Lietuvos Respublikoje veikia kompensacijų sistema, skirta padėti šeimoms ir namų ūkiams, kurių pajamos yra ribotos. Vis dėlto, nemaža dalis gyventojų apie šią galimybę nežino arba ja nepasinaudoja, dažnai dėl netinkamos pajamų apskaitos.

Kas Laikoma Pajamomis?
Pajamos Lietuvoje apibrėžiamos kaip visos piniginės ir natūrinės vertybės, laikomos asmens turtu arba turto padidėjimu. Tai gali būti finansinė ar turtinė nauda, dažniausiai apmokestinama pagal Lietuvos teisės aktus.
Apmokestinamos Pajamos:
- Pajamos iš darbo santykių
- Pajamos iš individualios veiklos (įskaitant verslo liudijimą)
- Pajamos iš turto pardavimo
- Dividendai
- Palūkanos
- Motinystės/tėvystės išmokos
- Vaiko priežiūros išmokos
- Pajamos už parduotas/nuosavybėn perleistas atliekas
Neapmokestinamos Pajamos:
- Įstatyme numatytos pašalpos ir kompensacijos
- Draudimo išmokos
- Pensijų išmokos ir pensijų anuitetai
- Įstatyme numatyta palūkanų rūšis
- Labdara
- Dovanos iš artimųjų (vaikai, tėvai, broliai/seserys, seneliai)
- Dovanos be giminystės ryšio iki 2 500 Eur per metus
- Darbdavio dovanos (suma iki 200 Eur per metus)
- Paveldėjimo būdu gautos pajamos
- Pajamos iš žemės ūkio veiklos (numatyta įstatymo)
- Teismų priteistos sumos
- Stipendijos
- Prizai, premijos ir loterijų laimėjimai
- Politinės kampanijos metu gautos ir pagal paskirtį panaudotos aukos/dovanos
- Religinių bendrijų aptarnaujančio personalo pajamos
- Pajamos kaip atlygis gautos teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą
- Tam tikros jūrininkų pajamos ir kt.
Būsto nuomos kompensacija
Kompensacijų Rūšys ir Kam Jos Teikiamos?
Kompensacija gali būti piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams ir/arba kompensuojamos būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidos. Nepasiturinčiu gyventoju laikomi bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo, kuris, įvertinus jo pajamas ir turtą, turi teisę gauti socialinę paramą. Vienas gyvenantis asmuo įgija teisę į socialinę pašalpą, jei vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui neviršija 1,1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. VRP dydis yra 176 Eur, todėl pajamų riba socialinei pašalpai gauti yra 193,60 Eur per mėnesį vienam asmeniui. Socialinės pašalpos dydis priklauso nuo to - kiek laiko ji yra gaunama:
- Iki 6 mėnesių: skirtumas tarp 1,4 VRP (246,40 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.
- Nuo 6 iki 12 mėnesių: skirtumas tarp 1,2 VRP (211,20 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.
- Ilgiau nei 12 mėnesių: skirtumas tarp 1,1 VRP (193,60 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.
Socialinės pašalpos dydis šeimai, turinčiai teisę ją gauti, sudaro:
- Pirmam šeimos nariui - skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 193,60 Eur);
- Antram šeimos nariui - 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 174,24 Eur);
- Trečiam ir paskesniems šeimos nariams - 70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 135,52 Eur).
Apskaičiuoti, ar jums priklauso socialinė parama galite naudodamiesi SPIS skaičiuokle.
Šildymo ir Vandens Išlaidų Kompensacija
Šildymas ir geriamasis/karštas vanduo taip pat yra kompensuojamas, jei vienas gyvenantis asmuo ar kartu gyvenantys asmenys nesurenka minimalios pajamų sumos.
- Būsto šildymo išlaidos, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 VRP (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 352 Eur) bendrai gyvenantiems asmenims dydžio arba 3 VRP (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 528 Eur) dydžio vienam gyvenančiam asmeniui.
- Geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 proc. šeimos (asmens) pajamų.
- Karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 proc. šeimos (asmens) pajamų.
1 Pavyzdys: keturių asmenų šeimos (2 tėvai ir 2 vaikai) darbinės pajamos siekia 1418 Eur (2 MMA**).
Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
((1418 Eur - 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitoma pajamų dalis) - 1408 Eur (2 VRP* x 4 (šeimos narių skaičius)) x 10 proc. = 0,0 Eur
Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (70 m2) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.
* Nuo 2024-01-01 Valstybės remiamų pajamų dydis (VRP) - 176 Eur
** MMA -924 Eur (bruto), 709 Eur (neto)
2 Pavyzdys: vieno gyvenančios asmens pajamos siekia 644 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą).
Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
644 Eur - 528 Eur ( 3 VRP*)= 116 Eur
116 Eur x 10 proc. = 11,6 Eur
Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m2) gali mokėti ne daugiau kaip 11,6 Eur. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos.
* Nuo 2024-01-01 Valstybės remiamų pajamų dydis (VRP) - 176 Eur
Kaip Apskaičiuoti Vidutines Pajamas
Vidutinių asmens ir šeimos pajamų apskaičiavimas Lietuvoje atliekamas pagal teisės aktus, susijusius su pinigine socialine parama, šildymo ir vandens kompensacijomis bei kitomis socialinėmis išmokomis.
Pajamų Apskaičiavimo Pagrindas
- Skaičiuojant pajamas, vertinamas pajamų vidurkis per pastaruosius 3 mėnesius prieš paramos gavimo mėnesį arba pagal kitus teisės aktuose numatytus terminus.
- Į pajamas įskaičiuojamos visos gautos pajamos, išskyrus tas, kurios teisės aktais priskiriamos neapmokestinamosioms ar neįtraukiamoms pajamoms.
Į Pajamas, Skaičiuojant Vidutines Pajamas, Neįtraukiama:
- Vaiko pinigai (universali išmoka vaikui);
- Vienkartinės valstybės ar savivaldybės išmokos;
- Socialinė pašalpa;
- Kompensacijos už šildymą, karštą vandenį ir geriamąjį vandenį;
- Parama daiktais ar kitomis nepiniginėmis formomis;
- Parama studijoms ir stipendijos, kurios nėra apmokestinamos pajamų mokesčiu.
3 Pavyzdys: Šeima per pastaruosius 3 mėnesius gavo šias pajamas:
- Darbo užmokestis: 1 200 Eur/mėn.
- Pensija: 400 Eur/mėn.
- Vaiko pinigai: 100 Eur/mėn.
Šeima sudaryta iš 3 asmenų. Vaiko pinigai neįtraukiami, todėl:
Kokios Pajamos Įtraukiamos Į Kompensacijos Apskaičiavimą?
Lietuvos respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymas numato, kad skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas įskaitomos šios šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) gaunamos pajamos:
- Su darbo santykiais susijusios pajamos
- Autorinis atlyginimas
- Pensijos
- Dividendai
- Palūkanos
- Individualios (personalinės) įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno
- Pajamos iš žemės ūkio veiklos
- Išmokos žemės ūkio veiklai
- Piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai)
- Stipendijos
- Socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus vienkartines pašalpas ir kompensacijas, transporto bei specialių lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijas invalidams, kompensacijas diabetikams, donorams ir slaugos pašalpą visiškos negalios invalidams, draudimo išmokas, mokamus alimentus. Skiriant šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) socialinę pašalpą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas neįskaitoma gauta socialinė pašalpa bei šiuo Įstatymu nustatytos kompensacijos
- Išeitinė pašalpa arba kompensacija, išmokama, kai darbo sutartis nutraukiama
- Išeitinė išmoka arba kompensacija atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui
- Ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa
- Turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (iš jų vienkartinė netekto darbingumo kompensacija)
- Labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžius
- Gautos dovanų piniginės lėšos
- Paveldėtos piniginės lėšos
- Užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos
- Valstybės kompensacija už visuomenės poreikiams paimtą turtą
- Turto pardavimo pajamos
- Turto nuomos pajamos
- Loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai
Būsto Šildymo ir Vandens Kompensacijos Skaičiuoklė
Norint sužinoti ar jums priklauso kompensacija, pasinaudokite socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.
