Likimas niekada nelepino lietuvio: priešai, sprangi žemdirbio duona marino alkį, lietus plovė išvargusius sąnarius. Tačiau lietuvio dvasios jiems nepavyko užgniaužti.
Kaip išgyventi potvynius? | Pasiruošimas potvyniui | Daktaro Binoko laida | Peekaboo Kidz
Sulaukėme laisvės dienų. Prisiminimai kursto dvasios nerimą, kas žadino mumyse ryžtą, kas rodė mums šviesų žiburėlį.
Tautos dvasios virpulys suspietė į “Varpo” pastogę būrelį literatūros mylėtojų, nuoširdaus, tyro jausmo bylotojai. “Varpo” bendradarbių ir jo bičiulių kūryba - tai akordai, kaip tolimo Laisvės varpo dūžius, rafinuotų balsų okeaną, besišlaistančių pavergėjų redakcijų ir leidyklų durys.
Pranas Morkūnas - prozininkas, žurnalistas - gimė 1918 m. rugpjūčio 17 d. Šakių raj., Karališkių km., ūkininko šeimoje. Daug patyrė vargo padėdamas motinai ūkio darbuose.
P. Morkūnas mokėsi Musteikos kaime profesoriaus T. Ivanausko įsteigtą “Ryto ” mokyklą, Vytauto Didžiojo gimnaziją. Būdamas gimnazistas P. Morkūnas daug sportuoja, dirbo “Vilniaus aide”, “Lietuviškame bare”. 1938 m. dalyvauja pasaulio lietuvių Kaune vykusioje olimpiadoje. Čia patiria neišdildomų patriotinių įspūdžių, kurie paliko visam gyvenimui.
Baigęs gimnaziją 1939 m. P. Morkūnas gavo Lietuvos fondo paskirta 200 lenkiškų zlotų stipendiją. Jis laiko egzaminus, tačiau prasidėjęs II pasaulinis karas sutrukdo. Visų dalyvavusių akyse buvo ašaros, kai lenkų karininkas P.Žižmarą atsisveikino su savo sūnus.
Lenkiškąją okupaciją pakeičia bolševikinė. P. Morkūnas rašo straipsnį apie prijungimą šių žemių prie Tėvynės Lietuvos, nors Vilnius grąžinamas Lietuvai. Straipsnis buvo atspausdintas vedamuoju. Vėliau P. Morkūnas mokytojauja Marcinkonių septynmetėje mokykloje, dėsto lietuvių kalbą ir literatūrą ir dirbo “Tiesos ” redakcijoje, vyr. Zimanas suranda archyvuose šį straipsnį ir perduoda sovietų saugumui.
Už tai 1949 m. P. Morkūnui teko 8 metus patirti sovietinio lagerio kančias, hitlerininkų konclageryje. Jam teko patirti ūkiskaitą, kalėjimo kas vertė užsirašyti lenku, nei kagėbistai, kurie kalbino bendradarbiauti.
Grįžęs į Lietuvą P. Morkūnas dirbo buhalteriu. M. Morkūnas rašė: “Sulaukčiau, kad Lietuvai būtų nors kiek lengviau... persidažę dedepistai...”.
Namas stovėjo vienišas, o vėjas šėlo, siausdamas aplink namą. Pro langus, geležimi išnarpliotus, žvelgė į sustingusią nakties klaikumą žmonės. Gęstančios žarijos įkaitino iki svaigulio veidą ir kelius. Jis traukėsi asla toliau, šildėsi prie krosnelės. Ištiestomis rankomis jis tarsi glėbesčiavo šilumą, karštis spigino dar labiau už šaltį. Jis atlošia galvą ant pečių ir klausosi, kaip spiegdamas vėjas stengdamasis prasmigti pro tamsą prie aprūkusių kameros lubų... žarijos iki alpulio kaitina suglebusį kūną.
Sluoksnio kameros lubose tebeieško svajonės. Lubos? Lauktą įvairiaspalvė juosta. Jis svaigsta pasakų vizijoje. Gaivus žydinčio pavasario vėjas šėlsta... tarsi grožisi naujutėlės mokyklos baltais sienojais.
