Antakalnio būstas: atsiliepimai, kainos ir saugumo analizė

Renkantis būstą Vilniuje, vienas svarbiausių aspektų yra rajono reputacija ir saugumas. Šiame straipsnyje apžvelgsime atsiliepimus apie "Antakalnio Būstas" ir išnagrinėsime, kaip nusikalstamumo statistika veikia būsto pasirinkimą šiame ir kituose Vilniaus mikrorajonuose.

Antakalnio panorama. Šaltinis: wikipedia.org

Gyventojų Nuomonės apie Vilniaus Mikrorajonus

Ko gero, daugeliui Lietuvos miestų, o tarp vietinių gyventojų - ir rajonų, klijuojamos tam tikros etiketės. Kalbant apie didžiausią ir daugiausia gyventojų turintį Lietuvos miestą - Vilnių, apie tam tikrus jo mikrorajonus taip pat yra susiformavęs geras arba blogas įvaizdis. NT specialistai pastebi, kad tuose rajonuose, apie kuriuos susidariusi ne kokia nuomonė, kuriuose išaugę nusikalstamumo rodikliai, būstas perkamas rečiau, o jo kainos - mažesnės nei likusioje sostinės dalyje.

Tačiau būstą pirkti planavę ar jau įsigiję vilniečiai tikina, kad nusikalstamumo statistika nėra sprendimą pirkti ar nepirkti lemiantis veiksnys. Kamščiai Vilniaus mieste - skaudi tema visiems vilniečiams.

Nusikalstamumas ir Būsto Pasirinkimas: Vilniečių Patirtys

„DELFI būstas“ neseniai Vilniuje būstą pirkusių naujakurių pasiteiravo, kiek jų pasirinkimą dėl gyvenamosios vietos lėmė nusikalstamumo statistika mikrorajonuose.

Vilnietė Viktorija pasakoja, kad butą rinkosi iš Žirmūnuose, Šiaurės miestelyje, Antakalnyje, Šnipiškėse esančių daugiabučių. Sprendimą lėmė buto kaina ir šiandien mergina gyvena Žirmūnuose, tačiau, anot Viktorijos, jeigu būstą rinktųsi šiuo metu, svarstytų ir apie Naujamiestį.

„Šie rajonai tuo metu atrodė kaip pats tas viduriukas - ne per toli iki darbo ir ne per toli iki Senamiesčio. Norėjosi, kad susisiekimas būtų paprastas - nereiktų per daug laiko praleisti spūstyse, o šiltą dieną būtų galima ir pėsčiomis nueiti pasivaikščiojant iki centro. Tiesa, jei rinkčiausi dabar, praėjus ketveriems metams, daugiau pasidairyčiau ir po Naujamiestį - susisiekimas šiame mikrorajone taip pat labai geras, nemažai draugų įsikuria būtent šioje Vilniaus dalyje“, - būsto paieškas prisimena mergina.

Viktorija tikina, kad atkreipdavo dėmesį į nusikalstamumo statistiką, kuri skelbiama viename iš NT pardavimo portalų, tačiau, anot jos, tai nebuvo jos sprendimą lemiantis veiksnys.

„Peržvelgus „miegamuosius“ rajonus buvo matyti, kad panaši statistika yra nemažoje dalyje Vilniaus - vieną mėnesį nusikalstamumas augęs viename rajone, kitą - kitame. Pagaliau tai nebuvo lemiamas rodiklis renkantis, galbūt būtų turėjęs daugiau įtakos, jei būčiau galvojusi apie konkrečią vietą Šnipiškėse. Pagrindinis aspektas visgi išliko kaina ir buto būklė“, - aiškina vilnietė.

Justas, butą įsigijęs taip pat Žirmūnuose, pasakojo, kad gyvenamosios vietos ieškojo Antakalnio, Justiniškių, Karoliniškių, Šnipiškių, Žirmūnų mikrorajonuose. Be to, vilnietis nesakė „ne“ ir toliau nuo miesto centro esančiam Perkūnkiemiui. Tiesa, šis mikrorajonas jį labiau domino kainoms palyginti.