SVARBU. Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.
- Pasirinkite, ar nurodysite paskutinių trijų mėnesių ar vieno paskutinio mėnesio pajamas.
- Nurodykite šildymo kainos vidurkį per mėnesį. Jei nežinote einamojo sezono kainų, nurodykite to paties mėnesio įmokos dydį už praėjusį sezoną.
- Paspaudus Pirmyn matysite, kokia išlaidų dalis jums kompensuojama. Atitinkamai galite užpildyti prašymą kompensacijai gauti.
Kokius Dokumentus Pateikti Šildymo Kompensacijai Gauti?
Kreipiantis dėl kompensacijos su savimi reikia turėti šiuos dokumentus:
- Asmens dokumentą
- Prašymą socialinei paramai gauti
- Pažymą apie gaunamas pajamas už 3 paskutinius mėnesius
Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus). Jei naudojamas kietasis kuras, gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Išimtiniais atvejais savivaldybės gali paprašyti pateikti kietojo kuro pirkimo dokumentus.
Kur Kreiptis Kompensacijai Gauti?
Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt. Prisijunkite jums patogia identifikavimo sistema ir spauskite Naujas prašymas > Piniginės išmokos.
Šioje skiltyje galite pateikti prašymą tiek šildymo kompensacijai, tiek socialinei paramai gauti. Spauskite Toliau ir Pildyti prašymą. Prašymas nebus pradedamas pildyti, jei kontaktiniai duomenys ir banko sąskata nėra nurodyta ar patikslinta. Nukreipti į prašymą pateikite prašomą informaciją, nurodykite už kokį laikotarpį ir kokias paslaugas norite gauti kompensaciją ir pateikite prašymą.
Lietuvos valstybėje veikia įrankiai, kurie yra skirti mažinti socialinę atskirtį ir neturtą. Socialinė piniginė pašalpa arba kompensacija už būsto šildymą ir/ar geriamą/ karštą vandenį padeda sunkiai besiverčiantiems gyventojams ar šeimoms lengviau sudurti galą su galu.
Puslapyje Kas man priklauso galite susipažinti su teikiamomis lengvatomis ir kompensacijomis, apmokamomis iš valstybės biudžeto.
Mažesnes pajamas gaunantys asmenys gali gauti paramą būstui įsigyti - gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą. Asmenims suteikta subsidija gali būti panaudota šio kredito pradiniam įnašui ar jo daliai padengti. Šia parama taip pat galima pasinaudoti nuosavam būstui rekonstruoti. Parama teikiama vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, dažniausiai tai yra parama jaunai šeimai.
Jei asmuo ar šeima turi teisę į paramą būstui įsigyti, tai gali gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą.
Jauna šeima - šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ir yra iki 36 metų.
Likęs be tėvų globos asmuo - asmuo iki 18 metų, kurio abu tėvai yra mirę arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs ir (arba) kuriam yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).
Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
Negalią turintis asmuo - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.
Valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas - kredito davėjo, įrašyto į viešąjį kredito davėjų sąrašą, pagal kreditavimo sutartį asmenims ir šeimoms, atitinkantiems šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, skolinami pinigai būstui įsigyti (būstui pirkti ar (ir) statyti) arba nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti.
Būsto nuomos kompensacija - viena iš paramos būstu formų, skirta mažesnes pajamas gaunantiems asmenims. Ši kompensacija padeda išsinuomoti būstą, sumažinant nuomos mokesčio naštą. Parama būstui išsinuomoti teikiama pasinaudojant būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, kuri mokama vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu.
