausė M. Melnikaitės kolūkiui, o vėliau šis kolūkis buvo prijungtas prie Šimonių kolūkio. Mano seneliai turėjo 10,5 ha žemės, bet kolūkiniais laikais kolūkiečiams leisdavo prie namų turėti tik 60 arų sodybinį sklypelį bulvėms, daržovėms pasisodinti. Visada gyvenome ūkiškai. Atgavus Lietuvai nepriklausomybę susigrąžinau senelių ir tėvų žemę. Pradėjome ūkininkauti. Laikėme dvylika karvių, kiaules, kol leido, arklį. Vyras pridūrė, kad dėl to ir daržų šiemet nebesodins, nors priklaupęs dar galėtų juos ir vienas nusiravėti. Stanislava kilusi iš Uoginių kaimo. Jos tėvai buvo Fabijonas ir Morta Goštautai. Jos ir Antano pažintis gana įdomi.

Moteris prireikė anuomet pas dantistą važiuoti į Kupiškį. Prie jo kabineto durų sutiko lūkuriuojančią amžinatilsį Jakutienę iš Lanauskų kaimo. Toji ir pasiteiravusi jos, ar turinti kavalierių. Paaiškėjus, kad neturi, nauja pažįstama pažadėjo jai pripiršti Antaniuką iš savo kaimo. Kalbos kalbomis. Į galvą jų neėmusi. Bet po kurio laiko gavo laišką iš tos pačios moteriškės su pasiūlymu atvažiuoti į svečius, kad ji galėtų supažindinti su Antaniuku.

„Kaip aš važiuosiu pas kavalierių. Tais laikais nebuvo priimta, kad merginos pas berniokus pirmos važinėtų ir tarsi siūlytųsi. Neatsiliepiau į Jakutienės kvietimą, bet piršlių sulaukiau. Netikėtai pats Antanas su piršliu amžinatilsį Vladu Breskumi iš Kinderių kaimo atvažiavo į Uoginius. Gyvenome prie vieškelio, bet iš pradžių jų nepamačiau stovėdama už alyvos krūmo. Tik išgirdusi klausiant, ar čia gyvena kažkokia mergina (mano pavardė buvo ištarta netaisyklingai), pasitraukiau nuo alyvų ir pasakiau, kad tokia čia negyvena, o aš esu Goštautaitė. To piršliui ir tereikėjo. Kavalierius man patiko iš pirmo žvilgsnio. Truputį tą dieną pašnekėjome, susipažinome. Pas mus kambarį tuo metu nuomojosi agronomas. Tai svečiams išvažiavus apie Antaną jis pasakė: „Bravo vyras.“ Antanas mane dar kelis kartus aplankė. Netrukus ir vestuves atšokome. Lanauskuose apsipratau nesunkiai. Labai gera buvo anyta.

Bernatavičiai, kaip minėta, užaugino tris sūnus. Raimondas ir Saulius gyvena Vilniuje. Greičiausiai pasiekiamas, jei ko prireikia, gimtajame krašte likęs Darius. Savo apsilankymais Antaną ir Stanislavą džiugina keturios anūkės.

Bronislovo Nakvoso Sodyba

Toliau keliuku važiuodami pro Bernatavičių sodybą pasiekėme dar vieną Lanauskų vienkiemį. Čia kiemo aptvare pirmą pavasarinę žolę skabė kelios avys. Pasikalbėti į trobos vidų draugiškai pakvietė sodybos šeimininkas Bronislovas Nakvosas. Irena su vyru prižiūri buvusią jos tėvų sodybą, daug laiko čia praleidžia, nors save jau laiko panevėžiečiais.

„Lanauskuose užsibuvome, kai atvažiavome prižiūrėti garbaus amžiaus sulaukusio mano tėvo Petro Chmieliausko. Jis mirė būdamas 97 metų. Mama Anelė Chmieliauskienė (Skemundrytė) buvo kilusi iš Žeimių kaimo. Mamos netekome tik jai išėjus į pensiją. Augau su broliu Rimantu. Jis jaunas mirė. Mano artimųjų kapai Šimonyse. Aš mokiausi Šimonių vidurinėje mokykloje. Vėliau dirbau Šimonių valgykloje. Po vestuvių su Bronislovu apsigyvenau Panevėžyje. Vyras iš to krašto kilęs. Turime dvi dukras. Jos su šeimomis gyvena Panevėžyje. Viena dukra bendrosios praktikos slaugytoja, kita ūkvedė. Dirba ligoninėje.

