Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų tvarto projektavimo reikalavimai

Šiame straipsnyje aptariami vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų, įskaitant tvartus, projektavimo reikalavimai Lietuvoje, atsižvelgiant į teisės aktus ir kraštovaizdžio apsaugos aspektus. Straipsnyje remiamasi Dubysos regioninio parko pavyzdžiu.

Teisinis reglamentavimas

Veiklą Regioniniame parke reglamentuoja įvairūs Lietuvos Respublikos įstatymai ir Vyriausybės nutarimai:

• Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas
• Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas
• Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas
• Lietuvos Respublikos miškų įstatymas
• Lietuvos Respublikos vandens įstatymas
• Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas
• Lietuvos Respublikos statybos įstatymas

Taip pat svarbūs yra Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Dubysos regioninio parko nuostatai ir Dubysos regioninio parko tvarkymo planas.

Atskirose Regioninio parko dalyse yra nustatytos Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos.

Veiklą „Natura 2000“ teritorijose papildomai reglamentuoja Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai.

Planų, programų ir ūkinės veiklos projektų įgyvendinimo poveikis „Natura 2000“ teritorijoms vertinamas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka.

Pagrindinės sąvokos

• Atokvėpio vieta - trumpalaikiam poilsiui be nakvynės skirta teritorija.
• Dvaro (palivarko) sodyba - dvaro teritorijos dalis, skirta gyventi ir kitoms reikmėms.
• Kraštovaizdžio estetinė vertė - natūraliai susiformavusio ir žmogaus veiklos sukurto kraštovaizdžio apibūdinimas.
• Mažieji kraštovaizdžio architektūros įrenginiai ir statiniai - informaciniai įrenginiai, supynės, skulptūros, baldai ir kiti teritorijos tvarkymo objektai.
• Stovyklavietė - poilsiui su nakvyne skirta teritorija.

Bendrieji reikalavimai statiniams Regioniniame parke

Statiniai Regioniniame parke projektuojami, statomi, rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami, įvertinus vietovės kraštovaizdžio ypatumus ir tradicinės Žemaitijos etnografinio regiono ypatumus.

Nauji statiniai, įskaitant ir ūkininko sodybos statinius, projektuojami ir statomi Regioninio parko tvarkymo plane ir (ar) bendrojo teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose.

Rengiant buvusiai sodybai atkurti žemės valdos projektą ar statinio projektą, vietas pastatams statyti leidžiama parinkti kitoje sklypo vietoje nei jie stovėjo anksčiau, tačiau visais atvejais nepažeidžiant vertingų kraštovaizdžio elementų, laikantis nustatytų reikalavimų.

Naujos aukštos įtampos elektros linijos neprojektuojamos.

Saulės šviesos energijos elektrines, saulės šilumos energijos kolektorius leidžiama įrengti ant pastatų stogų, pastatų fasadų, esamų fermų, gamybos, pramonės, sandėliavimo paskirties pastatų žemės sklypuose ir sodybose, išskyrus atvejus, kai pastatai ar sodybos yra kultūros paveldo objektai.

Inžineriniai statiniai, inžineriniai tinklai bei susisiekimo komunikacijos projektuojamos, statomos (tiesiamos), rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį bei neteršiant aplinkos.

Naujos lengvųjų automobilių ir autobusų stovėjimo aikštelės projektuojamos ir įrengiamos ne arčiau kaip 25 m nuo vandens telkinio kranto, bet visais atvejais už vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos ribų.

Ūkininko sodybos reikalavimai

Viename žemės sklype leidžiama formuoti vieną sodybą (vieną gyvenamąjį namą su priklausiniais).

Tradicinė kaimo sodyba susideda iš gyvenamojo namo ir šių priklausinių: svirno (klėties), kluono, tvarto, pirties, daržinės, rūsio, malkinės.

Projektuojant, rekonstruojant ar statant naują sodybą, nėra privaloma statyti visus nurodytus priklausinius. Be to, joje gali būti ir kiti sodybos pastatai (garažai, pagalbinio ūkio paskirties pastatai), architektūriniais sprendimais priderinti prie tradicinių pastatų.

Sodybos pastatais bendras užimamas žemės plotas reglamentuojamas priklausomai nuo žemės sklypo ploto:

• kai žemės sklypo plotas yra iki 0,5 ha, sodybos pastatais bendras užimamas žemės plotas turi atitikti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimus, bet negali viršyti 500 m2;
• kai žemės sklypo plotas yra nuo 0,5 ha iki 3 ha, sodybos pastatais užstatomas žemės plotas - iki 700 m2.

Dvarų (palivarkų) sodybos atstatomos ar statomos pagal buvusius analogus, pagrįstus istoriniais ir (ar) archyviniais dokumentais, remiantis fotofiksacijomis, didesniuose nei 0,5 ha ploto žemės sklypuose.

Tokiais atvejais joms netaikomi tam tikri apribojimai.

Reikalavimai tradiciniams pastatams:

• gyvenamuoju namu užstatomas žemės plotas negali viršyti 140 m2.
• tradicinis gyvenamasis namas - stačiakampio plano.
• gyvenamojo namo aukštis iki kraigo - 7,5 m.
• stogai: dvišlaičiai, keturšlaičiai, valminiai, pusvalminiai, čiukuriniai 30o-45o nuolydžio.
• tradiciniai pagalbinio ūkio pastatai - vienaukščiai, dvišlaičiu ar keturšlaičiu stogu.
• aukštis - iki 8,5 m (kluono, daržinės), kitų pastatų - iki 6 m.
• pastatų planas - ištęstas stačiakampis arba „U“ ar „L“ formos plano.