Dalis gyventojų gali gauti kompensaciją būsto nuomai. Pavyzdžiui, vieno asmens be šeimos deklaruotos pajamos per metus sudaro 7500 eurų, o jo būsto nuomos mokestis siekia 500 eurų per mėnesį. Šis nuomos mokestis neviršija vidutiniškai per mėnesį asmeniui tenkančių pajamų (625 eurų), taigi, jis turi teisę į kompensaciją.
Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės taryba prie mokamos LR Vyriausybės nustatyto dydžio nuomos mokesčio dalies kompensacijos nusprendė skirti ir kompensacijas tam tikroms asmenų grupėms iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto:
- 200 Eur skiriama likusiems be tėvų globos vienišiems asmenims, kurie yra įrašyti į Asmenų ar šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.
- 300 Eur skiriama asmenims su negalia, kurie turi teisę socialinį būstą išsinuomoti ne eilės tvarka.
Kaip Apskaičiuojamas Kompensacijos Dydis?
Būsto nuomos kompensacijos dydis apskaičiuojamas iš nuomos kainos atimant 30 procentų dalį, kurią apmokėtų asmenys ar šeimos. Kompensaciją sudarytų skirtumas, ne didesnis kaip vienas valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis vienam asmeniui, o šeimai - pridedant 20 procentų VRP dydį kiekvienam šeimos nariui.
Šios būsto nuomos kompensacijos dydis negali viršyti nuomos mokesčio dydžio. Šiuo atveju vertinamos visos pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą deklaruotos pajamos, išskyrus kompensaciją.
Pavyzdžiui, kompensacijos dydis per mėnesį minėtam žmogui siektų 176 eurus.
Papildomos Sąlygos ir Reikalavimai
Jeigu dėl kompensacijos kreipiasi nedirbantis ir besimokantis asmuo iki 24 metų amžiaus, dėl studijų pakeitęs gyvenamąją vietą, jis turi pateikti mokymosi įstaigos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad bendrabučiuose nepakanka apgyvendinimo vietų ir kad šis asmuo neatsisakė jam pasiūlytos apgyvendinimo vietos. Kompensacijos dydžiui apskaičiuoti šiuo atveju būtų atsižvelgta į nuomos mokesčio dydį ir vidutinį mokesčio bendrabutyje dydį per mėnesį.
Taip pat svarbu žinoti, kad asmenims ir šeimoms, kurių įsiskolinimas už būsto nuomą ar išperkamąją būsto nuomą viršija 3 mėnesių būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio sumą, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimas savivaldybės administracijos sprendimu sustabdomas, iki bus padengtas įsiskolinimas arba pateikta Civilinio kodekso 6.90 straipsnyje nurodyta garantija, atitinkanti įsiskolinimo sumą. Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimas atnaujinamas savivaldybės administracijos sprendimu, asmeniui ar šeimai pateikus dokumentus, patvirtinančius, kad įsiskolinimas padengtas, arba Civilinio kodekso 6.90 straipsnyje nurodytą garantiją, atitinkančią įsiskolinimo sumą. Tai numato 2023 12 21 įstatymu Nr. 19 straipsnis.
Kaip Pateikti Prašymą?
Prašymas gali būti pateiktas asmeniškai, atvykus į savivaldybės administraciją, pašto siunta, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokia elektroninė paslauga, per kurjerį arba atstovą, kurio teisė atstovauti turi būti patvirtinta notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, patvirtintu įgaliojimu.
| Terminas | Apibrėžimas |
|---|---|
| Artimieji giminaičiai | Tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). |
| Likęs be tėvų globos asmuo | Asmuo iki 18 metų, kurio abu tėvai yra mirę arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs ir (arba) kuriam yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). |
| Naudingasis būsto plotas | Bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas. |
| Asmuo su negalia | Asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. |
Prioritetas teikiamas:
- Likusiems be tėvų globos asmenims ir jų šeimoms.