- Sveikas, sveikas, - aidu atsišaukia pasveikintieji.Armonika kviečia suktiniui. Ir jis kartu su visais pasileidžia ratu.Saulė už sprogstančių medžių nuslysta. Visi susiburia prie kryžių.- mokytis, o dabar ir to netenkam, - aiškina.- Taigi dabar reikia dar daugiau dainuoti.Sava daina jungs reikalui besileidžiančią saulę.
Toks buvo pernykščio pavasario pavakarys jo gimtinėje. Ankstų rytą kai obelys dar svaigo baltuose žiedų nuometuose, jį išvežė. Jis nepajuto ir nematė daugiau nei pavasario, nei vasaros. Dienos, suveltos į slogų vienumą tingiai vilkosi iki lemtingos dienos. Jis išvydo kalnus, pasakų medžiais apaugusius, teisę laisvai dainuoti, laisvai gyventi, mūrą.
Atkutęs žvilgtelėjo į gęstančias žarijas. Pažarstė kaitint. Galva nukaro, o klaikus žvilgsnis, tarsi pakibo tarp grotų raizgalynės. Ir netrukus siautulingai ėmė draskyti grotuotus langus, perkūnija trankėsi to vienišo namo palangėse. Gaivus pavasariu kibo prie grotų ir ėmė jas laužti... Žaibo pliūpsnis vėl nušvietė langą, stabdančias grotas plėšti, lapus ir šiaudus, birbino langelio stiklų šukes.
Gūdžiai karojo smalkėmis apdujęs, klūpojo nejudėdamas žmogus...- Varnai, o gal juodvarniai pavasarį nešė!Nuslinko langelio grotomis ištįsusias valandas, - visuomet prisimenu savąją motiną.- Aname, Petrulia, kalnelyje ilsisi tavasai tėvelis. Dvivešimties pavasarių eilė.
Motiną nepaprastai mylėjau meile. Todėl, kai ji primindavo apie savo mirtį, aš imdavau visa gerkle bliauti. Po pamaldų motina mane pavaišindavo skaniu Mejerio pyragu. Tatai man būdavo maloniausia. Vakare, besileidžiant saulei, skaisčiai nurausdavo prie tėvelio kapo, kuris buvo pakelės kertėje. Jokio antkapio ten nebuvo, liepdavo man padaryti. Aš, žiūrėdamas į mamą, taip pat verkdavau, apsiverkdavo. Sutemose grįždavome namo. Mama prabilo bent porą žodžių, kaip mirė tėvelis, kaip aš tada, būdamas dviejų pavasarių kūdikis, elgiausi.
Metų ratai pašėlusiai sukos, ežere vaivorykštės, stebuklingomis gyvenimo spalvomis viliojo žmogaus širdį.- nusimesk nuo kojų vyžus ir atbėk pirkion, - prabilo mama.Mokytojas visuomet man darydavo nepaprastą įspūdį.- Na, sveikas, Petrai. Po savaitės važiuojam Vilniun.Gavęs iš mokytojo pas motiną ašei augau paskutinysis. Buvau jauniausias.Visus mus ji labai mylėjo, jos patyriau meilės.Gyvenimą dažnai matydavau ją verkiančią, graudindavausi, o vėliau pykdavau.
Besimokant metai slinko kitoje nuotaikoje, žinodavau tik per laiškus, ilgai nesidomėjau. Nebegalvoti ir tuo nesirūpinti, nes mano gyvenimo pavasariai jau buvo pražydę. Todėl širdis mano motinai atšalo. Kitų jausmų?.. Kaip labai negeras sūnus atbukimo savo mylimojo sūnaus širdyje dar didesnes graudas liejo. -sutrumpėjo. Aš dar labiau suvyriškėjau, mirtį.
- Gyvenimas yra skirtas visiems. Gyvenimui ūžiant, kilo audra! Kelią tiesai ir taikai.
Prasidėjo karas. Motina liko viena. Tada ji pasikvietė mane namo. Savo kalbose ir darbuose buvau dvidešimties pavasarių žmogus ir rūpesčiu dėl klaikaus ir netikro mano likimo anuo audringuoju metu mane pagaliau parbloškė motinos meilės triumfališka pergale. Tada savo mintimis ir siekiais buvau Vilniuje. Tačiau vieną rytą ji pažadino mane iš neramaus miego.
