Kas yra vienas aukščiausių katalikų vienuolių karinių ordinų pareigūnas?

Norint suprasti, kas yra vienas aukščiausių katalikų vienuolių karinių ordinų pareigūnas, pirmiausia reikia suprasti, kas yra karinis ordinas ir kokios jo funkcijos.

Vienintelė struktūra, įkvėpusi daugeliui kolonistų aukštesnę motyvaciją (misijos rėmimas, pagonių atvertimas) bei veiksmingai kūrusi pusiausvyrą tarp kolonistų ir indėnų laisvių, buvo Bažnyčia. Tik Paskutinio teismo dieną sužinosime, kiek Amerikos kolonizaciją skatino kilnūs atvertimo ir civilizavimo motyvai, o kiek paprasčiausias noras praturtėti.

Kariniai ordinai

Katalikų vienuolių kariniai ordinai - tai religinės organizacijos, kurių nariai yra įsipareigoję ginti krikščionių tikėjimą karinėmis priemonėmis. Šie ordinai atsirado viduramžiais, kryžiaus žygių laikotarpiu, kai reikėjo ginti piligrimus ir krikščionių valstybes nuo musulmonų ekspansijos.

Žymiausi kariniai ordinai:

• Tamplierių ordinas
• Kryžiuočių ordinas
• Jonitų ordinas
• Kalatravos ordinas
• Šv. Jokūbo kardinolo ordinas

Aukščiausi pareigūnai šiuose ordinose paprastai būdavo renkami iš narių, pasižymėjusių karinėmis ir organizacinėmis savybėmis. Jų pareigos apimdavo ne tik karinių operacijų planavimą ir vykdymą, bet ir dvasinį vadovavimą ordinui.

Pareigūno funkcijos

Aukščiausio karinio ordino pareigūno funkcijos:

• Karinių operacijų planavimas ir vykdymas
• Dvasinis vadovavimas ordinui
• Ordinų turto valdymas
• Diplomatinių santykių palaikymas

Šie pareigūnai turėjo būti ne tik geri kariai, bet ir išmintingi vadovai, gebantys priimti svarbius sprendimus ir vesti ordiną į priekį. Jų sprendimai dažnai turėjo didelę įtaką ne tik ordino, bet ir visos krikščioniškos Europos likimui.

Istorinis kontekstas

Konkistadorai - ispanų bajorai (hidalgos) ir miestiečiai, riteriai ir niekšai, garbingi administratoriai ir nuo inkvizicijos bėgę nusikaltėliai - visi keliavo į Ameriką siekdami laisvės bei ją garantuojančio turto: žemės ir aukso. Konkistadorų žygius lydėdavo karaliaus atstovas veedor (prižiūrėtojas), kuris turėdavo surinkti quinto real - „karaliaus penktadalį“, 20% nuo viso rasto aukso, sidabro, brangakmenių ir kitų vertybių.

Baigęs užkariavimą, konkistadoras tapdavo enkomenderu (encomendero) - jis gaudavo enkomjendą, „patikėtąją žemę“: turėdavo teisę ją dirbti, įrengti kasyklas, taip pat rinkti mokesčius iš joje gyvenančių indėnų ir šaukti juos darbams. Jo pareigos: priversti indėnus gyventi sėsliai kaimuose, juos saugoti ir prižiūrėti, pastatyti bažnyčią ir mokyklą, mokėti mokesčius karūnai.

Humaniškiausia tvarka buvo įvesta konkistadoro Hernano Korteso (Hernán Cortés) Meksikoje. Čia darbo diena buvo ribojama iki 10 valandų (Anglijoje tuo metu buvo dirbama 12 valandų), prieš tai valanda tikybos paskaitoms iš ryto, po pietų valanda poilsiui. Darbininkai gaudavo minimalią algą ir nemokamą maistą.

1510 rugsėjį į Espanjolą (Karibų jūros sala, iš kurios pradėta žemyno kolonizacija) atvyko 15 dominikonų misionierių, vadovaujamų Pedro Kordobiečio (Pedro de Córdoba). Jie pamatė brutalų indėnų persekiojimą ir ėmė juos ginti.

Žymiausiu kovotoju už indėnų teises tapo Antonijaus draugas Bartolomėjus Las Kasasas (Bartolomé de Las Casas) OP. Las Kasasas netapo aktyviu misionieriumi, nelabai domėjosi konkrečiu indėnų gyvenimu, jo raštai pateikia nedaug ar nepatikimos etnografinės medžiagos. Jo propagandinei veiklai nepritarė net nemažai vyskupų ir misionierių.

Nuo šiol mes nustatome ir įsakome, kad jokiu karo ar kokiu nors kitu pretekstu, netgi sukilimo ar pagrobimo, joks indėnas negali būti padarytas vergu. Mes norime ir liepiame, kad su jais būtų elgiamasi kaip su Kastilijos Karūnos vasalais... Dabar esantys vergai indėnai paleidžiami, jei savininkas neturi aiškių nuosavybės dokumentų.

Šiandien kariniai ordinai iš esmės yra išnykę, tačiau jų istorija ir veikla paliko ryškų pėdsaką Europos istorijoje ir kultūroje. Jų pareigūnai, būdami vienuoliais ir kariais, įkūnijo sudėtingą ir prieštaringą epochą, kurioje tikėjimas ir karas buvo neatsiejami dalykai.

tags: #vienas #auksciausiu #kataliku #vienuoliu #kariniu #ordinu