Planuojant atostogas ar savaitgalį, vis dažniau atsigręžiame į Lietuvą, ieškodami ramybės ir įspūdžių gamtos prieglobstyje. Šiame kontekste, Rokiškio rajonas ir jo apylinkės tampa vis populiaresnės dėl savo kultūrinio paveldo, gamtos grožio ir autentiškos lietuviškos dvasios.
Šiame straipsnyje apžvelgsime, ką galima pamatyti ir nuveikti Rokiškio rajone, kokie atsiliepimai apie "Šeimos ratas" sodybą ir kokie įspūdžiai laukia keliautojų.
Zarasų Krašto Įspūdžiai: Nuo Apžvalgos Rato Iki Stelmužės Ąžuolo
Visada norėjau nuvykti į Zarasus - ežerų, upių ir slėnių kraštą šiaurės rytų Lietuvoje, visai prie pat Lietuvos Respublikos sienos: aplankyti nuo mokyklos laikų puikiai žinomą seniausią Lietuvos medį - Stelmužės ąžuolą, miesto ežerus bei salas ir, be abejo, pasivaikščioti garsiuoju apžvalgos ratu virš Zaraso ežero. Nuvykęs supratau, kad tai tik maža dalis įdomybių Zarasų krašte, apie kurias iki šiol buvau girdėjęs! Apie jas visas netrukus ir papasakosiu. Pradėsiu nuo objekto, kuris mane į Zarasus viliojo labiausiais - tai 2011 metais įrengtas ir jau miesto vizitine kortele tapęs apžvalgos ratas virš ežero. Šis architekto Š. Kiaunės suprojektuotas 17 metrų aukščio ir 34 metrų skersmens statinys neturi analogo Lietuvoje.
Einant juo, atsiveria įspūdinga Zaraso ežero panorama, o nusileidus laipteliais žemyn, galima 1,4 km keliauti pakrantę juosiančiu taku iki pat Didžiosios salos. Taigi, jei ant suoliuko grožėdamasis panorama ilgai neužsisėdėsi ir pakrante nuo apžvagos rato keliausi tolyn, prieisi Didžiąją Zaraso ežero salą, užimančią net 44 hektarų plotą. Ją pasieksi per pėsčiųjų tiltą, nutiestą 1960 metais. Praėjusio šimtmečio septintajame dešimtmetyje saloje kasmet buvo organizuojamos dainų ir šokių šventės, rengiamos žirgų lenktynės. Ir dabar joje dažnai vyksta kultūriniai renginiai, o kasdien sala - tikras pramogautojų ir poilsiautojų rojus!
Kalbant apie puikiuosius Zarasų paplūdimius, negaliu nepaminėti dar vieno - Zarasaičio ežero pusiasalio paplūdimio. O jei labiau nei maudynės ir vandens pramogos domina istorija, apsilankyk Zarasų krašto muziejuje, veikiančiame ketvirtajame dešimtmetyje pastatytoje puikios architektūros progimnazijoje, kur sužinosi viską apie šį kraštą! Galėsi apžiūrėti ekspozicijose įamžintą Zarasų istoriją, senus dokumentus, žvejybos ir medžioklės įrankius bei trofėjus, bažnytinę literatūrą, rūbus, kraštiečio dailininko M. Šileikio darbus, sakralines skulptūras, kraštui būdingų senovinių audinių ir lovatiesių pavyzdžius.
Beje, Zarasuose galima ne tik plaukiot, nardyt ir pliuškentis, bet ir po medžius pasikarstyti! Ežerų krašte įsikūręs Zarasų laipynių parkas patiks visiems aktyvaus laisvalaikio mėgėjams: čia nutiestos 5 skirtingo lygio trasos, tarp kurių - nepamirštamas skrydis į Putinų salą virš Zaraso ežero. Įdomiausia tai, kad yra ir neįgaliesiems pritaikyta trasa, kurią įveikti galima vežimėliais! Su miesto reljefu ir gamta dar geriau susipažinsi, jei leisiesi į žygį naujuoju pėsčiųjų taku Griežto ežero ir Nikajaus upės pakrantėmis.
Pėsčiųjų takas prasideda Vytauto gatvėje, ties 51 numeriu pažymėtu namu. Leidžiantis nuo kalno, atsiveria svaiginanti Griežto ežero panorama. Tęsiant kelionę Nikajaus upės pakrantės taku, galima stebėti, kaip pasatroji įteka į Griežto ežerą. Šiame take pereisi du tiltus, kertančius Nikajaus upę ir brandų mišką.