„Apžiūrėjau gal 10 butų skirtinguose rajonuose. Pagrindinės problemos buvo atstumas iki darbo (centro) ir vieta automobiliui pastatyti prie namo. Justiniškėse būčiau pirkęs 100 proc., bet, kai reikėjo apžiūrėti butą, automobilį palikau už kokio kilometro, tai iškart atsisakiau šios vietos. Nusipirkau Žirmūnuose, nes arčiau centro, vietos automobiliui pastatyti pilna, patogus susisiekimas (į darbą važiuoju viešuoju transportu). Antakalnyje per brangu buvo, o, jei arčiau centro nuo Antakalnio, - dar brangiau, todėl irgi netiko“, - kaip rinkosi būstą, pasakoja Justas.

Vaikinas tikina, kad domėdamasis būstu Karoliniškėse ir Justiniškėse viename iš NT skelbimų portalų jis tikrino nusikalstamumo statistiką tuose rajonuose, tačiau, išsirinkęs butą Žirmūnuose, saugumo tame rajone netikrino - čia jis nuomojo būstą, todėl vietovė jam buvo pažįstama.

Vilnietė Aistė pasakoja, kad būstą rinkosi Žvėryno, Naujamiesčio, Šnipiškių ir Žirmūnų mikrorajonuose, nes iš visų šių rajonų centrą galima pasiekti pėsčiomis. Jos pasirinkimas - Šnipiškės.

„Nesi priklausomas nuo autobusų tvarkaraščių, taksi ar kitų transporto priemonių. Be to, šiose miesto dalyse statomi butai gana kompaktiški, todėl jų kaina vis dar yra įkandama. Pagaliau pasirinkimą nulėmė miesto plėtros plano analizė - kur ir kokie objektai bus statomi, kur tiesiami keliai, gerinama infrastruktūra. Dėl tos priežasties pasirinkau Šnipiškes“, - sako Aistė ir priduria į nusikalstamumo statistiką visai nežiūrėjusi, nes mano, kad visas Vilnius yra saugus miestas.

Štai Rūta, būstą įsigijusi Naujamiestyje, namų dairėsi Žvėryne, Naujamiestyje, Senamiestyje, Užupyje, nes norėjo gyventi kilometro spindulio nuo centro, kad atstumus įveiktų pėstute. Anot jos, būstas Žvėryne ir Užupyje jei buvo neįperkamas, o apie variantus Naujininkuose ir Savanorių prospekte ji net nesvarstė dėl viešai skelbiamos nusikalstamumo statistikos rodiklių šiuose rajonuose.

Kad nusikalstamumo statistika padėjo kai kuriems būsto pasiūlymams pasakyti „ne“, tikina ir vilnietė Eglė, įsikūrusi Bajoruose. Pašnekovė pasakoja, kad dvejus metus gyvenusi pačiame Vilniaus centre, Trakų gatvėje, būsto ji ieškojo toliau nuo miesto šurmulio, tačiau apie butą prieštaringai vertinamuose rajonuose nesvarstė.

Nusikalstamumo Statistika Vilniaus Mikrorajonuose

Kaip rodo naujausias viešai prieinamas Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų žemėlapis, dar prieš ketverius metus didžiausias nusikalstamų veikų tankis užfiksuotas Šeškinėje. Žemėlapyje išsiskiria ir Senamiesčio teritorija, Naujamiestis (ties Žemaitės gatve, Savanorių prospektu), nusikalstamų veikų rodikliai didesni Žirmūnuose, Perkūnkiemyje.

Nusikalstamumo žemėlapis Vilniuje 2016 metais. Šaltinis: vilnius.lt

Nagrinėjant praėjusių, 2019, metų statistiką, matyti, kad, pavyzdžiui, Justiniškėse 1 km fiksuotos 437 nusikalstamos veikos, Antakalnyje - 16, Baltupiuose - 239, Fabijoniškėse - 494, Karoliniškėse - 116, Lazdynuose - 193, Markučiuose - 60, Naujamiestyje - 1101, Naujininkuose - 411, Naujojoje Vilnioje - 148, Pašilaičiuose - 394, Pilaitėje - 209, Senamiestyje - 1278, Šeškinėje - 646, Šnipiškėse - 645, Užupyje - 219, Viršuliškėse - 332, Žirmūnuose - 369, Žvėryne - 143.