„Mano tėviškė prie Pajuostės, Tekoriškio kaimas. Prie medelyno. Ten gyveno seneliai, dėdės, pusbroliai. Vienas dėdė buvo Lietuvos partizanas, kurį laiką slapstėsi. Taigi niekada nebuvau atitolęs nuo kaimo. Man Lanauskuose patinka. Didelio ūkio neturime. Buvusią žmonos tėvų žemę, per 30 hektarų, nuomojame. Sodyboje yra du tvenkiniai. Stengiuosi į juos įleisti žuvų. Kaimelis čia ramus. Tiesa, buvo šioks toks konfliktas su žmonėmis, kurie mūsų tvenkiniuose be leidimo žvejojo. Žmonės kartais nesupranta, kas yra privati nuosavybė, kad norint, pavyzdžiui, ten pažvejoti, reikėtų savininko, kuris į tuos vandens telkinius investuoja, atsiklausti. Nakvosų namuose kambarių sienas puošia įvairios formos ir dydžio ragai.

Nekilnojamojo Turto Pasiūlymai Kupiškio Rajone

Šiame straipsnyje apžvelgsime nekilnojamojo turto rinkos pasiūlymus Kupiškio rajono savivaldybėje, įskaitant sklypus, namus ir kitus objektus. Pateiksime įvairių nekilnojamojo turto variantų, esančių skirtingose vietovėse ir pasižyminčių skirtingomis savybėmis.

Parduodama sodyba - vienkiemis Kupiškio rajone, Kinderių kaime. Tai išskirtinai rami vieta, nėra šalia gyvenančių kaimynų. Sodyba su ūkiniais pastatais, pirtimi. Įvažiavimas į sodybą individualus, nematomas nuo pagrindinio kelio. Šalia pagrindinio asfaltuoto kelio Kupiškis - Utena.

TO GALĖTŲ BŪTI PUIKI VIETA NAUJIEMS JŪSŲ NAMAMS AR SODYBAI, PRALEISTI LAISVALAIKĮ IR ATSIPALAIDUOTI GAMTOS APSUPTYJE.

Sodybos Aprašymas

• Sklypas su pastatais - 47.19 a.
• Rąstinis gyvenamasis namas - 62,59 kv.m.
• Pirtis
• Ūkiniai pastatai
• Šulinys

Bendra Informacija

• Kaina: 19 900 Eur.
• Adresas: Kupiškio raj., Kinderių k., Plento g. 8
• Bendras sklypo plotas 47,19 a.
• Namo plotas - 62,59 kv.m.
• Statybos metai: 1949 m.
• Namo tipas - rąstinis
• Pamatai - akmens mūras
• Namo aukštai - 1
• Kambarių skaičius - 4

Komunikacijos

• Šildymas - krosnimi.
• Vanduo - šulinys.
• Elektra.

Kita Informacija

• Rami vieta, tinkanti nuolatiniam gyvenimui ar poilsiui.

Infrastruktūra

• Iki Kupiškio ~ 14 km.
• Iki Šimonių ~ 7 km.
• Iki Ukmergės ~ 17 km.

Dėl objekto apžiūros galite kreiptis bet kuriuo Jums patogiu metu. Mielai prisiderinsiu ir suteiksiu visą Jus dominančią informaciją.

