Vienbučio Namo Rekonstravimas į Dvibutį: Reikalavimai ir Leidimai

Planuojant statybas ar rekonstrukciją, dažnai kyla klausimų dėl reikalingų leidimų ir projektų. Šiame straipsnyje aptarsime, kada reikalingas projektas ir leidimas statybai, kokie reikalavimai taikomi skirtingiems statiniams ir kaip išvengti klaidų planuojant statybas. Taip pat, panagrinėsime vienbučio namo rekonstravimo į dvibutį ypatumus ir reikalavimus.

Ar Statybai Reikalingas Projektas ir Leidimas?

Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m² ploto leidimas nereikalingas. Ir taip, ir ne. Yra niuansų. Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Kada jis pradėtas statyti? Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius.

Statinių Klasifikavimas

Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą, neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m². 100-200m² gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. Būtent čia ir „gyvena” tie paprastai ir nesudėtingai be leidimų statomi statiniai. Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius. Taigi, jau žinome kokios kategorijos statinį norime statyti.

Svarbūs Įstatymai ir Datos

Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.

Trumpai apibendrinant, jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.

Ar Reikalingi Statybos Leidimai?

Dažniausiai užduodami klausimai:

• Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m² be leidimo? Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
• Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Ar reikia leidimo? Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m² - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m² priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80m² - leidimas reikalingas.
• Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti? Šiltnamiai iki 80m² priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo. Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.
• Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Ar reikia leidimo? Jeigu pirtelė yra iki 80m² - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog „bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
• Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Ar reikia leidimo? Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m² - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia. Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.

VTPSI Komentaras apie Statinius, Kuriems Nereikalingas Statybos Leidimas

SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.

Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.

• SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
• SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Atstumai Nuo Sklypo Ribų

Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techniniame reglamente (STR) STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“.

Trijų metrų atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Pavyzdžiui:

• 1 m atstumu nuo sklypo ribos pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas)) gali būti 1 m.
• 1,5 m atstumu - 1,5 m.
• 2,5 m atstumu - 2,5 m.
• 2,9 m atstumu - 2,9 m.
• 3 m atstumu - 8,5 m.
• 3,5 m atstumu - 9,5 m.
• 4 m atstumu - 10,5 m ir t.t.

Vienbučio Namo Rekonstravimas Į Dvibutį: Aspektai

Daugiabučių namų renovacija Lietuvoje vykdoma kelis dešimtmečius ir plačiai žinoma visuomenei, o vienbučių-dvibučių modernizacija stokoja dėmesio. Šiemet Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) jau kvietė atnaujinti individualius namus pasiekiant ne mažesnę nei B energinę klasę ir sumažinti energijos išlaidas bent 40 %. Parama gyventojams siekia iki 14,5 tūkst. Tačiau ar visada verta rekonstruoti senos statybos vienbutį ar dvibutį? Kai kuriais atvejais verčiau nugriauti juos ir statyti naujus - pataria architektas R.

Be to, reikėtų įsivertinti, kad kuo namas sudėtingesnės architektūros ir didesnio ploto, tuo sudėtingesnė modernizacija. Kokie tvarios modernizacijos rezultatai? Ne tik mažesnės energijos išlaidos ir eksploatavimo kaštai, bet ir didesnis saugumas bei gyvenimo kokybė.

Svarbu: Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.

Energetinis Efektyvumas ir Modernizacija

Kaip rodo moksliniai tyrimai ir skirtingų senų pastatų modeliavimai, vien atitvarų šiltinimas gali sumažinti šildymo išlaidas nuo 30 iki 80 %. Kiek sutaupysite iš tiesų, priklauso nuo šiltinimo masto, pasirinktų medžiagų ir jų termoizoliacinių savybių, namo konstrukcijos ir kitų faktorių. D ir žemesnės klasės individualių pastatų yra 64 % (daugiau nei 300 tūkst. vienetų) - tai reiškia, kad jie nešiltinti, arba šilumos izoliacija yra skurdi.

Gyventojai, modernizuojantys namus, linkę keisti kietojo kuro katilus į šilumos siurblius. Pasirinkus per mažos galios, paspaudus žiemą šaltukui, namuose gali būti per vėsu. Tada reikės antrinio šildymo šaltinio, dėl ko kaštai išaugs.

Po namo apšiltinimo, atnaujinus arba pakeitus šildymo sistemą, galima ieškoti kitų šilumos „vagių“. Įprastai tai būna langai ir durys.

Svarbu: Į seno lango vietą netikslinga montuoti naują langą. Reikia apšiltinimo sluoksnio, kad gautumėte efektą. Nepasirūpinę pakankama šilumos izoliacija ne tik toliau švaistysite šilumą į orą, bet ir namuose laikysis drėgmė, langų angokraščiai gali pradėti pelyti.

Dažniausiai Užduodami Klausimai (DUK)

tags: #vienbucio #namo #rekonstravimas #i #dvibuti