Pabudęs, josios veide pastebėjau skaudų liūdesį ir kartu didelį susirūpinimą. Įdubę jos akys spindėjo neramia šviesa.- Kelkis, Petrulia, ir bėk... gyvenimas.- Ne, mama, aš pasiliksiu!- Ne, sūneli, ne. Tau visas gyvenimas dar prieš akis, gi jau perėjau savo gyvenimo dyglius ir rožes, artinuosi priėjo galo... Dieve, tu, vaikei, pagalvotumei, kad aš tave verčiu ieškotis geresnio gyvenimo. Ne... besiskiriant... auginto, savo senystai vilčių.. Bet tu, vaikei, manęs jau nežiūrėk, tėvelio pakasta, būsiu laiminga. Na, kelkis... gražiai kalbėti.
Palangėje lašėjo smulkus spalio lietus. Pasikėliau ir ėmiau palengva rengtis, krosnies. To lietingo rudens ryto negaliu užmiršti, panašus rytas man primena anuos įspūdžius. Prieš mane atsistoja motina, naująjį pasaulį, kurio siena pietuose tėra...
Šiuo metu Kretingos rajone, kaip ir kitose vietovėse, gamtos stichijos kelia iššūkių. Vienas didesnių paskutinių potvynių buvo ir 2017 metais, kai miesto centre šalia upės esančių namų gyventojai ryte iš savo lovų išlipo tiesiai ant apsemtų grindų. 2023 metais taip pat fiksuotas potvynis, kurio metu buvo apsemtas ir gerai žinomas restoranas "Vienkiemis".
2017 m. gruodžio 15 d. Minija, grasino užlieti Karteną. „Yra išsiveržusi Minija, pasiektas jos stichinis lygis. Vietomis apsemti kiemai. Daugiausiai Minija išsiliejo ten, kur nėra gyvenamųjų namų“, - sakė Kartenos seniūnė Arūnė Putvinienė. Seniūnės teigimu, kol kas iki pamatų apsemtos tik kelios sodybos.
Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius ketvirtadienį ryte patikino, kad situacija potvynio apsemtame mieste stabilizavosi. 6 val. ryto duomenimis, vandens lygis Akmenoje ties Kretinga siekė kiek daugiau nei 415 cm bei per naktį nukrito apie 7 cm. Tiesa, vandens nuotekų tinkluose vis dar yra daug, o gerai užlijus vandens lygis vėl gali drastiškai pakilti.
Socialiniuose tinkluose Kretingos rajono gyventojai dalijosi nuotraukomis iš užlietų kaimų. Nors automobiliai pravažiuoja, nuo apsemtų kelių vanduo pilnai dar nenuslūgo. Ypač pavojinga pasidaro vakarais. „Šiemet buvo pradėtas kelio remontas. Iškastos perlaidos ir dideli grioviai. Jie užsiliejo ir tamsiu paros metu išsukti, įsukti į gyvenvietę labai sudėtinga, nes galima pataikyti į griovį“, - komentavo Kalnalio seniūnaitis Kazys Vyšniauskas.
K. Vyšniauskas teigia kreipęsis į Kretingos rajono savivaldybę, tačiau pagalbos nesulaukė. Pasak K. Vyšniausko, vanduo dažnai užliedavo Kalnalio seniūnaitijos laukus, bet nugriovus Salantų užtvanką potvyniai tapo dar grėsmingesni. „Praėjusiais metais Salantų regioninio parko sprendimas buvo išgriauti Salantų užtvanką. Visas dumblas paleistas Salanto upelio vaga. Čia būtų apie 10 kilometrų. [Dumblu] Salanto upelio vaga užnešta apie metrą. Gylio vagoje nebėra ir vandens pratakumas sumažejo. Todėl bet koks lietus pakelia vandens lygį ir visas lankas užlieja. Dėl to turim dar didesnius potvynius“, - pasakojo K. Vyšniauskas.
