Investuoti galima į įvairius dalykus, o norintys gyventi moderniai, ekonomiškai ir gražiai vis dažniau pasirenka investavimą į daugiabučio namo renovaciją. Kiekvienas norime gyventi jaukiuose ir taupiuose namuose, o kai dalis šilumos iškeliauja per stogą, langus, sienas - tai ne tik neteikia džiaugsmo, bet ir ženkliai padidina išlaidas. Būsto atnaujinimas padidins ir turto vertę, kuris taps žymiai patrauklesne investicija. Daugiabučio renovacija - investicija į ateitį.
Tačiau vis tik daugelis pamiršta, kad tam yra teikiama valstybės parama, galinti kompensuoti dalį ir netgi visą paskolą renovacijai ar bent jau sumažinti jos palūkanas.
Daugiabučio renovacija - investicija į ateitį. Šaltinis: manobustas.lt
Kiek kainuoja daugiabučio renovacija?
Vis tik nusakyti renovacijos kainą - ne taip lengva. Kaip teigė Kauno būsto modernizavimo agentūros (KBMA) vadovė Ieva Šakalienė, suma priklauso nuo to, kokias modernizavimo priemones ir energetinio naudingumo klasę gyventojai pasirenka, į ką nusprendžia investuoti, kokia yra rangovo ir medžiagų kaina, butų dydis. APVA atstovė skaičiavo, kad, imant visus (3,9 tūkst.) baigtus renovuoti daugiabučius nuo 2013 m., renovacija 1 kvadratiniam metrui vidutiniškai atsiėjo 225,08 euro. Tačiau vertinant tik šiuo metu vykdomo projekto vidutinę rangos darbų vertę, ji siekia jau 501,82 euro už 1 kv. m.
Remiantis tuo galima preliminariai paskaičiuoti, kad turintiems vidutinį - 50 kv. m. dydžio - butą renovacija gali kainuoti nuo 11,3 tūkst. iki 25 tūkst. eurų.
E. Pliuskuvienė paminėjo, kad pastarųjų kvietimų investicijos į rangos darbus vidutinio dydžio daugiabučiui (1550 kv. m.) yra apie 650 tūkst. eurų (1 kv. m. - 419,35 euro), taigi 50 kv. m. butui tai kainuotų apie 21 tūkst. eurų. Jis pridūrė, kad nuo šios sumos dar būtų suteikta valstybės parama, todėl kaina 1 kv. m. atitinkamai mažėtų apie 35 proc. (50 kv. m. butui - nuo 21 tūkst. iki maždaug 13,6 tūkst. eurų).
Pasak specialisto, gyvenant standartiniame 45 - 55 kvadratinių metrų ploto bute, įskaičius valstybės paramą ir išdėsčius sumą per 20 metų laikotarpį, už daugiabučio renovacija teks mokėti apie 140 - 180 eurų per mėnesį, įskaitant lengvatinės paskolos palūkanas. Tačiau po renovacijos gyventojai taip pat per mėnesį vidutiniškai sutaupo 40 - 50 eurų šildymui ir 10 eurų pastato priežiūros darbams, taigi galutinė renovacijos kaina per mėnesį tokiam butui sieks apie 90 -120 eurų.
Gyventojams, turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, valstybė pilnai dengia visas su daugiabučio renovavimu susijusias išlaidas, taigi renovacija nepasiturintiems gyventojams visiškai nekainuoja.
Sumažėjusios išlaidos šildymui - per kiek laiko atsiperka?
APVA atstovė atkreipė dėmesį, kad renovacijos metu gali būti atlikti įvairūs darbai, kurie nėra susiję su išlaidų šildymui mažinimu. „Jeigu imtume vien tik šiltinimo medžiagas, keičiamus energetiškai efektyvius langus, duris, šildymo sistemos pertvarkymą, šie darbai, ko gero, per 10-15 metų atsipirktų. Bet tam reikia tikslesnių skaičiavimų, šilumos kainų prognozių ilgesniam laikotarpiui, o tokių skaičiavimų šiuo metu neturime“, - svarstė E. Pliuskuvienė.