Zarasais atsigrožėjęs, ežeruose lig soties prisipramogavęs, nepatingėk ir po miesto apylinkes pasivažinėti - čia tiek grožybių ir įdomybių! Pavyzdžiui, vos už kelių kilometrų nuo Zarasų veikia jau 300 metų skaičiuojantis unikalus Šlyninkos vandens malūnas! Miltai jame malami naudojant visiškai autentišką įrangą: akmenines girnas, senovinį maišų kėlimo ratą ir kt. Turbūt dar mokyklos suole esi girdėjęs ir puikiai įsidėmėjęs, kad seniausias Lietuvoje ir vienas seniausių Europoje augančių medžių - tai Stelmužės ąžuolas. Lankydamasis Zarasuose, nepraleidau progos šį rekordininką išvysti gyvai! Tam man reikėjo nuo Šlyninkos vandens malūno pavažiuoti visai nedaug - vos keliolika kilometrų beveik iki pat Lietuvos Respublikos sienos, ir atsidurti nedideliame Stelmužės kaimelyje. Ąžuolo nepastebėti neįmanoma: 23 m aukščio, 3,5 m skersmens ir 13 m apimties galiūnas atrodo įspūdingai! Manoma, kad jam 1500 ar net 2000 metų! Nuo 1955 metų ąžuolas nuolat prižiūrimas, tvarkomas, nors jo būklė gana sunki.
Be abejo, galiūną supa gausybė legendų: apie jame besislėpusį Napoleono kareivį, apie gausybę čia paslėptų lobių ir net apie požemių pasaulį, į kurį galima patekti medžio šaknimis. Beje, ąžuolas, nors ir didžiausias, tačiau ne vienintelis lankytinas objektas Stelmužėje. Dar čia gali pamatyti šalia garsiojo medžio pastatytą kaimo bažnyčią - vieną seniausių, autentiškos architektūros medinių bažnyčių Lietuvoje. Jos viduje veikia bažnytinio meno muziejus, kurį apžiūrėti galima už papildomą mokestį. Dar viena kaimelio įdomybė - vadinamasis Vergų bokštas. Tai nedidelis keturkampis pastatas 0,75 m storio sienomis iš netašytų lauko akmenų, plytų, kalkių ir molio.
Nuo Stelmužės keliaujant į vakarus, verta aplankyti Antazavės kaimą dėl poros įdomių ir gražių objektų: dvaro ir Dievo Apvaizdos bažnyčios. Pastaroji pastatyta dar 1794 metais ir kartu su varpine bei trijų arkų vartais sudaro puošnų ansamblį. Pati bažnyčia turi baroko architektūros bruožų. Ansamblis paskelbtas kultūros paveldo objektu. Juo paskelbtas ir Antazavės dvaras, įkurtas XVIII amžiaus pabaigoje vokiečių kilmės grafų Pliaterių iniciatyva. Trijų aukštų neoklasicistinio stiliaus baltus dvaro rūmus suprojektavo garsusis architektas L. S. Gucevičius, iškilo ir dvaro ūkiniai pastatai, buvo suformuotas 5 hektarų ploto parkas. 1831 metų sukilimo metu dvare buvo telkiami sukilėliai. Švč. Jei keliaudamas po Zarasų kraštą visą energiją išnaudojai, nuvyk jos pasisemti prie Ilgio ežero! Ten yra tokia mistiška vieta, kurioje, tikima, 1967 metais apsireiškė švč. Mergelė Marija. Nori tikėk, nori ne, bet atmosfera čia išties ypatinga, o atvykę tikintieji braido, kaip manoma, stebuklingų galių turinčiame upelyje ir semiasi jo vandens.
Beje, ar žinai, kad vos per 20 minučių automobiliu nuo Zarasų gali pasiekti Daugpilį, antrą pagal gyventojų skaičių Latvijos miestą? O ten irgi yra ką pamatyti ir aplankyti: Daugpilio tvirtovę bei ten įsikūrusius muziejus, Latgalos zoologijos sodą, Šventovių kalvą, puikiai įrengtą Stropų ežero paplūdimį ir kt. Taigi, jei renkiesi kryptį savo lietuviškiems atradimams ar vandens pramogoms, drąsiai rekomenduoju Zarasų kraštą!
Stelmužės ąžuolas - vienas seniausių medžių Europoje.