Nors tokia statistika nereikėtų pasitikėti aklai, NT ekspertai sako, kad mikrorajonuose, kuriuose nusikalstamumo rodikliai didžiausi, būstas perkamas rečiau, o jo kainos mažesnės. Tiesa, ši taisyklė negalioja Senamiesčiui: turėti būstą Senamiestyje vis dar laikoma prestižu ir to nekeičia net nusikalstamumo rodikliai.

2019 m. Nusikalstamų veikų statistika Vilniaus mikrorajonuose (1 km²)

DELFI skaitytoja Erika, gyvenanti Antakalnyje pasidalino savo nuomone apie šį rajoną. Ji pasakoja, kad jai rajonas patinka pirmiausia dėl kelių dalykų: nes turi paupį, kuris šiuo metu tvarkomas, ir tai yra erdvė, kur galima aktyviai leisti laiką, taip pat netoliese yra Valakampiai, kur smagu ir malonu leisti laisvalaikį.

„Labai gera vieta yra Antakalnio galas, kur aš ir gyvenu. Mes gyvename šalia Mokslo, informacijos ir komunikacijos centro, todėl ten yra daug jaunimo, kurie kažkaip labai pozityviai nuteikia. Bet manau, kad kalbant apie Antakalnio g., kur yra tie seni daugiabučiai, ten man nėra žavu. Aš ten pravažiuoju mašina, tai ta gatvė yra pakankamai bjauri, nes yra daug duobių, daug veiksmo, dvi juostos, troleibusai - labai daug sukančių į kairę, į dešinę. Žodžiu, atrodo, kad važiuoji kompiuteriniame žaidime, nes nuolatos laviruoji, kadangi nesitiki, kai kas nors stabdo ar dar kažkas atsitinka. Tačiau tai tik vairavimo prasme užkliūna“, - pasakoja pašnekovė.

Erika sako, kad pats rajonas jai labai patinka - jame gera ir malonu gyventi, viskas arti ir ranka pasiekiama. Vienintelis erzinantis dalykas - nesupratingi ir savo poreikius pernelyg iškeliantys kaimynai.

„Žmonės nusiperka butą prestižiniame kvartale, ir visi, gyvenantys pirmame aukšte gauna savo terasos gabalėlį. Tačiau yra nurodyta, kad ta terasa nėra jų nuosavybė, yra vidinės taisyklės. Pavyzdžiui, tu negali savavališkai kažką daryti toje vejoje, nes centralizuotai ji priklauso visiems, už tai moka visi gyventojai ir todėl mes turime tą gražų vaizdą. Bet čia išlenda tas lietuvio bruožas, kad jeigu aš turiu kažkokį žemės lopinėlį, aš turiu jį arti. Turiu pasodinti gėlytę, kažkokią gyvatvorę ar dar kažką. Mane šis dalykas labai erzina, nes man patinka, kai yra bendras gražus vaizdas, todėl stebina, kai pas žmones išlenda tas kaimietiškumas, jog turint kažkokį žemės gabaliuką, turiu ten kurti savo grožį, kuris, greičiausiai, niekam daugiau nepatiks“, - savo patirtimi dalijasi skaitytoja.

NT Specialistų Įžvalgos

„Inreal“ grupės nekilnojamojo turto analitikė Kotryna Griško „DELFI būstui“ pasakoja, kad ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje problemiškais, mažiau patraukliais rajonais laikomi tie, kuriuose gyvena problemiški, mažiau socialinių įgūdžių turintys gyventojai.

„Todėl padidėja ir nusikalstamumas tuose rajonuose, pats rajono įvaizdis tampa negeras. Pirkėjai tokį rajoną aplenkia ir nesirenka jame būsto, renkasi kituose rajonuose. Bet tai gali keistis“, - mano NT ekspertė.

Ji tęsia, kad vienas iš pavyzdžių galėtų būti Vilniuje esančios Šnipiškės, kurios visai neseniai buvo nelabai gerą reputaciją turintis mikrorajonas, tačiau, pradėjus čia vystyti naujus NT projektus, rajono įvaizdis gerėja.