O KBMA vadovė patikino, kad modernizuotų daugiabučių butų savininkai žiemą gali džiaugtis net iki 70 proc. mažesnėmis sąskaitomis už šildymą. Ji pateikė realų pavyzdį: du identiško 60 kv. m. ploto butai, tik vienas - 1976 m. statybos, neatnaujintame name, o kitas - 1973 m. statybos name, kuris buvo atrenovuotas 2022 m. Neatnaujinto namo buto šeimininkai lapkričio mėnesį už šildymą mokėjo 80,41 euro, o atnaujinto buto šeimininkams tą patį mėnesį teko išleisti vos 26,1 euro, kas yra net 3 kartais mažiau.
Anot I. Šakalienės, tokia pati situacija buvo ir kitais lyginamais mėnesiais. Tačiau ji pridūrė, kad kiekvienu atveju sumažėjusios išlaidos šildymui gali skirtis, priklausomai nuo name atliktų darbų. Pvz., ar buvo atnaujinti langai, įdiegta reguliuojama šildymo sistema, šilumą iš panaudoto oro grąžinanti rekuperacinė vedinimo sistema ir pan.
Kiek dėl daugiabučio renovacijos padidėja buto vertė?
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada visų pirma atkreipė dėmesį, kad, pvz., Vievyje 2 kambarių butas kainuoja apie 50-60 tūkst. eurų, o Vilniuje - apie 100-120 tūkst. eurų. Renovacija abiem atvejais kainuos panašiai, tačiau vertės prieaugis bus skirtingas, o mažesniuose miesteliuose gali būti ir neigiamas.
Jis skaičiavo, kad Vilniuje renovuoto daugiabučio vertė apytiksliai išauga 10-20 proc., priklausomai nuo renovacijos lygio. Tačiau pridūrė, kad renovuotas būstas, net ir brangesnis, bus greičiau parduodamas.
M. Čiulada pateikė pavyzdį: jei buto Vilniuje vidutinė 1 kv. m. kaina senos statybos name yra 1950-2000 eurų, po renovacijos kaina pakiltų iki 2200-2300 eurų. Taigi, jeigu 50 kv. m. butas prieš tai kainavo 97 tūkst.-100 tūkst. eurų, tai po renovacijos jo kaina pakyla iki 110 tūkst.-115 tūkst. eurų.
Pasak pašnekovo, nuomos kainos irgi pakiltų panašiai - apie 10-15 proc. Toks būstas būtų ir lengviau išnuomojamas, nes šildymo išlaidos būtų mažesnės.
Paraiškos mažai būsto renovacijai: ką būtina žinoti?
Renovuotas butas - patrauklesnis nuomininkams. Šaltinis: manobustas.lt
Anot jo, dažnai seni namai net nėra renovuojami, o griaunami ir statomi nauji arba rekonstruojami į daugiabučius: „Bet bendra tendencija yra ta pati - renovuoto būsto nuomos kainos didėja 15-30 proc.“
Valstybės paramos daugiabučių renovacijai galimybės
KBMA vadovė paminėjo, kad, pagal šiuo metu galiojantį kvietimą, pasiekus B energetinę klasę galima gauti 145,8 tūkst. eurų siekiančią valstybės paramą, o pasiekus A energetinę klasę - 172,8 tūkst. eurų paramą.
Ji primena, kad gyventojai daugiabučio namo modernizavimui gali pasinaudoti ne tik valstybės parama, bet ir gauti lengvatinę paskolą, išduodamą ilgiausiai 20-čiai metų, tačiau su neaugančiomis, fiksuotomis 3 proc. palūkanomis.
Be viso to, yra žmonių, kuriems namo atnaujinimas nekainuoja absoliučiai nieko.
I. Šakalienė pastebi, kad neretai gyventojai labai nustemba sužinoję apie galimybę gauti 100 proc. valstybės paramą renovacijai gauto kredito ir palūkanų dengimui. „Sunkiai besiverčiantys daugiabučių gyventojai gali pretenduoti į namo renovacijos kredito ir palūkanų kompensavimą. Tokiems gyventojams namo modernizavimas nekainuoja nei cento. Viena esminė sąlyga - asmenys turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą“, - komentavo agentūros atstovė.