Tradicinė Lietuvių Sodyba: Architektūra ir Puošyba
Pasak muziejininkės, pagrindiniai trobesiai lietuvių sodyboje - tai gyvenamasis pastatas, klėtis, kluonas, tvartas. „Visi trobesiai buvo glaudžiai susiję su apželdinimu, tvoromis, paminklais. Kalbant apie gyvenamojo namo - aukštaitiškos pirkios - puošybos elementus, namo išorės architektūros formos yra labai išraiškingos. Stogai, palyginti su sienomis, sudaro didžiules plokštumas ir dominuoja išoriniame pastato vaizde. Labai originaliai buvo apipavidalinamas ir įėjimas į namą. Prie jo būdavo pusiau atvira pastogė (lėpis), kuri išryškindavo pagrindinį įėjimą ir pabrėždavo jo architektūrines ypatybes. Aukštaičių pirkių išorėje ypač aiškiai buvo pabrėžiama simetrija“, - dėstė D. Kiukienės. Aukštaitiškų pirkių kompozicija lengvesnė, negu žemaičių. Lietuviai pastatų išorėje dekoratyvinių formų daug nenaudojo, namus puošė saikingai.
„Rokiškio krašto muziejuje saugoma daugiau nei 600 fotonegatyvų liaudies architektūros tema. Juose - gyvenamieji namai, klėtys, tvartai, pirtys, klojimai, regiono architektūrai būdingos namų detalės - namo sienojų sutvirtinimas, stogo konstrukcija, grebėstų ir gegnių konstrukcija, langai, ornamentuotos namų langinės, maži kamaraičių langeliai, paprastos ir ornamentuotos durys. Jie buvo užfiksuoti muziejininkų žvalgomųjų etnografinių ekspedicijų metu po Kamajų (1969-1970 m.), Obelių (1963 m.), Aleksandravėlės, Antanašės, Kriaunų (1961 m.) apylinkes. Dauguma jų užfiksuotos Stasio Daunio, dirbusio muziejaus direktoriumi 1957-1966 m. Senąsias sodybas taip pat fotografavo muziejininkas Jonas Gaidys, Kazys Makuška, Jonas Pladis ir kiti“, - kolegei antrino ir muziejininkė Lina Daščiorienė. Nuo 1968 m. ekspedicijos vykdytos ir melioruojamuose plotuose. 1969 m. ataskaitoje užfiksuota, jog aplankyti 139 vienkiemiai.
Pasak D. Kiukienės, labiausiai buvo puošiami skliautai, langai, durys ir prieangiai. Pirmieji puošybiniai pastatų elementai buvo lėkiai. „Viena legenda pasakoja, kad piktosios dvasios, lėkdamos pro gyvenamąjį namą, tikrai užsuktų į jį, jei ne tos arklio galvos, ant kurių jos gali tiktai pailsėti ir lėkti toliau nuo namo iki namo, įeidamos tiktai į tokius, kur nėra tokių galvų“, - pasakojo pašnekovė. Svarbūs dekoratyviniai prieangių elementai buvo įvairiai profiliuotos kolonos, laikančios prieangių priešakį, ir ornamentuotos lentos (vėjalentės) jų pastogėse arba stogelio trikampyje. „Mūsų krašte vyrauja geometriniai motyvai: trikampiniai pjūkleliai, dantukai, lankeliai, apskritimai, lankelių ir skylučių deriniai. Gyvenamųjų namų durys taip pat buvo dekoruojamos. Dažniausiai - sukaltos ne iš vienos eilės lentelių, bet iš dviejų. Grupuojant lenteles, pavykdavo išgauti turtingą durų raštą. Dažnos filinginės durys. Išorės architektūrinėmis formomis išsiskyrė klėtys.
Anot D. Kiukienės, gyvenamųjų pastatų langams pagražinti naudojamos ornamentuotos prikaltės langų viršuje (antlangės) arba įvairiai profiliuojama langų aprėminimų apačia (polangės). Paprasčiausios antlangės turėdavo tik horizontalią lentą, vadinamą karnizu. Puošnesnės antlangės būdavo iš dviejų ar trijų dalių - karnizo, sandriko, frizo (plačios, dekoratyviai išpjaustytos lentos). „Pavyzdžiui, sandrikas buvo puošiamas augalų ir kitais motyvais. Puošnesnės apylangės būdavo klėčių ir mažesnių langelių. Maži langeliai būdavo apskriti, pusapskričiai, trikampiai, rombiški. Jų apvadų profiliai dažniausiai būdavo geometriniai, rečiau - augalų motyvų. Palangės dažniausiai puoštos riestiniu ornamentu. Klasikinis ornamentas - dviejų priešpriešinių kreivių motyvas“, - dėstė muziejininkė ir pridūrė, kad muziejaus archyve saugomi buvusio Rokiškio kraštotyros muziejaus direktoriaus Kazimiero Paunksnio piešiniai. Pastarasis daug laiko skyrė kraštotyriniam darbui, rinko tautosaką, piešė aplinkinių kaimų liaudies architektūros kryždirbystės pavyzdžius.