Pasak pašnekovės, prie potencialą suklestėti turinčių mikrorajonų Vilniuje galima priskirti ir Markučius. K.

Kainos - didžiausios Vilniuje

Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas sako, kad Antakalnyje šiuo metu yra užbaigiamas paskutinis Antakalnio terasų etapas „Ąžuolų terasos“, taip pat „Bistryčios namai“, „Naujasis Antakalnis“, pradedamas plėtoti modernus, nedidelis projektas „Antakalnio krantas“.

Taip pat planuojamas projektas L. Sapiegos g. (rekonstrukcija). Pasak jo, vystytojai šiame rajone ir toliau ieškos galimybių investuoti.

„Kalba eina apie investicines galimybes ne rajono periferijoje ar menamose, pritempiamose jam vietose, o tikrajame Antakalnyje, šalia, tarkime, žaliųjų zonų ar Neries prieigose. Investicijas riboja laisvų sklypų ar statinių tinkamų plėtrai stoka. Ypatingai tinkamų stambesnės apimties projektų plėtojimui. Antakalnis pirkėjų yra labai vertinamas, o kainų lygis čia yra aukštesnis nei daugelyje kitų rajonų“, - aiškina ekspertas.

Anot A. Šapokos, komerciniu bei architektūriniu atžvilgiu, apibendrinus ir pirkėjų nuomonę, vienas iš ryškiausių projektų yra „Antakalnio terasų“ kvartalas - kino studijos konversija į atskirą, modernų daugiabučių kvartalą.

Pašnekovas teigia, kad kaip ir daugelyje miesto vietų, kuriose daug išlikusių sovietinės statybos namų, reikia plėsti automobilių aikšteles šalia namų: „Nors čia vyrauja neaukšti, 5 aukštų daugiabučiai, tačiau iš tiesų tvarkingų automobilių stovėjimo vietų šalia jų galėtų būti daugiau.“ Kadangi tai yra senas rajonas, jame daugiausia dominuoja ir senos statybos namai.

m, o senos statybos - 1200-1800 eur/kv. m. Nepaisant kainų, pirkėjai ir toliau domisi bei įsigyja Antakalnyje nekilnojamajį turtą.

Pasak A. Šapokos, rajono perspektyvos yra teigiamos ir palankios naujiems projektams.

„Tai šalia miesto centro esantis vienas žaliausių ir ramiausių rajonų, su gana gerai ir patogiai išplėtota susisiekimo sistema, socialine infrastruktūra, žalumos plotais ir mažais parkeliais, Neries upe ir Valakampių miškų artumu. Tiesa, seniesiems Antakalnio namams būtina renovacija ir atsinaujinimas, kiemų ir teritorijų tvarkymasis. Kita vertus, rajonas palengva ir keičiasi: tvarkoma krantinė, modernizuojama P. Vileišio gatvė, labiau pritaikant ją pėsčiųjų srautams ir kt.“, - pasakoja pašnekovas.

Projektai labiau pasisekė vystytojams NT įmonės „Remax“ brokeris Paulius Banevičius pritaria, kad labiausiai pasisekę Antakalnio projektai - „Antakalnio parkas“ ir „Antakalnio terasos“.

Tačiau pastarasis buvo sėkmingesnis vystytojui, kadangi butai parduoti didelėmis kainomis, o nuomos grąža nėra didelė. Norint parduoti įrengtus butus antrinėje rinkoje dažnai nepavyksta susigrąžinti savo pradinės investicijos.

Kaip vieną iš problemų brokeris taip pat įvardija ir didelius kamščius piko metu, tuomet kyla gana problematiškas susisiekimas su miesto centru. Pasak jo, norėtųsi, jog būtų atliekama kompleksinė senų daugiabučių renovacija renovuojant ne tik patį namą, tačiau ir infrastruktūrą aplink jį.

Taip pat rajonui praverstų geresnis susisiekimas su miestu, papildomų dviračių takų įrengimas. Antakalnyje gyvena labai įvairaus amžiaus žmonės.

P. Banevičius sako, jog ryški tendencija, kad naujos statybos butus perka jaunesnio amžiaus žmonės (25-40 m.), gaunantys aukštesnes pajamas. Vyresnio amžiaus žmonės Antakalnyje gyvena jau daug metų, kai kurie - netgi nuo namo pastatymo.