Paraiškų teikimo tvarka ir terminai
Daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity“ renovacijos skyriaus vadovas Ignas Daunys atkreipia dėmesį, kad paramą gaus tie daugiabučiai, kurie dėl finansavimo kreipsis pirmieji.
Nuo šių metų lapkričio 11 dienos Aplinkos projektų valdymo agentūra priima paraiškas daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) projektų finansavimui gauti. Šiuo naujuoju kvietimu daugiabučių gyventojams suteikiama Europos investicijų banko Modernizavimo fondo parama, kurios suma siekia 165 mln. eurų.
Šiuo tęstiniu kvietimu, kitaip nei ankstesniais kartais, gyventojų paraiškos priimamos ne konkurso būdu. Tai reiškia, kad į daugiabučio renovacijos finansavimą galės pretenduoti visi daugiabučiai, tačiau finansavimas bus suteikiamas tol, kol bus išnaudotos paskirtos lėšos.
„Oficialiai paraiškos bus priimamos iki 2025 metų spalio 1 dienos, tačiau praktika rodo, kad tokia kvietimo suma bus išnaudota greičiau nei numatytas terminas. Taigi, norintys, kad jų daugiabutis būtų renovuotas, turi kuo skubiau atlikti reikiamas procedūras ir pateikti paraišką,“ - pataria I. Daunys.
Namo renovaciją svarstantys daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkai pirmiausia turėtų kreiptis į administratorių, kuris organizuoja susirinkimą ir pateikia visą informaciją apie kvietimo esmę bei procedūras, taip pat organizuoja balsavimą dėl investicinio plano parengimo.
Gavus gyventojų daugumos pritarimą dėl investicinio plano parengimo, administratorius samdo išorės ekspertus, kurie parengia investicinį planą.
Pasak specialisto, svarbu suprasti, kad investicinio plano parengimas užtrunka. Paprastai investicinis planas parengiamas per mėnesį, tačiau esant dideliam susidomėjimui ir siekiant kuo greičiau pateikti paraiškas, gali būti, kad investicinio plano parengimo terminai ilgės, nes susidarys šią paslaugą užsakančiųjų eilė.
Parengtas investicinis planas teikiamas daugiabučių gyventojams tvirtinimui. Gavus daugumos pritarimą, administratorius Aplinkos projektų valdymo agentūrai pateikia paraišką paramai gauti.
Nuo šio momento daugiabutis pretenduoja į paramos gavimą, o ar ji bus suteikta priklauso nuo to, ar dar nėra išnaudoti kvietimui skirti pinigai.
Jeigu paraiška paramai gauti pateikiama pasibaigus paramos sumai, skelbiama, kad tokios paraiškos bus įtrauktos į rezervinį sąrašą.
Nuo paraiškos paramos gavimui pateikimo iki rangos darbų pradžios paprastai praeina apie pusantrų metų. Per šį laiką pasirašoma paramos sutartis, finansavimo dokumentai, vykdomi pirkimai, rengiamas techninis darbo projektas.
Pateikus paraišką finansavimui dabar, galima tikėtis, kad daugiabučio rangos darbai prasidės pirmąjį 2026 metų pusmetį, o namas pradės taupyti energiją tų pačių metų rudenį.
Pasak specialisto, šie terminai - apytiksliai, neįvertinus tokių aplinkybių, kaip proceso eigoje besikeičiančios valstybinių institucijų taisyklės ar jų išaiškinimai.
Energetinio naudingumo reikalavimai griežtėja
Naujuoju kvietimu iš dalies finansuojami daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) projektai, kuriais siekiama B klasės arba didesnio energetinio naudingumo. Energinio naudingumo klasė parodo, kiek šilumos sunaudoja daugiabutis. Kuo aukštesnė klasė, tuo mažiau šilumos energijos namas sunaudoja. A klasės namai šilumos energijos sunaudoja mažiausiai.