Langai neįsivaizduojami be langinių, puoštų dekoratyvine tapyba, arba filinginių (įspūdinių) langinių. Muziejaus archyve nėra užfiksuota tapytų langinių, tik filinginės ir keletas apkaltų lentelėmis - dažniausiai eglutės raštu. „Langinėse buvo galima išvysti Gyvybės medžio vaizdą, kuris simbolizuoja vyro ir moters jungtuves ir naujos gyvybės - kūdikio - gimimą. Plačiąja prasme Gyvybės medis - tai ir žmogaus, ir kelių kartų ženklas, pradžių pradžios, laiko, vietos erdvėje simbolis. Taip pat šis puošybos elementas naudotas skrynių tapyboje. Dažniausiai Gyvybės medis sudarytas iš dviejų gėlių šakelių. Neretai gėlių puokštėse „sutupdyti“ paukšteliai. Jie simbolizuodavo tvirtą „gaspadorystę“. Centrinis raštas būdavo įstatomas į vazelę, kurią galima traktuoti kaip pradžios užuomazgą. Šakos - tai vyras ir moteris, o išaugę nauji ūgliukai - vaikai. Buvo tikima, kad lygiai taip, kaip mezgasi vaisiai gamtoje, mezgasi ir žmogaus gyvybė. Apskirtai, puošyboje augmenija ir gyvūnija buvo stilizuojamos. Lietuviškoji augmenijos stilizacija dažniausiai būdavo sugeometrinta. Augmenijos ornamento motyvuose buvo vaizduojamos gėlės. Dažniausiai vaizduojamos gėlės - tulpė ir lelija. Su mažomis atmainomis, tulpė būdavo vaizduojama medžio drožiniuose, geležies dirbiniuose, audiniuose, tapyboje. Itin grakštus savo forma ornamentas, populiarus puošyboje, žmonių buvo vadinamas saule. Lapeliai vaizdavo spindulius arba sudarydavo augalo žiedą. Gyvūnai liaudies mene pasitaikydavo rečiau. Dažniausiai buvo vaizduojami arkliai, paukščiai bei jų galvos. Tokius vaizdinius buvo galima aptikti langų viršūnių pagražinimuose, gyvenamųjų namų ir klėčių užbaigimuose. „Tikėta, kad tokios galvos gina pastoges nuo ligų, skurdo, gaisro - nuo visokiausio blogio. Tapyboje gyvūnai vaizduojami realistiškai. Žalčio (gyvatės) motyvas buvo retas. Dažnai žaltiški motyvai glaudžiai siejasi su augalais. Taip žaltys sutapatinamas su augalo gyvasties samprata. Iš dangaus kūnų motyvų ornamentikoje dažniausiai būdavo vaizduojama saulė, mėnulis ir žvaigždės. Bendrai puošyboje anuomet vyravo geometriniai ornamentai, o ypač dažnas puošybos elementas - taškas. Grupuojant taškus po kelis, kryžiais, trikampiais, apskritimais, eilėmis, atsirasdavo raštai. Dažnai buvo naudojamas apskritimas - ugnies ženklas, S raidės forma, spiralės, mazgai“, - pasakojo D. Kiukienė.
Lietuvių liaudies architektūros elementai Rokiškio krašto muziejuje.
Slapukų naudojimas
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
Slapukai prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką. naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. reklamą.
“Pixel” žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. atliekate mūsų svetainėje.
Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus.
Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. susisiekę su mumis el.
Tikimės, kad ši apžvalga padės Jums susidaryti išsamų įspūdį apie Rokiškio rajoną ir jo apylinkes, o atsiliepimai apie "Šeimos ratas" sodybą paskatins Jus atrasti šį nuostabų Lietuvos kampelį.
Doc. dr. Aistė Andriušytė. Tradicinė Lietuvos kaimo architektūra.
| Objektas | Aprašymas |
|---|---|
| Stelmužės ąžuolas | Seniausias Lietuvos medis, apipintas legendomis. |
| Šlyninkos vandens malūnas | Autentiškas malūnas su 300 metų istorija. |
| Antazavės dvaras | Neoklasicistinio stiliaus dvaras su parku. |
| Zarasų apžvalgos ratas | 17 metrų aukščio statinys su Zaraso ežero panorama. |
| Zarasų krašto muziejus | Muziejus, pasakojantis apie krašto istoriją ir kultūrą. |