„Manau, kad Antakalnio perspektyvos išlieka geros: rajone daug žalių plotų, išvystyta infrastruktūra, netoli nuo centro, todėl jis išlaiko paklausaus mikrorajono statusą“, - tvirtina P. Banevičius.

Išliks populiariausias

Mantas Mikočiūnas, „Capital Team“ biuro vadovas ir NT ekspertas primena, kad Antakalnio seniūnija susideda iš įvairių dalių: prestižine Vilniaus vieta laikoma aplink Petro Povilo bažnyčią esanti teritorija, taip pat senos statybos daugiabučiai, bendrabučiai ir sodų bendrijos, jau senokai virtusios individualių namų teritorijomis, bei naujos statybos įvairūs projektai.

„Antakalnyje didžioji dauguma vystomų naujos statybos projektų yra toliau nuo miesto centro, ten vis dar yra neužstatytos teritorijos ir vystytojai randa laisvų sklypų įterpti vieną ar daugiau daugiabučių. Be jau minėtų projektų, yra keletas dar nebaigtų išparduoti daugiabučių Pylimėliuose, jeigu šią vietą priskirsime Antakalniui, yra nemažai vystomų individualių namų kvartalų aplink Nemečinės plentą, sodų bendrijose vyrauja pavieniai individualūs namai arba dvibučiai“, - teigia M. Mikočiūnas.

Kaip labiausiai pasisekusį projektą specialistas taip pat įvardija „Antakalnio terasas“, kuris greitai įgavo vilniečių simpatijas dėl savo infrastruktūros ir šiuolaikiškų statybos sprendimų.

Nors projektas yra sąlyginai toli nuo miesto centro, tai neišgąsdino pirkėjų ir projekto pardavimai buvo vieni geriausių visame mieste.

„Šiame mikrorajone gyvena labai skirtingų žmonių auditorijos: pensininkai, studentai, jaunos šeimos, susipina prestižinių individualių namų, sodų bendrijų bei senos statybos daugiabučių ir bendrabučių infrastruktūra. Natūralu, jog ne visuomet visų interesai yra patenkinti dėl pokyčių ar infrastruktūros. Susisiekimas pagrinde vyksta viena, Antakalnio gatve, ten susidariusias spūstis žmonės bando aplenkti aplinkinėmis gatvėmis, pvz. P. Vileišio g., tačiau aplinkinių gatvių gyventojai smarkiai kovoja su dideliu automobilių srautu po jų langais, taip atsiranda eismo ribojimų. Panaši situacija yra ir su Olandų gatve bei aplink šią gatvę nusidriekusiomis gatvelėmis“, - rajono problemas vardija M. Mikočiūnas.

Tačiau pasak jo, nepaisant šių problemų, žmonės myli Antakalnį, nes jis yra strategiškai patogioje vietoje, upės pakrantę turintis rajonas, kuriame daug miškų ir žalumos. Antakalnio perspektyvos, eksperto manymu, tikrai išliks teigiamos ir šis rajonas ateityje tikrai dar neužleis vieno iš populiariausių sostinės rajonų statuso.

UAB "Naujojo Antakalnio būstas": Įmonės Duomenys

UAB "Naujojo Antakalnio būstas" (įmonės kodas 304051397) buvo įkurta 2015-05-29. Pagrindinė įmonės veikla yra patalpų nuoma. Įmonę valdo 1 akcininkas (fizinis asmuo). 2024 metais Naujojo Antakalnio būstas, UAB pardavimo pajamos siekė 0 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 0 Eur.

Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip aukščiausia.Naujausiais Sodros duomenimis, įmonė darbuotojų neturi.Įmonės buveinė registruota Vilniaus m. sav. savivaldybėje. Juridinio asmens veikla pagal EVRK klasifikaciją yra Nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas. Įmonės nuosavybės forma: Privati nuosavybė, kurioje užsienio fizinių bei juridinių asmenų nuosavybė sudaro daugiau kaip 50 % subjekto įstatinio kapitalo.

Vizualizacija "Naujojo Antakalnio rezidencija"

tags: #antakalnio #bustas #skundai