O šis potvynis - vienas iš didžiausių, kuriuos Kalnalio seniūnaičiui teko matyti. „Vandens yra daug. Aš jau 48 metus čia gyvenu, retai tiek daug vandens būna. Galima sakyti, kad gal tiek vandens nėra buvę“, - kalbėjo K. Vyšniauskas.
Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius ketvirtadienį ryte patikino, kad situacija potvynio apsemtame mieste stabilizavosi. Tiesa, vandens nuotekų tinkluose vis dar yra daug, o gerai užlijus vandens lygis vėl gali drastiškai pakilti.
Kaip matyti iš nuotraukų socialiniuose tinkluose, Kretingos centre apsemtas prekybos centras, o gerai žinoma sodyba-restoranas „Vienkiemis“ tiesiog plaukte plaukia. Žmonės taip pranešė, kad iš Kurmaičių užtvankos išsiliejo vanduo.
Kaimo sodybos „Vienkiemis“ vadovė Jolanta Šoblinskienė sakė, kad stichija užklupo netikėtai. Anot jos, nuostoliai bus didelis, užlieta sodybos teritorija, skęsta pirčių pastatai. „Rudenį visus daiktus, kuriuos galime, patraukiame nuo upės, kol kas didžiosios lauko pavėsinės dar stovi, o prieš 20 metų potvynis visas buvo nuplovęs“, - prisiminė J. Šoblinskienė. Anot jos, taip sutapo, kad 2004 metais ji su šeima per potvynį buvo išvykusi į užsienį.
Per Kretingą tekanti Akmenos upė per metus patvinsta po kelis kartus. Vienas didesnių paskutinių potvynių buvo ir 2017 metais, kai miesto centre šalia upės esančių namų gyventojai ryte iš savo lovų išlipo tiesiai ant apsemtų grindų.
Šiandien intensyvūs lietūs Vakarų Lietuvos jau nebemerks, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) sinoptikai. Prognozuojamas tik trumpas ir nedidelis lietus. Taigi, vandens lygis pradės kristi ir tose upėse kur jis ketvirtadienį tebekyla.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad lapkričio 7 d. 20 val. - lapkričio 9 d. (iki 9 val. ryto) laikotarpiu didžiausias kritulių kiekis registruotas: Vėžaičiuose (Klaipėdos r.) - 47 mm; Rietave - 38,1 mm; Juodkrantėje - 35 mm; Plungėje - 30,4 mm; Nidoje - 28,9 mm; Klaipėdoje - 27 mm; Ventėje - 24,2 mm; Kretingoje - 24,1 mm; Telšiuose - 20,2 mm.
Remiantis Minijos ties Kartena vandens matavimo stoties duomenimis, vandens lygis daugiau nei 24 valandas staigiai kyla. Nuo lapkričio 7-osios ryto jis pakilo net daugiau nei 2 metrais.
Trečiadienį ryte ekstremali situacija Kretingoje buvo paskelbta dėl nuotekų vamzdynuose susikaupusio didelio vandens kiekio, kuris išleistas į Tenžės upę. Anot jo, po trečiadienio pavakarę įvykusio ekstremalių situacijų operacijų centro susirinkimo nutarta, kad skelbti ekstremalią situaciją nėra pagrindo.
Kretingos rajono savivaldybės duomenimis, per dieną vandens lygis Akmenos upėje pakilo keliolika centimetrų ir trečiadienio pavakarę pasiekė stichinį lygį - 420 centimetrų. Kretingos rajono gyventojams Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nerekomenduoja vartoti vandens iš šulinių maistui.
Antradienio popietę Kretingoje ir apylinkėse ėmė stipriai lyti. Pavakarę itin gausus kritulių kiekis lėmė potvynį gatvėse ir kiemuose. Stipriai patvino Žemaitės alėja, Savanorių, Grafų Tiškevičių, Geležinkelių gatvės. Dalis ruožų tapo neišvažiuojami.
Kaip antradienio vakarą feisbuke paskelbė meras Antanas Kalnius, dėl gausaus lietaus situacija Kretingoje ir rajone yra sudėtinga, o pagerėjimo nežada ir artimiausių dienų orų prognozės. Anot jo, „Kretingos vandenų“ darbuotojai dirba visu pajėgumu, taip pat kai kur į pagalbą pasitelkti ir ugniagesiai.