Kiti Nekilnojamojo Turto Pasiūlymai Lietuvoje

Nekilnojamojo turto rinkoje Lietuvoje galima rasti įvairių pasiūlymų, pritaikytų skirtingiems poreikiams ir biudžetams. Toliau pateikiami keli pavyzdžiai iš skirtingų šalies vietovių:

• Namas Petkaičiuose: Parduodama rami sodyba Jurbarko rajone, Eržvilko seniūnijoje, su 0,48 ha sklypu.
• Namas Norgėluose: Parduodamas vieno aukšto mūrinis namas su mansarda ir rūsiu, 17 arų namų valdos sklypu Norgėlų km.
• Namas Tauragėje: Parduodamas nedidelis, ekonomiškas, šiltas namas Margirio g.
• Namas Vertimų km.: Parduodamas jaukus, ekonomiškas, šiltas namas geroje vietoje, Bažnyčios g. Vertimų km. Jurbarko raj.
• Sodyba Greičių km.: Parduodama sodyba Greičių km. Jurbarko raj., su dideliu sklypu - 0,4883 ha.
• Namas Jurbarke: Parduodamas jaukus, ekonomiškas namas geroje vietoje, Gedimino g. Jurbarke.
• Namas Karsakiškyje: Parduodamas 53,75 kv. m. namas 15 arų sklype Karsakiškyje, Panevėžio rajone.

Kaimo Turizmo Sodybos Kupiškio Rajone ir Aplinkiniuose Regionuose

Kupiškio rajonas, turintis tik tris oficialiai veikiančias kaimo turizmo sodybas, pritraukia daugiausia lietuvių turistų. Rajonas garsėja vienu didžiausių Lietuvoje dirbtinių vandens telkinių - Kupiškio mariomis, į kurias nukreiptos didelės investicijos. Turistai taip pat gali aplankyti Kupiškio bažnyčią, Adomo Petrausko sodybą, Palėvenės dominikonų vienuolyną ir kitas įdomias vietas.

Žemiau pateikiame kaimo turizmo sodybų sąrašą Kupiškio rajone ir aplinkiniuose regionuose:

Taip pat galima rasti sodybų ir aplinkiniuose rajonuose, tokiuose kaip Anykščių, Panevėžio, Rokiškio ir Biržų.

Kaip Pasiruošti Sodybos Pardavimui?

Bet kurio namo pardavimas prasideda dar prieš skelbimą. Pirmiausia, būtina tinkamai įvertinti sodybos vertę. Renkantis kainą svarbu įvertinti rinkos situaciją, lokaciją ir objekto būklę, nes per aukšta kaina gali atbaidyti pirkėjus.

Taip pat, visi parduodami namai reikalauja fizinio pasiruošimo - norint sudaryti gerą pirmą įspūdį būtina tvarkinga ir švari aplinka. Jei šiuo metu sodyboje niekas negyvena, todėl sodyba apžėlusi žolėmis, apleista, reikalingi tik įvairiausi smulkūs remonto darbai, kurie reikalauja daugiau paprasto darbo nei kaži kokių investicijų.

Teisinė pusė yra viena svarbiausių sandorio dalių, ypač jei parduodami namai be tarpininkų.

Šeimos, ieškančios būsto, vis dažniau žvalgosi ne tiesiog ramiose vietose, o lokacijose su patogia infrastruktūra. Pavyzdžiui, Vilniaus priemiesčiuose - Pilaitėje, Bajoruose ar Riešėje - rastas namas pardavimui gali būti brangesnis, bet suteiks balansą tarp žalios aplinkos ir greito susisiekimo su miestu. Jei ieškoma Kauno rajone, tokiose vietose kaip Garliava ar Domeikava, didesnio susidomėjimo sulaukia parduodami pigūs namai, nes čia dar galima rasti erdvesnių sklypų už prieinamesnę kainą.

Pavyzdinis Skelbimas: Parduodama Sodyba 900m Iki Kupiškio Marių

Kaina sutartinė. Parduodamas vienkiemis miške 900m iki Kupiškio marių. Sodyba įsikūrusi tiesiog miške, išėjus iš namo patenki į mišką. Sodybai priklauso 43a namų valdos žemės sklypas. Namas rąstinis, kuriame yra virtuvė, du kambariai ir erdvi palėpė. Namas apšildomas malkomis, yra krosnis ir visuose kambariuose geri kokliniai pečiai. Viduje reikalingas remontas. Sodybai taip pat priklauso senovinė labai gerame stovyje - klėtis. Taip pat yra nedidelė pirtelė. Šiuo metu sodyboje niekas negyvena.

Skelbimas „Parduodų sodybą 900m iki Kupiškio marių“ paskutinį kartą atnaujintas 2009-07-21.

tags: #vienkiemis #kupiskio #raj