Pasak I. Daunio, C klasės paramos atsisakymas atspindi bendras Europos sąjungos tendencijas ir reguliavimą, kuriuo siekiama, kad pastatai būtų kuo labiau tvarūs ir tausojantys aplinką: „B energetinė klasė - optimalus renovacijos kainos ir energijos taupymo variantas daugiabučiams namams, todėl su šiuo paraiškų teikimo kvietimu rekomenduojame gyventojams būti aktyviems. Tikėtina, kad ateityje bus dar labiau griežtinami energetinės klasės reikalavimai, kas ženkliai brangintų renovacijos darbų kainas,“ - sako specialistas.
Energetinio naudingumo klasės. Šaltinis: enefit.lt
Atnaujinus seną daugiabutį namą, sutaupoma apie 50-70 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio. Per vienerius metus - vidutiniškai 15 687 tonų mažiau CO2 išmetimų į aplinką.
Vidutinis buto plotas didmiesčiuose
Pirmą kartą per visą „Ober-Haus“ stebėjimo laikotarpį (daugiau nei 20 metų) vidutinis pardavimui pastatomų butų daugiabučiuose plotas neviršijo 50 kv. m. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje pastatytuose daugiabučiuose vidutinis buto plotas sudarė 49,9 kv. m. Pastarąjį kartą žemiausias rodiklis buvo užfiksuotas 2018 metais, kuomet vidutinis butų plotas sudarė 50,2 kv. m. Pavyzdžiui, 2020-2022 metais vidutinis butų plotas naujai plėtojamuose daugiabučiuose sudarė 52-53 kv. m.
Žvelgiant į kitus šalies didmiesčius, matyti, kad ten taip pat iš esmės vyrauja panašios ilgametės tendencijos, kaip ir Vilniuje, t. y. statomi ir rinkai pardavimui siūlomi vis mažesnio ploto ir mažiau kambarių turintys butai. Tačiau vidutinis plotas vis tiek išlieka didesnis nei šalies sostinėje. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Kaune pastatytuose daugiabučiuose vidutinis buto plotas sudarė 54,7 kv. m, o Klaipėdoje - 54,6 kv. m.
8 kvadratiniai metrai arba standartinės daugiabučio virtuvės plotas - tiek skiriasi parduodamų butų vidutinis plotas Vilniuje ir Panevėžyje. Iš penkių didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų, panevėžiečiai gyvena labiausiai susispaudę. Vidutinio parduodamo buto plotas Panevėžyje - 49, 6 kvadratiniai metrai. Erdviausi butai Vilniuje - sostinėje parduodamų butų vidurkis siekia 57, 7 kv. m.
Domoplius.lt ekspertai pastebėjo ir tai, kad per praėjusius metus parduodami butai sostinėje „susitraukė“ 1,4 kv. m (nuo 59, 1 iki 57, 7 kv. m), o Kaune (nuo 55, 1 iki 54, 8 kv. m) ir Klaipėdoje (nuo 57, 2 iki 56, 9 kv. m) - po 0, 3 kv.m. Kituose miestuose plotų pokytis dar ženklesnis: Šiauliuose - 1, 8 kv. m (nuo 54, 7 iki 52, 9 kv. m), o Panevėžyje - 2, 6 kv. m (nuo 52, 2 iki 49, 6 kv. m). Likusioje Lietuvos teritorijoje parduodamų butų plotas nežymiai padidėjo - nuo 54, 1 iki 54, 3 kv. m.
Registrų centro duomenimis, 42 procentai butų šiuo metu yra penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose. Vienam gyventojui vidutiniškai tenka 26, 5 kv. m buto naudingojo ploto, mieste - 25, 2, kaime - 29, 2 kv. m.
Statybų apimtys didmiesčiuose
„Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18 proc. daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5 tūkst. butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus).
Prieš metus pateiktos prognozės dėl rekordinių daugiabučių statybų apimčių Kaune 2023 metais pilnai pasitvirtino. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Kaune plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 1.479 butus arba net 45 proc. daugiau nei 2022 metais. Istoriškai tai yra didžiausias pardavimui pastatytų butų skaičius per metus šiame mieste. Apskritai, vieno tūkstančio pastatytų butų riba buvo viršyta tik 2008 metais (1.070 butų) ir 2022 metais (1.020 butų). Iš viso 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 31-ame skirtingame projekte (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus).
„Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Klaipėdoje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 402 butus arba 14 proc. mažiau nei 2022 metais. Esminio daugiabučių plėtros proveržio Klaipėdos mieste nematyti jau daugiau nei 10 metų. T. y. nuo 2009 metų Klaipėdoje pardavimui pastatytų butų skaičius per metus neviršijo 500 butų (daugiausiai per šį laikotarpį buvo pastatyta 2022 metais - 466 butai). Iš viso 2023 metais pirkėjai Klaipėdoje galėjo kurtis 10-yje skirtingų projektų (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus).
Žvelgiant į daugiabučių statybų apimtis 2024 metais, dviejuose didžiausiuose šalies miestuose stebėsime priešingas tendencijas nei 2023 metais. Įvertinus šiuo metu jau statomus daugiabučius ir jų statybų eigą, „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad 2024 metais Vilniuje pardavimui iš viso turėtų būti pastatyta apie 2.900 butų arba 41 proc. mažiau nei jų buvo pastatyta 2023 metais. Panašus statybų apimčių sulėtėjimas skaičiuojamas Kaune, kur 2024 metais turėtų būti pastatyta apie 850 butų (43 proc. mažiau nei 2023 metais).
Tuo metu Klaipėdoje daugiabučių statybų apimtys 2024 metais išsilaikys labai panašiame lygyje kaip ir 2022-2023 metais. „Ober-Haus“ skaičiavimais, Klaipėdoje turėtų būti pastatyta apie 420 butų arba šiek tiek daugiau nei 2023 metais. Skirtingai nei Vilniuje ar Kaune, Klaipėdoje didesnio butų statybų proveržio nėra fiksuojama nuo pat 2009 metų, todėl nėra fiksuojama ir sulėtėjimo, kadangi statybų apimtys ir toliau išlieka santykinai žemame lygyje.
Štai, pavyzdžiui, Vilniuje remonto darbai, kurie kelia triukšmą, gali būti vykdomi darbo dienomis nuo 7 val. iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 val. iki 17 val.
Energetinio naudingumo klasės didmiesčiuose
Nors naujai statomiems pastatams nuo 2021 metų sausio 1 dienos (kuomet prašoma išduoti statybos leidimą) įsigaliojo reikalavimas atitikti A++ energinei naudingumo klasei keliamus reikalavimus, tokių daugiabučių 2023 metais Vilniuje pastatyta dar santykinai nedaug. „Ober-Haus“ surinkti duomenys rodo, kad iš 2023 metais šalies sostinėje pardavimui pastatytų butų A++ energinės klasės daugiabučiuose esantys butai sudаrė 22,4 proc. (2022 metais - 5,3 proc.). Tuo tarpu didžiausią dalį sudarė A+ energinės klasės daugiabučiuose esantys butai - 56,9 proc. (2022 metais A+ klasės dalis sudarė 70,4 proc.), A klasės - 12,3 proc. (2022 metais - 17,4 proc.). Likusi butų dalis (8,4 proc.) buvo B arba žemesnės energinės klasės daugiabučiuose (2022 metais - 6,9 proc.).
„Vertinant šiuo metu pardavimui statomus daugiabučius, matyti, kad 2024 metais pastatytuose daugiabučiuose A++ energinės klasės butų dalis turėtų sudaryti mažiau nei pusę visų pastatytų butų. Vadinasi, aukščiausios energinės klasės daugiabučiai sostinės pirminėje rinkoje pradės dominuoti tik nuo 2025 metų“, - komentuoja R. Reginis.
Apibendrinant, daugiabučių renovacija Lietuvoje yra svarbi investicija į ateitį, leidžianti gyventojams ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir sutaupyti šildymo išlaidas bei padidinti būsto vertę. Valstybė teikia įvairias paramos priemones, kurios padeda gyventojams įgyvendinti renovacijos projektus. Svarbu atkreipti dėmesį į paraiškų teikimo terminus ir energetinio naudingumo reikalavimus, siekiant gauti maksimalią paramą.
tags: #vidutinis #daugiabucio #dydis