Medžiagos ir spalvos:

• pastatų stogai dengiami tradicinėmis dangomis: lentelėmis (malksnomis), skiedromis, nendrėmis, šiaudais, molio čerpėmis, kita vizualiai panašia danga arba smulkiai skaidyta bitumine danga, (bituminėmis čerpėmis), beasbestiniu šiferiu, neblizgia skarda.
• tradicinės sodybos pastatų statybos ir apdailos medžiagos: mediena, akmuo, molis, mūras, tinkas. Leidžiama naudoti vizualiai panašias medžiagas.
• sodybos pastatų stogų spalva: tamsiai ruda, raudona (degto molio), pilka.
• pastatų sienų spalvos: gelsva (šviesi molio), ruda, pilka ar natūrali medžio spalva.

Ūkininko sodybos pagalbinio ūkio pastatai, kurie dėl savo specifikos ir techninių reikalavimų negali būti statomi išlaikant tradicinės Etnografinio regiono architektūros savitumus, projektuojami taip, kad nepažeistų sodybos vientisumo.

Kiti apribojimai ir reikalavimai

• neleidžiama užtverti paežerių, paupių, apžvalgos aikštelių, pravažiavimų ir praėjimų į juos, pažintinių takų ir vidaus kelių, saugomų atvirų kraštovaizdžio erdvių, kitaip riboti Regioninio parko lankymą.
• vandens telkiniuose prie sodybų (ar namų valdų) leidžiama įrengti vieną medinį lieptą iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, ne platesnį kaip 2 m pločio iki 30 m2 ploto.

Užrašai informaciniuose, reklamos skyduose, stenduose rašomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nuostatomis.

Draudžiama statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ir kitiems panašiems tikslams vagonėlius ir kitus kilnojamuosius objektus ar įrenginius, išskyrus tam tikrus atvejus.

Regioniniame parke draudžiama važinėti ne keliais motorinėmis transporto priemonėmis, išskyrus specialiąsias transporto priemones.

Kraštovaizdžio draustiniuose esančių sodybų gyvenamuosiuose ir ūkiniuose pastatuose draudžiama projektuoti ir įrengti vitrininius langus.

Saulės šviesos energijos elektrines, saulės šilumos energijos kolektorius leidžiama įrengti tik ant pastatų stogų ir (ar) pastatų fasadų, kurie nėra matomi nuo gamtos ir kultūros paveldo objektų (kompleksų), gatvės, kelio ar apžvalgos vietų (regyklų), turizmo trasų.

Rekreacinio funkcinio prioriteto zonos

Tvarkant Regioninio parko rekreacinio funkcinio prioriteto zonas, didinamas vietovės estetinis potencialas, gerinamos vietovės eksponavimo galimybės, formuojami nauji želdiniai, įgyvendinamos sanitarinių-higieninių ir estetinių savybių gerinimo priemonės, įrengiami pliažai, poilsiui pritaikomos pakrantės.

Urbanizuojamose (užstatomose) rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonose, leidžiama naujų rekreacinių statinių ir pastatų statyba, kurių aukštis - iki 8,5 m.

Statant naujus rekreacinius pastatus ar jų kompleksus, rekomenduojama atsižvelgti į Etnografiniam regionui būdingą tradicinių sodybų ar dvarų architektūrą.

Mėgėjiško sodo teritorijos

Regioniniame parke esančios mėgėjiško sodo teritorijos neplečiamos.

Miškų ūkio veikla

Miškų ūkio veikla Regioniniame parke turi būti nukreipta į:

• ekosistemų stabilumo ir biologinės įvairovės išsaugojimą;
• miškų ekosistemų apsaugos funkcijų stiprinimą didinant biologinę įvairovę, veisiant ir formuojant mišrius medynus;
• miškų sodinimą nuskurdintose agrarinėse teritorijose, esančiose gamtinio karkaso elementuose;
• pažintinių ir mokomųjų takų, kitos rekreacinės infrastruktūros projektavimą ir įrengimą;
• pažintinio turizmo organizavimą, prioritetą teikiant Regioninio parko planavimo schemoje numatytais pėsčiųjų, dviračių, vandens turizmui skirtais pažintiniais takais.

„Natura 2000“ teritorijos

„Natura 2000“ teritorijose skatinamas saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytų gamtotvarkos priemonių ir ūkininkavimo formų, palaikančių tinkamą buveinių ir saugomų rūšių būklę, įgyvendinimas.

Sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas

Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" 9 priede nustatyti sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo reikalavimai.

Maksimalūs sklypo užstatymo tankio dydžiai:

• Maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas yra 0,4.
• Vienbučio blokuoto užstatymo tipo, kai namai statomi atskiruose sklypuose - 0,8, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose užstatymo intensyvumas nustatytas mažesnis.

Kai žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus ūkininko sodyboje, žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais pastatais ir jų priklausiniais užstatyti plotai nesuformuoti atskirais sklypais, maksimalus sklypo užstatymo tankis skaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis faktiniam užstatytos teritorijos naudmenų plotui.

Žemės ūkio paskirties sklype ūkininko sodyboje Namo užimamas žemės plotas neturi viršyti 1000 m2, o bendras užstatymo tankis 50 %.

Atstumai iki kaimyninių sklypų

• Minimalus atstumas nuo atskirai statomo Namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai.
• Minimalus atstumas tiesiamų inžinerinių tinklų iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 1 metras, jei nepažeidžiami kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) interesai.

Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu, išskyrus atvejus, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose.

Namo ir jo priklausinių, inžinerinių tinklų statyba, rekonstravimas ir remontas neturi daryti neleistino poveikio kaimyniniam žemės sklypui ir jame esantiems statiniams.

tags: #vienbuciai #ir #dvibuciai #gyvenamieji #pastataitvarto #projektavimas