Trečiadienio vidurdienį socialiniuose tinkluose paplitę vaizdo įrašai rodo, kad iš krantų išsiliejusi Akmena apsėmė visą „Vienkiemio“ komplekso teritoriją ir skalauja pastatų sienas. J.Šoblinskienė popiet teigė, kad stengiamasi, kiek įmanoma sukelti daiktus. „Pati esu labai užsiėmusi - reikia ir klientams atsakinėti, draudimo reikalus jau tvarkome“, - paaiškino verslininkė.
J.Šoblinskienė sakė, kad stichija užklupo netikėtai. Anot jos, nuostoliai bus dideli, užlieta sodybos teritorija, skęsta pirčių pastatai. Anot jos, taip sutapo, kad 2004 metais ji su šeima per potvynį buvo išvykusi į užsienį.
Vietos valdžia su tarnybomis nusprendė atidaryti sklendę ir vandens sankaupas iš nuotekų vamzdynų išleisti į upelį. Tokie sprendimai priimti trečiadienio rytą surengus ekstremalių situacijų valdymo posėdį. Ekstremali situacija rajone paskelbta dėl grėsmės užteršti Tenžės upelį įrenginiams nebepajėgiant išvalyti didelio kiekio vandens.
„Atidarysim sklendę ir „Kretingos vandenys“ su aplinkosauga pažiūrės, koks kiekis yra vandens. Kalba eina apie tai, kad visos mūsų nuotekos eina į valymo įrengimus, o šiai dienai dėl labai didelio kiekio, nes viso lapkričio norma per dieną išėjo, visi vamzdynai pilni vandens nuotekų lietaus“, - situaciją komentavo A.Kalnius.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba trečiadienį praneša, kad lapkritis dar tik prasidėjo, o Kretingoje ir Plungėje jau pasiekta viso lapkričio kritulių norma. Tuo tarpu, Suvalkijos krašto gyventojai kritulių stokoja labiausiai. Šiuo metu kritulių kiekio skirtumas tarp skirtingų šalies vietovių siekia iki 10-11 kartų.
Juozas Šimkus, Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas, trečiadienio rytą 15min teigė, kad iki stichinio lygio Akmenoje likę vos 20 centimetrų. Tad Akmena gali išsilieti dar šią parą. Trečiadienio duomenimis, kritiniai vandens lygiai stebimi Minijoje ties Kartena (485 cm).
Aiškėja, kad potvynio grėsmė iškilusi ne tik Kretingoje, bet ir Klaipėdos rajone, Palangoje. Gausus lietaus kiekis užtvindė Klaipėdos rajono, Slengių kaimo gyventojų namų kiemus. Patvino ir prekybos centro aikštelė. Vanduo veržiasi ir iš Minijos upės Gargžduose. Pranešama, kad tvinsta ir kai kurios Palangos gatvės, individualių namų kiemai.
Šiame kontekste, įdomu pažvelgti į Kretingos darželio "Papartėlis" gyvenimą, kurio "Drugelių" grupės vaikai aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose: nuo Užgavėnių šventės iki kūrybinių raiškos savaičių. Taip pat vaikai dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir edukaciniuose renginiuose. Šis aktyvus dalyvavimas bendruomenės gyvenime rodo, kad jaunoji karta auga patriotiškai ir kūrybiškai, nepaisant gamtos iššūkių.
Kritulių kiekis Vakarų Lietuvoje 2023 m. lapkričio 7-9 d.
| Vietovė | Kritulių kiekis (mm) |
|---|---|
| Vėžaičiai (Klaipėdos r.) | 47 |
| Rietavas | 38,1 |
| Juodkrantė | 35 |
| Plungė | 30,4 |
| Nida | 28,9 |
| Klaipėda | 27 |
| Ventė | 24,2 |
| Kretinga | 24,1 |
| Telšiai | 20,2 |
Akmenos upė Kretingoje
tags: #vienkiemis #kretinga #skesta